Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Groupinvest“ atstovui advokato padėjėjui A. S.,

teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Groupinvest“ ieškinį atsakovui L. M., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2024 m. sausio 10 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10G-113 ir išspręsti ginčą iš esmės (teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą, jog prašo išspręsti ginčą iš esmės), atmesti atsakovo L. M. reikalavimą, patraukti atliekų tvarkymo konteinerius ne mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų ir durų arba sumažinti 2022 m. gegužės 24 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Groupinvest“ ir L. M. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kainą 15 proc., grąžinant atsakovui 21 600 Eur sumą, kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo 4994/10000 dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo ir 142/830 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Tarp šalių kilo ginčas dėl komunalinių atliekų konteinerių vietos, šalia atsakovo Gyvenamojo namo. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 8 d. Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) atsakovui nurodė, jog mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pažymėta ir įtraukta į aptarnavimo grafikus 2019 m. sausio 28 d., t. y. tuo metu, kai (duomenys neskelbtini), šalia nurodytos konteinerių aikštelės nebuvo Gyvenamojo namo, todėl VASA neturi teisinio pagrindo perkelti konteinerių į kitą vietą. 2023 m. liepos 31 d. atsakovas ieškovui pareiškė pretenziją su reikalavimu perkelti esamą komunalinių atliekų konteinerių aikštelę didesniu nei 10 m. atstumu nuo jo Gyvenamojo namo arba grąžinti atsakovui 21 600 Eur dydžio sumą. Ieškovas nesutiko su pretenzija, nes konteinerių aikštelė yra privačiame žemės sklype, kurio ieškovas nevaldo jokia nuosavybės forma, bei nurodė, kad įsigyjant Gyvenamąjį namą minėtos konteinerių aikštelė lokacija jau buvo žinoma atsakovui, t. y. konteinerių aikštelė buvo funkcionuojanti nuo 2019 m. sausio 28 d., todėl atsakovas įsigydamas Gyvenamąjį namą galėjo įsivertinti Gyvenamojo namo aplinką. 2023 m. rugpjūčio 28 d. „VASA“ pakartotinai informavo atsakovą, jog konteinerių aikštelė yra pastatyta pagal statybos projektą, kuris buvo suderintas ir patvirtintas anksčiau nei buvo suderintas ir patvirtintas Gyvenamojo namo statybos projektas. Taip pat nurodė, jog konteinerių aikštelės atstumas nuo Gyvenamojo namo langų sudaro ~ 6,33 m.

3. 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), su prašymu, įpareigoti ieškovą patraukti konteinerių aikštelėje esančius atliekų surinkimo konteinerius nuo jo Gyvenamojo namo didesniu nei 10 m. atstumu arba sumažinti 2022 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kainą 15 proc., grąžinant pirkėjui 21 600 Eur sumą. 2023 m. spalio 10 d. ieškovas informavo VVTAT, jog nesutinka su atsakovo reikalavimais. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė VVTAT papildomus paaiškinimus nurodydamas, jog ieškovas turėjo gauti sutikimą iš atsakovo dėl konteinerių aikštelės vietos, bei nurodė, jog nežinojo, kad konteinerių aikštelė sukels tiek nepatogumų. 2024 m. sausio 10 d. VVTAT nutarimu Nr. 10G-113, įpareigojo ieškovą: 1) per 6 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos neatlygintinai patraukti atliekų tvarkymo konteinerius ne mažiau nei 10 metrų atstumu nuo L. M. Gyvenamojo namo langų ir durų; 2) atlyginti atsakovo patirtas 600 Eur teisinių paslaugų išlaidas.

4. Ieškovas nesutinka, kad Gyvenamajam namui esant mažesniu nei 10 m. atstumu nuo atliekų tvarkymo konteinerių aikštelės, pažeidžiami aplinkos ministro įsakymu nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ („Kokybės reikalavimai“) numatyta, kad komunalinės atliekų konteinerių aikštelės negali būti įrengiamos mažesniu nei 5 m. atstumu nuo gretimai esančių pastatų langų ir (ar) durų. Tuo tarpu, VASA 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SD-12339 ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. SD-2023-2463 nurodė, jog atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus kontrolieriaus 2023 m. balandžio 13 d. faktinių aplinkybių patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo ginčui aktualios konteinerių aikštelės iki L. M. Gyvenamojo namo langų ir (ar) durų atstumas apytiksliai sudaro 6,33 m. Nepaisant minėtų faktinių aplinkybių, VVTAT nutarime konstatavo, jog Gyvenamojo namo lokacija neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų ir esama situacija laikytina Gyvenamojo namo trūkumu. Ieškovas nesutinka su VVTAT išdėstyta pozicija, nes nėra aišku, kokiais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis VVTAT nustatė, jog Gyvenamasis namas neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ar kokie norminiai rodikliai, bei kriterijai yra pažeidžiami.

5. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo ir VVTAT pozicija, jog ieškovas turėjo gauti pirkėjo sutikimą dėl esamos konteinerių aikštelės atstumo iki Gyvenamojo namo langų ir/ar durų. Ginčo konteinerių aikštelė dar 2019 m. sausio 28 d. buvo pažymėta ir įtraukta į komunalinių atliekų aptarnavimo grafikus ir buvo funkcionuojanti. Tuo tarpu, ieškovas 2020 m. parengęs atitinkamus projektinius sprendinius pradėjo Gyvenamojo namo statybos darbus, kurie buvo užbaigti 2021 m. atlikus visas statybos proceso užbaigimo procedūras ir namas priklausė vieninteliam savininkui – ieškovui UAB „Groupinvest“, todėl ieškovas teisėtai priėmė sprendimą Gyvenamąjį namą pastatyti mažesniu nei 10 m. atstumu nuo konteinerių aikštelės ribų. Minėti sprendimai buvo priimti iki atsakovas įsigijo (2022- 05-24) Gyvenamąjį namą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovui įsigyjant Gyvenamąjį namą, ieškovui kilo pareiga iš naujo derinti Gyvenamojo namo ir konteinerių aikštelės lokacijos klausimus. Priešingai, atsakovas įsigydamas namą turėjo apžiūrėti ir įvertinti esamus projektinius sprendinius, faktinę situaciją ir nuspręsti ar Gyvenamasis namas ir jo projektiniai sprendiniai tenkina jo lūkesčius. Atsakovas įsigydamas Gyvenamąjį namą patvirtino, jog turėjo galimybę objektą tinkamai apžiūrėti, įsivertinto tiek projektinės dokumentacijos charakteristikas, tiek ir faktinę objekto būseną bei aplinką, todėl vėlesni atsakovo pareiškimai, jog konteinerių aikštelės lokacija sukelia nemalonius pojūčius ar diskomfortą, negali būti laikomi, kaip pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkto „Gyvenamasis namas buvo statomas laikantis teisės aktų reikalavimų“ pažeidimu. Kokybės reikalavimuose nėra teisinio reguliavimo, įpareigojančio ieškovą papildomai suderinti užbaigtos statybos projektinius sprendinius dėl esamo atstumo iki konteinerių aikštelės.

6. Nesutinka su VVTAT nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, jog atsakovas galėjo manyti, kad konteinerių aikštelės vieta yra laikina, nes net atsakovas nebuvo nurodęs tokių aplinkybių.

7. Atsakovas nepateikė jo patirtų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, todėl neįrodė tiesiogiai patirtų nuostolių, atitinkamai nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247, 6.249 straipsniuose, o atsakovo reikalavimas, atlyginti 21 600 Eur nuostolius, laikytinas nepagrįstu.

8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas yra verslininkas, vykdantis komercinę nekilnojamojo turto plėtros ir vystymo veiklą. Atsakovas, baigęs Gyvenamojo namo įrengimo darbus ir pradėjęs gyventi Gyvenamajame name pastebėjo, kad atliekų surinkimo konteineriai yra pastatyti per arti Gyvenamojo namo durų bei langų, dėl ko atšilus orams nuo atliekų konteinerių sklido blogas kvapas ir triukšmas dėl išmetamų atliekų. Atsakovas, siekdamas išspręsti šią problemą savo iniciatyva kreipėsi į VASA, kuris 2023 m. gegužės 8 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-12339 nurodė, jog yra neišlaikytas minimalus atstumas nuo atliekų konteinerių aikštelės iki artimiausio pastato langų/durų. <...> Atsižvelgiant į tai, kad konteinerių pastatymo vieta buvo suderinta iki Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo, VASA neturi galimybės konteinerių, kurie buvo pastatyti privačiame žemės sklype ir pastatymo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, perkelti į kitą, privataus žemės sklypo vietą. Atsakovas nurodo, jog 2023 m. vasarą atliekų konteineriai, vadovaujantis VASA rekomendacija, trumpam buvo perkelti į kitą vietą, tačiau vėliau vėl buvo grąžinti į tą pačią vietą prie Gyvenamojo namo.

9. Atsakovo teigimu, ieškovas pardavė atsakovui Gyvenamąjį namą, kuris neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų (neišlaikytas 10 m. atstumas tarp Gyvenamojo namo ir atliekų konteinerių aikštelės), todėl ieškovas pažeidė CK 6.333 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 3.2 punkto nuostatas. Kadangi Gyvenamasis namas neatitinka minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų, Sutarties 3.2 punkto ir namo neįmanoma tinkamai naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovas, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 3.2 punktu, turi teisę reikalauti, kad ieškovas arba sumažintų kainą arba pašalintų Gyvenamojo namo trūkumus.

10. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo pozicija, jog atsakovui buvo žinoma apie konteinerių aikštelės lokaciją ir jos atstumą iki Gyvenamojo namo, nes atsakovas iki Sutarties sudarymo nevykdė ir neturėjo teisės, galimybės bei kompetencijos vykdyti kokius nors Gyvenamojo namo matavimus. Atsakovas nebūdamas statybos specialistu, negalėjo apžiūros metu įvertinti, kaip statant Gyvenamąjį namą buvo laikomasi teisės aktų, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirkimo metu Gyvenamasis namas nebuvo įrengtas. Tai, kad atliekų konteinerių aikštelė yra per arti Gyvenamojo namo, nuo jos sklinda nemalonūs kvapai ir triukšmas, atsakovas galėjo pastebėti tik įsikūręs Gyvenamajame name. Be to, tai, kad atliekų konteinerių aikštelė yra 6,33 m. atstumu nuo Gyvenamojo namo, ir kad yra pažeistas minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ 91.6 punktas, nustatė VASA specialistai, o ne atsakovas. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į VVTAT dėl vartojimo ginčo, kuri 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 10G-113¹ patenkino atsakovo reikalavimus.

11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje palaikė savo 2024 m. sausio 10 d. nutarimą.

12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas nepateikė/neatnaujino informacijos, jog 2023 m. spalio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8012, minėtą Gyvenamąjį namą ir žemės sklypo dalį perleido naujiesiems įgijėjams. Kadangi atsakovas net ir perleidęs Gyvenamąjį namą neprarado suinteresuotumo dėl ginčo esmės ir tęsė ginčo nagrinėjimą VVTAT, ko pasėkoje tarnybai priėmus nutarimą, atsakovas negali būti keičiamas į kitą asmenį (naująjį Gyvenamojo namo savininką), nes tarp ieškovo ir naujojo Gyvenamojo namo savininko nėra jokio ginčo, o esamo atsakovo pakeitimus kitu asmeniu apribotų galimybę išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Taip pat pažymi, kadangi atsakovas 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu palaikė tarnybai pareikštus reikalavimus, t. y. išreiškė suinteresuotumą dėl bylos išnagrinėjimo rezultato, tuo patvirtindamas ginčo egzistavimą, atsakovo pakeitimas kitu asmeniu (naujuoju Gyvenamojo namo savininku) yra negalimas, bei prieštarautų pačiam proceso tikslui – išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

13. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovas nėra kompetentingas pasisakyti, kur turi stovėti konteineriai, be to, atsakovas nebegyvena (duomenys neskelbtini), todėl jam būtų nekorektiška siūlyti galimas konteinerių stovėjimo vietas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog VVTAT nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atliekų konteineriai turėtų būti patraukti, tačiau kur konkrečiai jie turi stovėti, tai turi apspręsti pats ieškovas.

14. Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir įrodymus.

15. Išvadą teikianti institucija – valstybės įmonė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2022 m. gegužės 24 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėjas (ieškovas), įsipareigojo parduoti, o pirkėjas (atsakovas) asmeninėn nuosavybėn įsipareigojo nupirkti pardavėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 4994/10000 dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 142/830 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių(duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 dalies 1.1 punktas). Sutartimi ieškovas atsakovui (pirkėjui) garantavo, jog gyvenamasis namas buvo statomas laikantis teisės reikalavimų (Sutarties 3.2 punktas). Iš byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į VASA su pranešimu, kuriame nurodė, jog prie ieškovo nekilnojamo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), mišrių komunalinių atliekų konteineris stovi arčiau nei 10 metrų nuo pareiškėjo nekilnojamojo turto langų. VASA 2023 m. gegužės 8 d. atsakovui pranešime Nr. SD-12339 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog šiuo metu atstumas nuo mišrių komunalinių konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), iki pastatyto individualaus namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų/durų sudaro apytiksliai 6,33 m. Taip pat nurodė, kad konteinerių pastatymo vieta buvo suderinta iki nekilnojamo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo, todėl VASA neturi galimybės mišrių komunalinių atliekų konteinerių, kurie buvo pastatyti privačiame žemės sklype ir pastatymo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, perkelti į kitą, privataus žemės sklypo vietą. 2023 m. liepos 31 d. atsakovas (pirkėjas) pareiškė ieškovui (pardavėjui) pretenziją su reikalavimu perkelti esamą komunalinių atliekų konteinerių aikštelę ne mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo namo arba grąžinti atsakovui 21 600 Eur dydžio sumą. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo pretenziją, pateikė pranešimą „Dėl 2023 m. liepos 31 d. teiktos pretenzijos“, kurioje nurodė, jog nesutinka su pretenzija ir nėra pagrindo, grąžinti atsakovui (pirkėjui) 21 600 Eur dydžio sumą. 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu reg. Nr. SD-2023-2463 „Dėl bendrojo naudojimo antžeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių prie (duomenys neskelbtini), VASA nurodė, jog vystytojas prieš projektuojant ir priduodant pastatą (duomenys neskelbtini), eksploatacijai turėjo atsižvelgti į (duomenys neskelbtini), įrengtus statinius, t. y. turėjo būti atsižvelgta į minimalaus atstumo išlaikymą nuo įrengtos adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki individualaus namo (duomenys neskelbtini), langų/durų kaip tai numato Minimalių reikalavimų III skyriaus 9.(1).6. punktas, pagal kurį komunalinių atliekų konteinerių aikštelės turi būti įrengtos ne mažesniu nei 10 m. atstumu nuo gretimų pastatų langų/durų. Atstumas gali būti sumažintas iki 5 m. gavus visų pastate iki kurio nėra išlaikytas 10 m. atstumas gyvenančių gyventojų sutikimą dėl atstumo mažinimo iki 5 m. 2023 m. balandžio 13 d. faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta, kad nuo įrengtos (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki individualaus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langų/durų atstumas apytiksliai sudaro 6,33 m.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas kreipėsi į VVTAT, prašydamas išnagrinėti šalių ginčą ir įpareigoti ieškovą patraukti atliekų tvarkymo konteinerius nuo ginčo gyvenamojo namo, didesniu nei 10 metrų atstumu arba sumažinti ginčo gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties kainą 15 proc. ir grąžinti atsakovui (pirkėjui) 21 600 Eur sumą. Atsakovas VVTAT 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. lapkričio 24 d., 2023 m. gruodžio 1 d. teikė papildomus dokumentus, o VVTAT 2024 m. sausio 10 d. nutarimu „Dėl L. M. prašymo“, patenkino atsakovo prašyme keliamą reikalavimą ir įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos neatlygintinai patraukti atliekų tvarkymo konteinerius ne mažiau nei 10 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų ir durų. Ieškovė UAB „Groupinvest“ nesutikdama su VVTAT sprendimu per nustatytą terminą pareiškė ieškinį teisme dėl tarp šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

18. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas 2023 m. spalio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Gyvenamąjį namą su atitinkama dalimi žemės sklypo perleido M. B. ir R. B.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė pakeisti atsakovą, o atsakovas palaikė VVTAT pareikštus reikalavimus.

19. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

20. Nagrinėjamu atveju VVTAT nutarimą Nr. 10G-113 „Dėl L. M. prašymo“ priėmė 2024 m. sausio 10 d, ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2024 m. vasario 8 d., t. y. per Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (30 dienų).

21. Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).

22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas iš 2024 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu ieškovas atsakovui pardavė turtą – 4994/10000 dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 142/830 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, asmeninių poreikių tenkinimui.

23. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

24. Atsižvelgiant į 2024 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, šalių elgesį bei teisinį reglamentavimą, atsakovo skundo padavimo VVTAT metu tarp šalių sudaryta sutartis buvo laikoma vartojimo sutartimi, o atsakovas – vartotoju.

25. Atsakovas, teikdamas skundą VVTAT, o vėliau ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovas atsakovui pardavė daiktą – Gyvenamąjį namą, kuris neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų – neišlaikytas 10 metrų atstumas tarp Gyvenamojo namo ir gretimame žemės sklype esančios atliekų surinkimo konteinerių aikštelės, ir tokiu būdu pažeidė jo, kaip vartotojo, teises.

26. Atsakovas VVTAT pateiktame skunde prašė įpareigoti ieškovą patraukti atliekų tvarkymo konteinerius nuo ginčo gyvenamojo namo ne mažesniu nei 10 metrų atstumu arba sumažinti aukščiau minėtos Sutarties kainą 15 proc. ir grąžinti atsakovui 21 600 Eur dydžio sumą, taip pat priteisti 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

27. VVTAT, išnagrinėjusi atsakovo skundą, 2024 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-113 „Dėl L. M. prašymo“, kuriuo atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę patraukti ieškovui nepriklausančius atliekų tvarkymo konteinerius ne mažiau nei 10 metrų atstumu nuo ginčo gyvenamojo namo langų/durų tenkino.

28. Bylos nagrinėjamu metu paaiškėjo, kad atsakovas ginčo turtą 2023 m. spalio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8012, t. y. VVTAT dar nespėjus išnagrinėti pateikto skundo, pardavė tretiesiems asmenims. Atsakovas fakto, kad ginčo turtas nuo 2023 m. spalio 26 d. yra perleistas kitiems asmenims neatskleidė nei VVTAT, nei teismui.

29. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas ginčo turtą pardavė VVTAT dar neišnagrinėjus jo skundo, atsakovas prarado savo vartotojo statusą ginčo turto atžvilgiu. Laikytina, kad atsakovas nuo ginčo turto pardavimo momento nebeturėjo tiesioginio teisinio suinteresuotumo ginčo objektu ir teisiškai nebegalėjo reikalauti ieškovo, kad pastarasis atsakovo atžvilgiu vykdytų kokius nors reikalavimus, susijusius su šiuo ginčo namu. Vartotojas turėjo pareigą atskleisti nurodytas faktines aplinkybes tiek VVTAT, tiek teismui, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su ginčo esme. Nagrinėjamu atveju, atsakovas net pardavęs ginčo objektą, laikėsi nuoseklios pozicijos ir reiškė reikalavimus, susijusius su ginčo turto naudojimu, nors faktiškai tokios teisės nebeturėjo. Atsižvelgiant į atsakovo poziciją ir procesinį elgesį, laikytina, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir galimai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis bei be pagrindo bylinėjosi su ieškove.

30. Byloje susiklostė situacija, kad VVTAT, atsakovui neatskleidus informacijos apie įvykusį ginčo turto pardavimą, priėmė sprendimą dėl asmens, kuris skundo nagrinėjimo metu jau buvo praradęs vartotojo statusą bei nebeturėjo teisinio suinteresuotumo ginčo objektu. Darytina išvada, kad jei VVTAT skundo nagrinėjimo metu būtų informuota apie ginčo turto pardavimą ir pasikeitusią faktinę situaciją, būtų nusprendusi atsisakyti toliau nagrinėti atsakovo skundą ir ginčo nagrinėjimą būtų nutraukusi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tokiu atveju, ieškovui UAB „Groupinvest“ VVTAT 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 10G-113 nebūtų sukurtos pareigos dėl pirmiau minėtų atliekų tvarkymo konteinerių patraukimo ne mažiau nei 10 metrų atstumu nuo ginčo Gyvenamojo namo langų/durų ir atitinkamai ieškovas UAB „Groupinvest“ neturėtų pagrindo kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

31. Pažymėtina, kad vartotojo statusas yra esminė sąlyga ginčams, nagrinėjamiems pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymus. Esant situacijai, kai ginčas tarp šalių turi būti nagrinėjamas pagal vartotojų teisių apsaugos reglamentavimą, tačiau teismas nustato, kad vartotojas yra praradęs savo vartotojo statusą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylos baigties

32. Nutraukus bylą remiantis tuo, kad atsakovas prarado vartotojo statusą ir teisinį suinteresuotumą, ginčas tarp šalių yra išsprendžiamas iš esmės. Nagrinėjamu atveju, ieškovui nebeliko pagrindo vykdyti atsakovo reikalavimų ir VVTAT 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 10G-113 ieškovui nustatytų įpareigojimų, kurie būtų buvę aktualūs tik tuo atveju, jei atsakovas būtų išlikęs vartotoju ir ginčo objektas būtų susijęs su jo asmeninių poreikių tenkinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Nagrinėjamu atveju ieškovui yra priimtas palankus teismo sprendimas – ieškovui nebeliko prievolės vykdyti VVTAT 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 10G-113. Sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

34. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje – šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir kt. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kreipimosi į VVTAT ir savalaikio faktinių aplinkybių neatskleidimo dėl atsakovo perleisto turto tretiesiems asmenims. Atsakovas į VVTAT kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 29 d., o Gyvenamasis namas buvo parduotas 2023 m. spalio 26 d. Pardavimų procesas nekilnojamojo turto rinkoje, ypač gyvenamųjų namų, reikalauja laiko ir strateginio planavimo. Namas dažnai nebūna parduodamas iš karto po skelbimo pateikimo, nes potencialūs pirkėjai atidžiai vertina kiekvieną pasiūlymą, ieškodami geriausios vertės, kokybės ir poreikių santykio. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimo pateikimas yra tik pradinis etapas, po kurio yra organizuojamos turto apžiūros, kad pirkėjai galėtų susipažinti su objektu ir jo ypatybėmis. Gyvenamųjų namų pardavimo procesas reikalauja laiko ir dėl finansinių išteklių gavimo, todėl labiau tikėtina, kad šiuo atveju atsakovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. kreipdamasis į VVTAT jau pardavinėjo savo Gyvenamąjį namą, ar nebeketino jame gyventi, o pardavęs Gyvenamąjį namą ir toliau VVTAT teikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, atstovaujamas advokato. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas laiko, kad šiuo atveju atsakovas ieškovui turi atlygintas visas bylinėjimosi išlaidas.

36. Ieškovas yra sumokėjęs 109 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 3 295,86 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už ieškinio parengimą, papildomų dokumentų teikimą rinkimą (atsakovas atliekų tvarkymo konteinerius prašė patraukti trečiųjų asmenų sklype, nenurodant konkrečios vietos, todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą), šalių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, byloje vyko ne vienas teismo posėdis. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Šiuo procesiniu sprendimu šalių ginčas išnagrinėtas iš esmės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos iš viso 3 404,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

37. Byloje patirtos 4,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Groupinvest“ ieškinį atsakovui L. M. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Priteisti ieškovui UAB „Groupinvest“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 404,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.