Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB „L.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „L.“ ieškinį atsakovams UAB „N.“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „N.“ ir A. N. 894,19 EUR žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. aplietas vandeniu A. Š. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Šis butas buvo apdraustas būsto draudimu ieškovo AB „L.“ draudimo bendrovėje, todėl ieškovas atliko šio įvykio tyrimą bei nustatė, jog virš vandeniu aplieto (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui A. N.. AB „L.“ pateikė pretenziją A. N., kuris informavo draudimo bendrovę, kad 2013 m. gegužės 14 d. butas aplietas dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos stovo. Dėl šių aplinkybių ieškovas kreipėsi į namo administratorių UAB „N.“, kuris informavo draudiką, kad vanduo iš namo bendro naudojimo įrangos neišsiliejo ir kad namo administratorius neturi nei teisės nei pareigos nustatinėti 2013 m. gegužės 14 d. atsitikusio įvykio priežasčių. Ieškovo darbuotojas, toliau aiškindamasis 2013 m. gegužės 14 d. apliejimo priežastis, 2016 m. gegužės 14 d. atvyko į (duomenys neskelbtini). Šio buto valdytoja, A. N. sutuoktinė taip pat informavo draudimo bendrovės atstovą, kad 2013 m. gegužės 14 d. vanduo išsiliejo dėl lietaus kanalizacijos nesandaraus stovo. Ieškovo įsitikinimu, esant tokioms nustatytoms įvykio aplinkybėms, atsakovas UAB „N.“ kaip namo administratorius, privalėjo tinkamai valdyti, remontuoti eksploatuoti bei prižiūrėti namo bendrąją inžinierinę įrangą (CK 4.83 straipsnis), tačiau šias pareigas vykdė netinkamai, dėl to atsirado žala. Tuo tarpu atsakovo A. N. kaltė preziumuojama, nes butas buvo užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, todėl šis atsakovas turi įrodyti kitą žalos atsiradimo priežastį. Ieškovas dėl įvykio nukentėjusiajam iš viso išmokėjo 894,19 Eur draudimo išmoką. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti.Atsakovas UAB „N.“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su prašoma priteisti žala nesutinka ir prašė jo atžvilgiu pareikštą ieškinį atmesti. Atsakovas nesutinka su ieškovo reiškiama pozicija, jog vandens išsiliejimo priežastis ir šaltinis yra nesandarus lietaus kanalizacijos stovas. Priešingai, atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad 2013 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) bute buvo valyta vietinė kanalizacija po klozetu iki pastato stovo. Atsižvelgiant į tai, jog bute ((duomenys neskelbtini)) buvo valyta iki pastato stovo, reiškia, kad ta dalis, kurioje buvo užsikimšusi kanalizacija priklauso prižiūrėti atsakovui A. N., o ne namo administratoriui. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju UAB „N.” neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs.Atsakovas A. N. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ADB „G.“ (buvęs įmonės pavadinimas UAB DK „P.“) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu atsakovo UAB „N.“ atžvilgiu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. su atsakovu UAB „N.“ sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr. 2072536), kuria laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo apdrausta atsakovo vykdoma pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų, taip pat valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo veikla. Pažymėjo, kad tai, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)s, buvo aplietas 2013 m. gegužės 14 d., o draudimo sutartyje yra numatyta retroaktyvi data 2013 m. gruodžio 23 d., taigi buto užpylimas įvyko laikotarpiu, kurio metu draudimo apsauga pagal aptariamą Draudimo sutartį negaliojo. Nors apie įvykį UAB „N.“ sužinojo tą pačią dieną (2013 m. gegužės 14 d.), gavęs pranešimą apie užpiltą butą, tačiau apie tai savo Draudiko neinformavo. Apie 2013 m. gegužės 14 d. įvykį Draudikas sužinojo tik susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2-23938-294/2016 medžiaga. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniais yra išskiriamos keturios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo civilinei atsakomybei kilti, nėra. UAB „N.“ 2013 m. birželio 18 d. ir 2014 m. kovo 6 d. atsakymuose, adresuotuose AB „L.“ yra nurodęs, kad UAB „N." darbuotojams nuvykus į įvykio vietą, vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nenustatyta. UAB „N.“ kaip namo (duomenys neskelbtini), administratorius yra atsakingas už namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą. Tačiau šiuo atveju žala nėra nulemta netinkamos namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūros. Atsakovas UAB „N.“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, todėl pagrindo UAB „N.“ civilinei atsakomybei kilti nenustatyta. Nesant draudimo objekto - Draudėjo civilinės atsakomybės, įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju.