- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- A-525-291-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Klaipėdos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Trečiasis asmuo
- R. V., M. Š., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. V., M. Š., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. Ž. skundu (b.l. 8–19) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos tarnybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-4025, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2009 m. balandžio 21 d. prašymą;
2) įpareigoti Klaipėdos tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 m. pagal pateiktus 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. prašymus;
3) priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
4) priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt turtinei žalai atlyginti;
5) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas, padidinus jas iki 11 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Taip pat prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, regreso teisę nukreipiant į trečiuosius asmenis.
Nurodė, kad 2009 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos Tarnybą, prašydama skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje kasacinio skundo surašymui. Kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus. Pažymėjo, kad prašymas skirti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui kildinamas ne iš pareiškėjos asmeninių norų, bet iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje numatyta, jog kasacinį skundą surašo tik advokatas. Pareiškėja neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl be advokato negalėjo realizuoti savo teisės į kasaciją. Teigė, kad Klaipėdos tarnyba tyčia iki šiol neskiria advokato, kuris galėtų surašyti kasacinį skundą ir apgintų pažeistas teises dėl žeminančio pareiškėją ir jos šeimos narius privataus pobūdžio ir sveikatos saugomų paslapčių neteisėto atskleidimo ir tyčinio paviešinimo civilinėje byloje Nr. 2-5295-625/2006 m. su atsakovu AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl pareiškėjos grąžinimo į darbą. Nurodė, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 m. surašė pati, nes atsakovas advokato neskyrė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė apeliacinį skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą nepakeistą, todėl atsirado teisė apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka. Pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo nutartį gavo 2009 m. balandžio 9 d. ir skubiai kreipėsi į atsakovą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo kasacinio skundo surašymui, tačiau Klaipėdos tarnyba 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 783-655-B/09 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008. Pažymėjo, jog Klaipėdos tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d., taip pat 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, neteisingai įvertino įstatymo reikalavimus, pareiškėjos konstitucines teises, teisinės pagalbos tarnybos finansines galimybes, dėl to neteisėtai atsisakė apginti pareiškėjos šiurkščiai ir tyčia pažeistas teises, tuo padarydama jai ir jos šeimos nariams dar didesnę ir gilesnę neturtinę žalą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepasitikėjimą teismais bei valstybe. Nurodė, kad Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą gavo registruotu laišku 2009 m. gegužės 5 d. Norėdama išvengti tolimesnės konfrontacijos ir tikėdamasi geranoriškų veiksmų, laukė, kol Klaipėdos tarnyba suras galimybę skirti advokatą minėtoje civilinėje byloje. Atsakovas žadėjo prašymą tenkinti, kai turės tokią galimybę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas pareiškėją apgaudinėjo. Todėl pareiškėja pakartotinai 2009 m. gruodžio 8 d. prašymu vėl paprašė atsakovą skirti jai advokatą kasacinio skundo surašymui minėtoje civilinėje byloje, tačiau Klaipėdos tarnyba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-4025 be teisėto pagrindo atsisakė prašymą tenkinti. Teigė, jog atsakovas tyčia nurodė neteisingą bylų, kuriose jai teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičių, nes 2009 m. gruodžio 17 dieną, priimant sprendimą, jai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tik 3 civilinėse bylose. Atsakovui pateikti visi duomenys apie tai, kad pareiškėjos turtas ir metinės pajamos yra žemiau skurdo ribų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai teikti. Tuo tarpu atsakovas netyrė ir nevertino visų įrodymų visumos, bylų esmės ir reikšmės, bylinėjimosi sudėtingumo ir terminų. Atsakovas taip pat nevertino ir to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėja buvo priversta be advokato gintis nuo neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Pabrėžė, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimai šiuo atveju neturėtų būti taikomi. Be to, Klaipėdos tarnyba turėjo atsižvelgti į pareiškėjos teisinės padėties sudėtingumą byloje Nr. 2-401-524/2008, nes atsakovu buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į ieškinio sumą, pateiktos medžiagos sudėtingumą, pareiškėjos socialinę padėtį ir padėti apginti pažeistas teises kasacinės instancijos teisme. Klaipėdos tarnyba savo veiksmais šiurkščiai pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, kuria garantuojama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, o kasacinis skundas paduodamas pagal CPK 342 straipsnio nuostatas. Teigė, jog Klaipėdos tarnyba tyčia ir sąmoningai neskyrė advokato kasacinio skundo surašymui iki nustatyto termino, t. y. iki 2009 m. liepos 6 d., todėl kasacinis skundas šiuo metu iš viso gali būti nepriimtas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nors praleistas 3 mėnesių terminas, kuris gali būti atnaujintas dėl priežasčių, kurias kasacinės instancijos teismas pripažins svarbiomis, tačiau toks pareiškimas negali būti teikiamas, jeigu bus paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad, nesuteikus antrinės teisinės pagalbos minėtoje civilinėje byloje ir nepateikus kasacinio skundo iki 2010 m. balandžio 5 d., bus vertinama, jog valstybė sąmoningai sudarė galimybes sužlugdyti pažeistų teisių gynimą teisingame ir nešališkame teisme. Kreipimasis į kasacinę instanciją yra išskirtinė šalies teisė, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet ne Klaipėdos tarnybos valia ir norais. Remdamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 3 straipsniu, pabrėžė, jog, taikant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, turi būti atsižvelgta į bylų, kuriose antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama arba nutraukta, kategorijas, terminus, ieškinio reikšmę ir svarbą. Teigė, kad Klaipėdos tarnyba, nuo 2009 metų balandžio mėnesio neskirdama advokato kasacinio skundo surašymui, suardė pasitikėjimą valstybe ir konstitucinėmis garantijomis, neteisėtais būdais suvaržė konstitucinę teisę į kasaciją, nedavė realios galimybės surasti teisybę Lietuvos Respublikos nacionaliniame teisme, šiurkščiai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Žmogaus teisių chartiją, kitus teisės aktus, tuo pareiškėjai ir jos šeimai padarė nepataisomą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl to žymiai pablogėjo jos ir šeimos narių sveikata, dvasinė pusiausvyra, iki šiol kamuoja nuotaikų kaita, pareiškėja yra dvasiškai prislėgta, jaučia nuolatinį nerimą dėl sudaryto skurdo ir neaiškios galimybės kreiptis į teismą, nesudarytų valstybės sąlygų kreiptis į teisingą ir bešališką teismą ir tikėtis, kad jos interesus tinkamai ir kvalifikuotai apgins valstybės skirtas advokatas. Nurodė, jog nepasitiki Klaipėdos tarnyba, valdžios institucijų ir teismų veiksmais, o realizuoti savo teises minėtoje civilinėje byloje negali tik dėl Klaipėdos tarnybos pareigūnų kaltės. Dėl tokios situacijos atsirado naujos ligos, pareiškėja turi nuolat vartoti vaistus, prarado gyvenimo džiaugsmą, o dėl skundų surašymo išnaudotas laikas ir lėšos nėra kompensuoti. Teigė, jog, remiantis nurodytais argumentais, turi būti atlyginta patirta turtinė ir neturtinė žala. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei laiku (t.y. iki 2009-07-05) būtų surašytas kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-401-524/2008, tai dar 2009 metais pareiškėja galėjo gauti teisėtą atlyginimą ir priteistus pinigus investuoti arba gauti 11 procentų metinių palūkanų, kurių negalėjo gauti tik dėl Klaipėdos tarnybos tiesioginės kaltės, nes kasacinis skundas iki šiol nesurašytas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 55–61) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Klaipėdos tarnyba 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 783-655-B/09 atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, paruošiant kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nes antrinė teisinė pagalba pareiškėjai teikiama daugiau kaip 3 bylose. Sprendimo atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo metu Klaipėdos tarnyba nustatė, kad pareiškėja vien nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2009 m. balandžio 23 d. su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 8 kartus ir 4 prašymai buvo patenkinti: 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 108-56-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo; 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/09 – civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 113-92-A/09 – civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo; 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 191-149-A/09 09 – civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo. Pagal visus priimtus sprendimus antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo tęsiamas. Klaipėdos tarnyboje 2009 m. gruodžio 8 d. buvo gautas pakartotinis prašymas, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 783-655-B/09 yra neteisėtas, nes nepagrįstai ir šališkai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, ruošiant kasacinį skundą. Pažymėjo, jog pareiškėjai 2009 m. balandžio 23 d. sprendime buvo išaiškinta teisė skųsti sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja nepasinaudojo tokia teise. Pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. pateiktas pakartotinis prašymas nebuvo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintos formos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. pateiktas raštas neatitiko Įstatymo 18 straipsnio reikalavimų bei su juo nebuvo pateikti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai, šiame prašyme taip pat nebuvo nurodyta jokių naujų argumentų. Tarnyba padarė išvadą, kad toks prašymas pagal formą ir turinį nebuvo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl jis buvo nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir priimtas sprendimas vertintinas ne kaip Klaipėdos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o aiškinamasis raštas, kuriame Klaipėdos tarnyba pareiškėjai išaiškino 2009 m. balandžio 23 d. priimto sprendimo Nr. 783-655-B/09 motyvus. Pažymėjo, jog Klaipėdos tarnyba 2009 m. gruodžio 9 d. pagal 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 113-92-A/09 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. gruodžio 17 d. raštu atsakovas nesprendė klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pasikeitęs bylų, kuriose pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičius esminės reikšmės neturėjo. Nurodė, kad tarnyba nestabdo prašymo nagrinėjimo, kol pasikeis faktinės aplinkybės (bylų skaičius). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas pats turi (gali) kreiptis su nauju prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad tarnybos atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ar paaiškinimas į atsakymą negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Pareiškėja pateikė tik subjektyvią savo nuomonę, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų, kaip skundžiami tarnybos veiksmai pareiškėjai sukėlė jos skunde išvardintus išgyvenimus. Teigė, jog pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijų neteisėtos veikos, o jos nenustačius, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Be to, teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje nėra prigimtinė ar konstitucinė žmogaus teisė, tokią pagalbą suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, tik tokia apimtimi, kokia yra pajėgi garantuoti tokią teisę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 49–51) nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad tarnyba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, ir dėl to pareiškėjai kilo žala, pareiškėjos prašymas atlyginti žalą iš dalies galėtų būti tenkinamas.
Nurodė, jog nėra įgaliotas vertinti tarnybos priimtų sprendimų, todėl teismas turi nuspręsti, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės, t. y. tarnyba neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Pabrėžė, kad turi būti nustatyti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu jie gali būti teismo įvertinti pinigais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu (b.l. 147–158) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos tarnybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-4025 „Dėl 2009 m. gruodžio 8 d. prašymo išnagrinėjimo“, o pareiškėjos T. Ž. 2009 m. balandžio 21 d. prašymą Nr. ATP-655 bei pakartotinį 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą Nr. (1.7)-GD-701 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos tarnybai. Taip pat priteisė pareiškėjai iš Klaipėdos tarnybos 18,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad 2009 m. balandžio 9 d. (prašymas tarnyboje įregistruotas 2009-04-21 Nr. ATP-655) T. Ž. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. balandžio 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo priimta nutartis, su kuria nesutinka, todėl jai reikalinga antrinė teisinė pagalba, paruošiant kasacinį skundą. Tokioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjos T. Ž. ieškinys Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 500 000 Lt neturtinės ir 500 000 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. ir teisėjos D. Ž. neteisėtų veiksmų. Klaipėdos tarnyba 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 783-655-B/08 atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose. Minėtame sprendime Klaipėdos tarnyba nurodė, kad vien 2009 metais pareiškėja į tarnybą su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 8 kartus, 4 jos prašymai patenkinti: 1) 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 108-56-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo; 2) 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; 3) 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 113-92-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo; 4) 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 191-149-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo. Pareiškėja tokio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo (bei kitų, šioje byloje nagrinėjamų, reikalavimų) kreipėsi tik 2010 m. sausio 25 d., tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakyta priimti skundą dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 783-655-B/09 panaikinimo, nustačius, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas ir neprašoma jo atnaujinti. Pareiškėjai tokia nutartis įteikta 2010 m. vasario 2 d., pareiškėja nutarties neskundė. Todėl įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi yra apspręstos bylos nagrinėjimo ribos.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2009 m. gruodžio 6 d. prašymu (prašymas tarnyboje įregistruotas 2009-12-08) pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008, surašant kasacinį skundą. Klaipėdos tarnyba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-4025 „Dėl 2009-12-08 prašymo išnagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2009 m. balandžio 21 d. pateiktą prašymą. Atsižvelgė į Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. pateiktas prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos, tačiau jame pakankamai aiškiai išdėstytas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008, surašant kasacinį skundą pagal pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymą Nr. ATP-655. Kartu su prašymu pateiktas pareiškėjos rašytas apeliacinis skundas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties nuorašas. Pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pateiktas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi atitikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą ir nenumato kitokios tvarkos pakartotinių prašymų teikimui, todėl darytina išvada, kad ir nevienkartiniai prašymai suteikti analogišką antrinę teisinę pagalbą turi atitikti minėto teisės akto reikalavimus. Nors pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. pakartotinis prašymas neatitiko minėtos formos, padarė išvadą, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamą 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-4025 priėmė, išnagrinėjusi prašymą būtent dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o ne dėl Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. priimto sprendimo Nr. 783-655-B/09 motyvų išaiškinimo. Klaipėdos tarnyba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-4025 baigiamojoje dalyje atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2009 m. balandžio 21 d. pateiktą prašymą bei paskirti advokatą, galintį surašyti kasacinį skundą. Pažymėjo, jog Klaipėdos tarnyba viename sprendime (2009-12-17 sprendime) užėmė iš esmės prieštaringas pozicijas: sprendimo motyvuose aiškina 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 783-655-B/09 priėmimo aplinkybes, tačiau jo baigiamojoje dalyje atsisako tenkinti pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymą, kuriuo pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008, surašant kasacinį skundą. Sprendimo baigiamoji ir daranti įtaką pareiškėjos teisėms pozicija buvo būtent atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nurodė, jog dėl skundžiamų sprendimų baigiamosios dalies vertinimo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A556-362/2010). Pabrėžė, jog pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymas Nr. ATP-655 atitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus prašymo formos reikalavimus. Konstatavo, jog esminės reikšmės skundžiamo sprendimo baigiamosios dalies teisiniam vertinimui neturi atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad sprendimas priimtas remiantis Viešojo administravimo įstatymu, o ne Įstatymu. Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu įstatymu remiantis jis priimamas, tik pažymėta, jog jis skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nors skundžiamame sprendime išdėstyti Klaipėdos tarnybos argumentai dėl 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 783-655-B/09 teisėtumo ir pagristumo Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo aspektu, tačiau Klaipėdos tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, nevertino pasikeitusių esminių aplinkybių, t. y. to, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjai jau buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 113-92-A/09: tai padaryta Klaipėdos tarnybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2328-92-D/09. Konstatavo, kad skundžiamo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-4025 priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tik 3 civilinėse bylose (2009-01-20 sprendimu Nr. 108-56-A/09 civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo; 2009-01-20 sprendimu Nr. 109-57-A/09 civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; 2009-01-30 sprendimu Nr. 191-149-A/09 civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo). Pažymėjo, kad ir tuo atveju, jei atsisakoma antrinę teisinę pagalbą teikti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje 4 punkte nurodytu pagrindu, turi būti sprendime aptartos aplinkybės, ar antrinės teisinės pagalbos teikimas byloje nėra galimas, net ir nustačius, kad antrinė teisinė pagalba jau teikiama daugiau kaip 3 bylose, tačiau tokia argumentacija nepateikta nei skundžiamame, nei 2009 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 783-655-B/09, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2009 m. balandžio 21 d. prašymą. Remdamasis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-420/2009), pabrėžė, jog Klaipėdos tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, jo baigiamojoje dalyje nenurodė jokio teisės akto, kuriuo vadovaudamasi priėmė sprendimą, neaiškiai išdėstė, koks pareiškėjos prašymas sprendžiamas tokiu individualiu administraciniu aktu. Padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas. Kadangi skundžiamo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, jog Klaipėdos tarnyba, priimdama sprendimą, svarstė abu pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, panaikinus sprendimą, atsakovas įpareigotinas tokius prašymus svarstyti iš naujo. Nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2009 m. balandžio 21 d. prašymą Nr. ATP-655 (pareiškėja skundo prašomojoje dalyje nurodo 2009-04-23 prašymą, o tai vertino kaip rašymo apsirikimo klaidą) bei 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą Nr. (1.7)-GD-701, nes tarnyba, priimdama sprendimą, pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio nuostatas įvertina, ar asmuo turi teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ar teikiami įrodymai yra pakankami tokiai teisinei pagalbai suteikti, todėl tik tarnyba pagal suteiktų įgalinimų apimtį ir įvertinusi asmens pateiktus duomenis apie turtinę padėtį ir ginčą, dėl kurio prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, turi teisę priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Todėl pažymėjo, jog neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio sprendimą – įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos pateiktus prašymus, todėl skundo šioje dalyje netenkino.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas (6.245 – 6.250, 6.271 str.) ir pažymėjo, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Tokia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Nustatė, jog pareiškėja 1 000 000 Lt turtinės žalos dydį nustatė pagal civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 pareikštų reikalavimų apimtį, teigdama, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų – neskiriant advokato kasacinio skundo surašymui, ji negali apginti savo teisių tokioje byloje, prisiteisiant prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nustatė, kad pareiškėja 2008 m. sausio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 500 000 Lt turtinei bei 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Žalą pareiškėja kildino iš to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nagrinėjant jos ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, buvo neteisėtai paviešinti duomenys apie jos sveikatą, privatų, intymų gyvenimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjos ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistu. Padarė išvadą, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas pareiškėjos reikalavimo nepagrįstumas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjos prašymą priteisti minėtą žalą iš Klaipėdos tarnybos pripažino nepagrįstu, neįrodžius patirtos žalos fakto. Atsižvelgė į CPK 345 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, jog prašymas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo byloje Nr. I-401-524/2008 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dar gali būti paduotas iki 2010 m. balandžio 6 d. Nurodė, jog Klaipėdos tarnyba pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išnagrinėjo, nepažeisdama įstatyme nustatytų terminų. Pirmasis prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje kasacinio skundo surašymui tarnyboje gautas 2009 m. balandžio 21 d., sprendimas dėl šio prašymo priimtas 2009 m. balandžio 23 d. Pakartotinis pareiškėjos prašymas tarnyboje gautas 2009 m. gruodžio 8 d., sprendimas dėl jo priimtas 2009 m. gruodžio 17 d. Atsakovas pakartotinį prašymą nagrinėjo, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punktu ir nurodė, jog teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas vilkino priimti sprendimus, nėra. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad teismas sprendimu nustatė, jog teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė skundžiamo sprendimo baigiamoji dalis ir kitaip vertino sprendimo turinį, nesudaro teisinių prielaidų išvadai, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama sprendimą, neveikė taip, kaip ją veikti įpareigoja teisės aktai, t. y. pripažinti jos veiksmus neteisėtais. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 57 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A442-155/2010, A662-166/2010), pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju reikšminga tai, ar pareiškėja patyrė dvasinį sukrėtimą, prarado gyvenimo džiaugsmą, susirgo naujomis ligomis ir kita po Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, priėmimo, tačiau tokių įrodymų pareiškėja nepateikė. Todėl netenkino prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsižvelgdamas į CK 1.136 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 6.425 straipsnio 1 dalį, 6.37 straipsnį, pabrėžė, jog, sprendimu nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų aktų (veiksmų, neveikimo) patirta turtinė ar neturtinė žala, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Atsiliepimas
Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įvertinęs pateiktus įrodymus, nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjai buvo kopijuojama Klaipėdos tarnybos su atsiliepimu į skundą pateikta medžiaga, kurios kopijavimo kaina 18,50 Lt, todėl priteisė tokias išlaidas.
III.
Atsakovas Klaipėdos tarnyba pateikė apeliacinį skundą (b.l. 160–163), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo dalį dėl Klaipėdos tarnybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-4025 „Dėl 2009 m. gruodžio 8 d. prašymo išnagrinėjimo“ panaikinimo ir pareiškėjos T. Ž. 2009 m. balandžio 21 d. prašymo Nr. ATP-655 bei pakartotinio 2009 m. gruodžio 8 d. prašymo Nr. (1.7)-GD-701 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 perdavimo iš naujo nagrinėti Klaipėdos tarnybai, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo išvada, jog 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime užėmė iš esmės prieštaringas pozicijas. Pažymi, kad tokiu raštu neatsisakyta tenkinti pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymo (tokie veiksmai atlikti 2009-04-23 sprendimu), o nurodyta pareiškėjai, kad jos 2009 m. gruodžio 8 d. prašymas priimti naują sprendimą pagal jos 2009 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (t. y. pakeisti jau 2009-04-23 priimtą sprendimą, kuriuo užbaigta administracinė procedūra dėl tokio prašymo nagrinėjimo) negali būti tenkinamas, nes teisės aktai nenumato Klaipėdos tarnybos teisės ar galimybės keisti ar naikinti savo jau priimtus sprendimus.
2. Pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kiek kartų iki 2009 m. gruodžio 8 d. prašymo pateikimo, pareiškėja buvo kreipusis į Klaipėdos tarnybą su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą, į tai, kad tokiame prašyme pareiškėja pacitavo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarka jai buvo žinoma. Tačiau jos 2009 m. gruodžio 8 d. prašymas neatitiko nustatytų reikalavimų, su juo nepateikti dokumentai, patvirtinantys jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
3. Pabrėžia, jog 2009 m. gruodžio 17 d. raštas nebuvo sprendimas, kuriuo Klaipėdos tarnyba nustatė pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008, o raštas, kuriuo pareiškėjai išaiškinti jos ginčijamo Tarnybos sprendimo motyvai bei aplinkybės, ir nurodyta, jog Tarnyba nėra kompetentinga keisti ar naikinti savo pačios sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Klaipėdos tarnybos 2009 m. gruodžio 17 d. rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama sprendimą, svarstė abu pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl, panaikinus tokį sprendimą, Klaipėdos tarnyba įpareigotina tokius prašymus svarstyti iš naujo. Pabrėžia, jog Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 783-655-B/09 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kuriuo užbaigta pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra, nėra panaikintas ir yra galiojantis. Todėl Klaipėdos tarnyba negalėjo iš naujo nagrinėti to paties prašymo, o minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neįmanoma įvykdyti.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 168–172) prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, tenkinti jos prašymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 174–175) nurodo, kad nėra kompetentingas vertinti Klaipėdos tarnybos priimtų sprendimų ar individualių teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos tarnybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-4025 ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 m. pagal pateiktus 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. prašymus, taip pat pareiškėja prašė priteisti jos naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nustatyto dydžio metines palūkanas.
Ginčijamu Sprendimu Klaipėdos tarnyba konstatavo, jog pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. prašyme išdėstytus teiginius laiko nepagrįstais, o Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 783-655-B/09 laiko teisėtu, todėl pareiškėjos prašymas suteikti teisinę pagalbą pagal 2009 m. balandžio 21 d. prašymą bei paskirti advokatą, galintį surašyti kasacinį skundą, negali būti tenkinamas. Sprendime pateikti motyvai dėl Klaipėdos tarnybos sprendimo Nr. 783-655-B/09 priėmimo aplinkybių, tokio sprendimo priėmimo terminų, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir teisės kreiptis į teismą santykio.
Sprendimas priimtas, atsakant į pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą Nr. (1.7)-GS-701. Kaip matyti iš šio prašymo turinio, jame aiškiai įvardinta, jog į Klaipėdos tarnybą kreipiamasi dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 (teisėja E. M.) su atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, surašant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kitaip tariant, prašyme aiškiai išreikšta pareiškėjos valia, kad jai būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, surašant kasacinį skundą.
Atsakovas teigia, jog šis pareiškėjos prašymas vertintinas kaip prašymas, susijęs su Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 783-655-B/09 (ankstesnio Klaipėdos tarnybos sprendimo, priimto pareiškėjos 2009-04-23 prašymo pagrindu) ginčijimu. Tuo tarpu pareiškėjas Sprendimą priėmė Viešojo administravimo įstatymo pagrindu, o skundžiamame akte tik pateikta informacija, išaiškinant, jog Klaipėdos tarnyba negali pati pakeisti arba panaikinti savo ankstesnio sprendimo.
Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime apskritai nenurodyta, kokiu pagrindu jis priimtas, kitaip tariant, nenurodytas teisės aktas, remiantis kuriuo Klaipėdos tarnyba priėmė ginčijamą aktą. Todėl, sprendžiant Sprendimo teisėtumo klausimą, visų pirma būtina teisiškai įvertinti pareiškėjos 2009 m. gruodžio 6 d. prašymą. Atsakovas pagrįstai teigia, jog toks prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintos formos. Tuo tarpu Įstatymo (ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo redakcija) 18 straipsnio 1 dalis nustatė, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Darytina išvada, jog šiuo atveju iš esmės pagrįstai teigiama, kad pareiškėjos prašymas neatitiko tokių teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjos 2009 m. gruodžio 6 d. prašymas įvardintas kaip „pakartotinis prašymas“. Pastebėtina, jog teisės aktai nedraudžia asmeniui kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su nauju prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo toje pačioje byloje, kurioje jau buvo kreiptasi į tarnybą dėl tokios pagalbos suteikimo, o pagalba nesuteikta. Iš esmės tokios išvados neginčijo ir atsakovas. Kaip jau minėta, pareiškėjos prašyme aiškiai nurodyta, kokioje byloje ir kokią pagalbą gauti ji siekia, t. y. aiškiai išreikšta pareiškėjos valia dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo konkretiems veiksmams atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė, atsižvelgiant į Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, t. y. lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos (1 p.) bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo (2 p.) principus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju vertintina kaip pakankamas pagrindas teigti, jog pareiškėja pateikė naują prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kasacinio skundo surašymui. Tokios išvados nagrinėjamu atveju negali paneigti ir tai, kad pareiškėjos prašymas neatitiko nustatytos formos.
Todėl Klaipėdos tarnyba, gavusi šį pareiškėjos prašymą, privalėjo jį spręsti ir pasisakyti dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo. Tačiau ginčijamame Sprendime Klaipėdos tarnyba tik pateikė su savo ankstesnio sprendimo (2009-04-23 sprendimas Nr. 783-655-B/09) priėmimu susijusias aplinkybes, t. y. tinkamai neįgyvendino jai suteiktų įgaliojimų ir priėmė sprendimą, neatitinkantį Įstatymo 18 straipsnio reikalavimų. Nustatytos aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą. Tokią išvadą dar labiau pagrindžia tai, kad bylos duomenimis, nagrinėjant pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą, pareiškėjai antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama daugiau nei 3 bylose (tokia aplinkybė iš esmės buvo pagrindu atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ankstesniu atsakovo sprendimu), to neginčijo ir atsakovas, teigdamas, kad jis apskritai neatsižvelgė į tokią aplinkybė, nes nevertino (kaip jau konstatuota – nepagrįstai) pareiškėjos prašymo kaip prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Be to, pastebėtina, jog atsakovas ginčijamame Sprendime iš esmės atsisakė teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, o įvertinus visą Sprendimo turinį, iš esmės yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Sprendimo dviprasmiškumo ir neaiškumo, kas neatitinka nei Įstatymo, nei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Pareiškėja skundu taip pat prašė įpareigoti Klaipėdos tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 m. pagal pateiktus 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. prašymus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas negali kištis į viešojo administravimo subjekto, Klaipėdos tarnybos, veiklą pareiškėjos prašomu būdu, tačiau gali įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 783-655-B/09 panaikinimo, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas ir pareiškėja neprašė jo atnaujinti. Bylos duomenimis tokia teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privaloma vykdyti. Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 783-655-B/09, priimtas pagal pareiškėjos 2009 m. balandžio 23 d. prašymą, yra galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą spręsti dėl pareiškėjos 2009 m. balandžio 9 d. prašymo, nes šis prašymas jau yra įvertintas ir galiojančiu Klaipėdos tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 783-655-B/09 atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinęs pagalbą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą, tuo tarpu teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. balandžio 23 d. prašymą, naikintina.
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą taip pat prašė jos naudai priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai ir 1 000 000 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas, padidinus jas iki 11 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu šių reikalavimų netenkino. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo. Kadangi šalys dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra pateikę, teismo kolegija plačiau dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisakys.
Pareiškėja pirmosios instancijos teisme taip pat prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, regreso teisę nukreipiant į trečiuosius asmenis. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai 18,50 Lt kopijavimo išlaidų.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Proceso išlaidų atlyginimas priteisiamas, proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui.
Pareiškėja teisme reiškė penkis reikalavimus – panaikinti Sprendimą, įpareigoti Klaipėdos tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 m. pagal pateiktus 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. prašymus, priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas, padidinus jas iki 11 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies – tenkintinas jos pirmasis skundo reikalavimas ir tenkintina dalis (1/2) pareiškėjos skundo antrojo reikalavimo, tuo tarpu kiti pareiškėjos reikalavimai atmesti. Todėl pareiškėjos prašoma priteisti (b.l. 132) 18,50 Lt suma už kopijavimo išlaidas mažintina proporcingai patenkintiems pareiškėjos skundo reikalavimams ir pareiškėjai priteistina – 5, 55 Lt (18,50x0,3). Taip pat pastebėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad teismo išlaidos priteisiamos iš kitos šalies, ir nenumato, jog gali būti nukreipiama regreso teisė į trečiuosius asmenims, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje netenkintinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas – sprendimo dalis, kuria T. Ž. 2009 m. balandžio 21 d. prašymas Nr. ATP-655 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 perduotas iš naujo nagrinėti Klaipėdos tarnybai, naikintina ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas, taip pat keistina priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria pareiškėjos 2009 m. balandžio 21 d. prašymas Nr. ATP-655 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 perduotas iš naujo nagrinėti Klaipėdos tarnybai, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti, taip pat pakeisti pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą ir ją sumažinti iki 5,55 Lt (penki litai penkiasdešimt penki centai).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.