Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-09-29 · Administracinė byla Nr. TA-579-438/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-28Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
TA-579-438/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00369-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Pareiškėjas
A. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-579-438/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00369-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 19 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Kauno TI buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad kamerose tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo niekaip atitvertas nuo likusios patalpos, todėl kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės. Ventiliacijos įranga nuolat kėlė triukšmą (ūžė), todėl pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti, skaudėdavo galvą. Papildomai pažymėjo, kad nebuvo vykdomos teisės aktuose numatytos suimtųjų užimtumo programos. Dėl tokių Kauno TI veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, dideliais nepatogumais, galvos skausmais.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį šioje byloje.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurio intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės buvo pažeistos minimaliai, o dėl pažeidimų mažareikšmiškumo jų poveikis pačiam pareiškėjui realiai galėjo būti nejuntamas.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pakartotinai dėstė faktines aplinkybes bei argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 728 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodytos svarbios, nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos, nusprendė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą žalai atlyginti, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pritaikęs senaties terminą, teismas vertino bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. spalio 11 d.

8. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) (toliau – Įsakymas) 1.3 punktu, pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas, įvertinęs kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose kalėjusių asmenų skaičių, konstatavo, kad Įsakyme reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto pareiškėjui nebuvo užtikrintas kameroje Nr. 237, laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 28 d., nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 3 d., nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 10 d., nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. spalio 27 d., nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. vasario 2 d., kai pareiškėjui teko 3,54 kv. m kameros ploto, t. y. iš viso 182 paras.

9. Teismas taip pat pabrėžė, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, sprendžiant, ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Apskaičiavus pareiškėjui tekusį plotą, neįskaitant į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo patalpos, teismas konstatavo, kad pareiškėjui visada teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis dėl pareiškėjui kamerose tekusio ploto.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu oro tiekimo-šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) numatytas normas, dėl to buvo pažeista Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis ir HN 33:2011. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

11. Teismas, įvertinęs padarytus pažeidimus, atsižvelgęs, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų kilusios didelio masto neigiamos pasekmės fizinei ar psichinei sveikatai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė tik praėjus daugiau nei metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos ir praėjus daugiau nei keturiems metams nuo pirmosios skunde nurodytos ginčo laikotarpio dienos, o asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia kančias sukeliantys neteisėti veiksmai, darė išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia žymi, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Todėl teismas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 728 Eur.

III.

12. Atsakovo atstovas Kauno TI apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Neginčija aplinkybės, susijusios su ploto normos pažeidimu, t. y., kad pareiškėjui 182 paras trūko 0,06 kv. m ploto kameroje, tačiau teismas neatsižvelgė į paties pažeidimo mažareikšmiškumą, sukeltas (ar nesukeltas) neigiamas pasekmes. Ploto normos pažeidimo laikas pareiškėjo atžvilgiu sudarė apie 30 proc. viso laiko, kurį pareiškėjas buvo Kauno TI. Negana to, pareiškėjui daugiau nei 70 proc. laiko būnant Kauno TI buvo užtikrintas gerokai didesnis nei nustatytas minimalus plotas, t. y. teko nuo 3,94 kv. m iki 14,16 kv. m kameros ploto. Kauno TI pareigūnai nesiekė pareiškėjo pažeminti, o ploto normos pažeidimas buvo minimalus ir atsitiktinis. Byloje buvo pateiktos tipinių kamerų nuotraukos, kurios patvirtina aplinkybę, kad perteklinių baldų kamerose nebuvo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta. Pareiškėjas nebuvo kameroje nepertraukiamai. Kauno TI pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su gausia veiklos už kameros ribų pasirinkimo teise.

12.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, už mažareikšmį ar nežymų ploto normos pažeidimą kameroje piniginė kompensacija nepriteisiama. Teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dydį, neįvertino aplinkybės, jog pažeidimas, nors ir trukęs 182 paras, buvo ypač mažareikšmis bei nežymus, o pakankama satisfakcija pareiškėjui galėtų būti paties pažeidimo fakto pripažinimas.

12.3. Dėl ribinių garso dydžių viršijimo kamerose teismas pasisakė šabloniškai, tik nurodydamas, kad atsižvelgė į ploto normos pažeidimą bei kitus nustatytus pažeidimus. Garso ribinių dydžių viršijimas yra mažareikšmis, o ir pats pareiškėjas nenurodė, kokios pasekmės dėl veikiančios ventiliacijos jam kilo. Tiek ploto normos pažeidimas, tiek ribinio garso dydžio viršijimas nesukėlė pareiškėjui papildomų neigiamų išgyvenimų, todėl šie pažeidimai yra mažareikšmiai.

12.4. Duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą kalinimo Kauno TI metu nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar triukšmo kameroje. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas pažeidimais skundėsi abstrakčiai, nenurodydamas ne tik konkrečių aplinkybių, tačiau ir kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas realių kančių nepatyrė, o į teismą kreipėsi tik siekdamas nepagrįstai pasipelnyti.

12.5. Teismas priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo įvertinti pažeidimo intensyvumą, mažareikšmiškumą. Teismas nevertino žalą padariusio asmens kaltės, teisingumo ir protingumo kriterijų ir nepagrįstai priteisė atlyginti neturtinę žalą pareiškėjo naudai. Teismas netinkamai pasirinko žalos atlyginimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo žymūs, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas galėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

13. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžia, kad skundą pateikė tik 2020 m. sausio 29 d. (ne iš karto po pažeidimų įvykdymo), nes nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., kuomet buvo atvežtas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, jis buvo pervežamas į kitas kalinimo įstaigas, todėl tuo metu patyrė stresą, depresiją, nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus. Pažymi, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo sužalotas, tačiau atsakovo atstovas tai nuslėpė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. spalio 11 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu vertinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas Kauno TI laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. spalio 11 d., konstatavo, kad pareiškėjas 182 paras buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas aplinkoje, kur buvo viršyti keliamo triukšmo ribiniai dydžiai. Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 728 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo asmens teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisti. Kauno TI apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, dėl to neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo priteisti, o pakankama satisfakcija pareiškėjui nagrinėjamu atveju yra pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. byla tikrinama atsižvelgiantį tik į atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Dėl to nevertinami pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kurie nepatenka į apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

19. Taigi atsakovui neginčijant minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų, šios bylos apeliacinio proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar pareiškėjui buvo pagrįstai priteistas 728 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nustatytais pažeidimais (nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje bei ventiliacijos skleidžiamas garsas viršijo HN 33:2011 reglamentuojamą ribinio garso lygį), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui minimalios ploto normos trūkumas buvo nedidelis – trūko 0,06 kv. m, tačiau pripažintina, kad šiuo atveju minimalios ploto normos pažeidimas yra sunkaus pobūdžio pažeidimas, kadangi pati nustatyta kamerų tipo patalpoje asmeniui turinti tekti minimali 3,6 kv. m ploto norma yra nedidelė, kameros, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, plotą taip pat dar užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, o pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas 182 paras. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dar buvo kalinamas aplinkoje, kurioje buvo viršytas ribinis garso lygis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui priteista 728 Eur suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra nepagrįstai per didelė, šios bylos aplinkybių kontekste atitinka teisingumo ir protingumo principus. Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas minėtą neturtinės žalos atlyginimo dydį nukrypo nuo šiuo metu vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, o analogiškos faktinėmis aplinkybėmis bylos, kurioje asmeniui nebūtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas ar jis būtų žymiai mažesnis, atsakovo atstovas nenurodė.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė