Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-12-04, apie 04.45 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas girtas, keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų akivaizdoje, bei įžeidinėjo juos. Nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir toliau elgėsi agresyviai. Savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nepakluso policijos pareigūno reikalavimams bei įžeidė jų garbę ir orumą ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 174 straipsnis atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalį (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). ATPK 187 straipsnio 2 dalies nuostatos atitinka ANK 508 straipsnio (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas) ir 506 straipsnio 4 dalies (Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas) nuostatas. Kadangi ANK už analogiškus pažeidimus numatytos griežtesnės nuobaudos nei ATPK, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamus ANK straipsnius veikos neperkvalifikuojamos ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog E. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytą ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Pažeidėjo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų D. K., Ž. J. tarnybiniais pranešimais, duomenimis, patvirtinančias pažeidėjo neblaivumo faktą, iš dalies ir paties pažeidėjo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) aikštėje prie naktinio baro „N.“. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl viešosios vietos, akivaizdu, kad ši vieta yra viešoji vieta. Nors pažeidėjas nurodė, kad tokiu laiku nebuvo nė vieno asmens, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pažeidimas padarytas viešoje vietoje, nes bet kuriuo momentu šioje vietoje galėjo atsirasti ar galbūt ir buvo kitų asmenų ir be policijos pareigūnų.

Kitas aspektas, būtinas pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį, yra netinkamas elgesys. ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Remiantis byloje esančiais duomenimis yra pagrindas daryti išvadą, kad E. B. veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pažeidėjas, pamatęs tarnybinį automobilį, parodė dešinės rankos vidurinį pirštą, keikėsi necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais. Teismo posėdžio metu pažeidėjas neigė tokį savo elgesį, tačiau taip pat aiškiai negalėjo nurodyti iš kur atsirado policijos pareigūnai, kodėl prie jo privažiavo. Tai suponuoja išvadą, kad pažeidėjas dalies savo veiksmų nepamena, nes buvo neblaivus. Šio fakto pažeidėjas neginčija. Netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija, teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat nėra duomenų, kad jie būtų susiję su pažeidėju ir norėtų jam pakenkti.

Esant nurodytoms aplinkybės, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad byloje yra įrodyta pažeidėjo E. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

E. B. taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir įžeidė jų garbę ir orumą.

ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o to paties straipsnio 2 d. – už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Nors E. B. kaltu padaręs šio administracinius teisės pažeidimo neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 6–7), kur patvirtino, kad viešoje vietoje pažeidėjui davus nurodymą nusiraminti, jis į juos nereagavo, o įsodintas į tarnybinį automobilį asmuo policijos pareigūnus išvadino idiotais, debilais, bukagalviais. Kaip minėta, netikėti pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo. Be to, netinkamą pažeidėjo elgesį viešoje vietoje ir pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei jų įžeidimą įrodo tai, kad policijos pareigūnai buvo priversti pažeidėją įsisodinti į tarnybinį automobilį ir pristatyti į komisariatą, kuris dėl konfliktiško elgesio buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas. Pažeidėjo aplinkybių neigimas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija.

Nesutiktina su pažeidėju, kad policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes galėtų paneigti vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdai. Vaizdo kameromis fiksuojamas tiktai vaizdas, todėl nesant garso įrašo, patvirtinti ar paneigti pareigūnų nurodytų aplinkybių dėl netinkamo pažeidėjo elgesio, t. y. necenzūrinių žodžių vartojimo, pareigūnų išsakytų reikalavimų ir jų nesilaikymo, nebūtų galimybės.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl neteisėto laikymo areštinėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl pažeidėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, pareigūnų veiksmai dėl pažeidėjo laikymo areštinėje šioje byloje nenagrinėjami, todėl teismas neturi pagrindo vertinti sulaikymo teisėtumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.