- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3060-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32076-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Skolininkas
- M. B.
- Kreditorius
- G. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pagal kreditorės G. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo M. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui M. B., kuriuo prašo priteisti iš skolininko 250 Eur dydžio periodines išlaikymo išmokas nepilnamečiams vaikams T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 250 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi kreditorės G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš skolininko M. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B. ir N. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas teismo sprendimas.
5. Teismas pažymėjo, jog negalima nustatyti tikros skolininko finansinės padėties, todėl atsižvelgiant į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimo bylose, Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 400 Eur, kreditorės prašomą priteisti laikiną išlaikymo dydį sumažino iki 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (skolininkas) M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba nustatyti mokėtino laikino išlaikymo dydį, kuris neviršytų 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. šiuo metu vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su abiem tėvais, todėl ne tik vaikų motina G. B., bet ir vaikų tėvas vaikais rūpinasi ir juos vienodai išlaiko. Abu tėvai užtikrina vaikų būtinąsias išlaidas ir pagrindinius poreikius – abu perka maistą, drabužius, reikalingus vaistus, lavinimo priemones ir žaislus, moka už komunalinius patarnavimus, kuriais naudojasi vaikai, abu su jais atostogauja. Teismas nėra nustatęs vaikų gyvenamosios vietos su motina. Tėvas vaikus išlaiko ir jais rūpinasi lygiai tiek pat, kiek tai daro vaikų motina G. B.;
6.2. duomenys apie policininkų darbo užmokestį nėra viešai prieinami, todėl teismas negalėjo nustatyti apelianto gaunamų pajamų dydžio pagal SODRA duomenis. Kartu su atskiruoju skundu skolininkas pateikė teismui 2018-10-26 pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2018 m. Iš pažymos matyti, kad vidutinis M. B. pajamų iš darbo dydis atskaičius mokesčius yra 906,64 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs skolininko finansinės padėties, faktinės vaikų gyvenamosios vietos, nepagrįstai priteisė iš skolininko išlaikymą bei taikė orientacinio kriterijaus išlaikymo maksimumą;
Atsiliepimas
7. Kreditorė G. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
7.1. apeliantas nurodo, kad užtikrina vaikų būtinąsias išlaidas ir pagrindinius poreikius, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų realiai teikiamą vaikams išlaikymą;
7.2. kreditorė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena nuomojamame bute, nuomos mokestis kas mėnesį sudaro 180 Eur, taip pat kreditorė moka komunalinius mokesčius. Per keturis mėnesius, kuriuos šalys faktiškai gyvena atskirai, apeliantas vaikų išlaikymui yra sumokėjęs tik 500 Eur, kas sudaro po 62,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį;
7.3. apeliantas teigia, kad jo gaunamos pajamos, susijusios su darbo užmokesčiu, sudaro 906,64 Eur per mėnesį, tačiau byloje nėra SODRA duomenų, kurie leistų objektyviai įvertinti apelianto gaunamų pajamų dydį;
7.4. apeliantas nuosavybės teise turi daugiau nekilnojamojo turto nei kreditorė. Apeliantui nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, taip pat dalis pastato – garažo, o kreditorė nuosavybės teise valdo vieną žemės sklypą ir taip pat dalį pastato – garažo. Kreditorės įsigytas automobilis jau po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
7. Apeliantas M. B. kartu su atskiruoju skundu bei 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktais įrodymais iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas pateikė 2018 m. spalio 26 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pažymą apie užimamas pareigas, Valstybės įmonės „Regitra“ pažymą apie transporto priemones, mokėjimo nurodymo Nr. 550 kopiją, taip pat nuotraukų kopijas, kuriomis įrodinėja bendravimą su nepilnamečiais vaikais, Vilniaus savivaldybės Grigiškių lopšelio – darželio „Lokiuko giraitė“ rašto dėl ugdytinių N. ir T. B., mokėjimo nurodymo Nr. 577 kopiją, sąskaitos išrašų kopijas, kuriomis grindžia tinkamą pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymą.
8. Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
10. Apeliantas pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su apelianto finansine padėtimi. LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešus skolininkui M. B., šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, apelianto prašomi priimti papildomi dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, šie įrodymai turi reikšmę vertinant apelianto finansinę situaciją ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėti dokumentai priimtini ir vertintini nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
13. Byloje nustatyta, kad kreditorė G. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui M. B. dėl 250 Eur dydžio išlaikymo mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo nepilnamečiams vaikams T. B. ir N. B. iki vaikų pilnametystės (el.b.t. 1, b.l. 1). Taip pat kreditorė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš skolininko 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą mokamą kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki bus priimtas teismo sprendimas.
14. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, konstatavęs, kad bylos duomenimis negalima nustatyti tikros skolininko finansinės padėties, todėl laikino išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimo bylose, Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 400 Eur.
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas po 200 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaikų būtinuosius poreikius ir jų neviršija. Spręsdamas dėl skolininko turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad skolininkas yra jaunas, darbingas, užimantis (duomenys neskelbtini) pareigas (el.b.t. 1, b.l. 21), nėra jokių duomenų apie skolininko sumažėjusį darbingumą ar darbo teisinių santykių pabaigą. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad apeliantas nuosavybės teise turi kartu su kreditore bendrąja nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei tris žemės sklypus – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 metų metinę pajamų deklaraciją, kurioje nurodyta, kad apelianto metinės pajamos sudaro 16 401,03 Eur, o pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis apeliantui nuo 2018 metų sausio mėnesio išmokėta darbo užmokesčio suma sudaro 8 159,78 Eur (el.b.t. 1 b.l. 26). Apeliantas taip pat pateikė sąskaitos išrašų kopijas, kuriomis įrodinėja, jog išlaiko nepilnamečius vaikus, užtikrina vaikų aprūpinimą būtinoms išlaidos (vaistai, drabužiai, maistas, kanceliarinės prekės, laisvalaikio pramogos) (el.b.t. 1 b.l. 120 – 139). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pateikti įrodymai apie teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams būtinomis išlaidomis (vaistai, drabužiai, maistas, kanceliarinės prekės, laisvalaikio pramogos) nepaneigia tėvo pareigos teikti nuolatinį, pastovų ir nekintantį išlaikymą. Teismas taip pat pažymi, kad apelianto pateikti įrodymai dėl turtinės padėties patvirtina, o ne paneigia apelianto galimybę teikti nepilnamečiams vaikams 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Apelianto pateiktos nuotraukos, kurios pagrindžia tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, niekaip nepaneigia ir neeleminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus (el.b.t. 1 b.l. 107 – 111). Į bylą pateikta apelianto 2018 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 577 kopija, kuriuo atliktas 360 Eur dydžio sumos pervedimas kreditorei G. B., patvirtina tik vienkartinį nepilnamečių vaikų išlaikymo mokėjimą, tačiau nepatvirtina nuolatinio, pastovaus išlaikymo teikimo vaikams (el.b.t. 1 b.l. 112). Taip pat pažymėtina, kad visos abejonės dėl apelianto turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
19. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas gauna pajamas, kurios leidžia teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius. Apeliantas neįrodė, jog dėl savo turtinės padėties negali teikti vaikams išlaikymo, kuris būtų pakankamas patenkinti dviejų vaikų poreikius, todėl iš esmės mažinti nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį nėra pagrindo.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas. Teismas sprendžia, jog iš apelianto priteista po 200 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra protingo ir racionalaus dydžio bei pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.
21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai įvertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirojo skundo netenkina, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto M. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.