Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d., 259 str. 2 d., E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 259 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

1. D. S. ir E. T. buvo kaltinami tuo, kad bendrai veikdami, 2015 m. gegužės 12 d., apie 13.05 val. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis susidėję po 6 eurus, už 12 eurų, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. I. pasikėsino neteisėtai įsigyti 1 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2015-05-12, 14.30 val. prie prekybos centro „Senukai“, esančio Utenoje, J. Basanavičiaus g. 52, M. I. buvo sulaikytas ir jo asmens kratos metu psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurios grynas kiekis 0,050 g, buvo surasta ir paimta Utenos AVPK pareigūnų.

2. Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir E. T. susitiko su M. I. tikslu įsigyti narkotinių medžiagų. M. I. pasiūlė metamfetamino ir jie sutiko jo nusipirkti. Jis ir E. T. susidėjo po 6 eurus ir padavė M. I. 12 eurų už metamfetaminą. M. I. pažadėjo metamfetaminą jiems atvežti prie prekybos centro „Rašė“. Jie laukė M. I. prie minėto prekybos centro, bet šis nepasirodė.

3. Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir davė analogiškus parodymus.

4. Kiti byloje surinkti įrodymai.

5. Liudytojas M. I. parodė, kad jis su D. I. ir S. M. nusipirko metamfetamino sau vartoti. Buvo susitikę su kaltinamaisiais, bet jie pinigų tam, kad jis nupirktų metamfetamino, nedavė.

6. Liudytojas D. I. parodė, kad 2015-05-12 buvo susitikę su kaltinamaisiais, tačiau neatsimena ar kaltinamieji davė pinigų psichotropinėms medžiagoms nupirkti.

7. Liudytojas S. M. parodė, kad M. I. sulaukė sms žinutės ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti susitikti su kaltinamaisiais. Susitikę su kaltinamaisiais jie pasiūlė kaltinamiesiems įsigyti metamfetamino. Kaltinamieji iš pradžių nenorėjo jo įsigyti, paskui sutiko ir padavė 12 eurų, atrodo, M. I. Jis iš I. V. už kaltinamųjų duotus 12 eurų ir už I. V. skolą jam nupirko metamfetamino vienoje pakuotėje. Tą pakuotę su kaltinamaisiais būtų pasidalinę per pusę. Jie turėjo važiuoti susitikti su kaltinamaisiais prie „Rašės“ parduotuvės, bet M. I. pasakė, kad reikia skubiai važiuoti prie prekybos centro „Senukai“ ir ten buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

8. S. M. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino D. S., kaip asmenį, kuris norėjo iš M. I. pirkti metamfetamino (t. 1, b.l. 140-145).

9. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota kaip 2015-05-12, M. I. tarėsi dėl susitikimo galimai su D. S. (t. 1, b.l. 53-58).

10. 2015-05-12 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2015-05-12 apie 12.55 val. M. I. pastebėtas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje VW GOLF. Minėtas automobilis sustojo prie aikštelėje stovinčio automobilio Volvo 940, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. I. atsidaręs langą bendravo su Volvo vairuotojo (t. 1, b.l. 60-61).

11. 2015-05-12 asmens kratos metu pas M. I. striukės vidinėje kišenėje rastas skaidraus plastiko suktinukas su baltos spalvos milteliais (t. 1, b.l. 65).

12. Specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio, 2015-05-12 rasto ir paimto M. I. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,050 g (t. 1, b.l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

13. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji pasikėsino įgyti savo reikmėms 1 g metamfetamino. Jie padavė M. I. 12 eurų ir laukė jo pristatant šią psichotropinę medžiagą. Kaltinamieji pripažino šias aplinkybes. Jų parodymus patvirtino liudytojas S. M. ir iš dalies liudytojas D. I.. Sulaikius M. I. pas jį buvo rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,050 g. Pareigūnams sulaikius M. I., kaltinamieji sumanymo įgyti psichotropinių medžiagų nerealizavo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Jų veika nutruko pasikėsinimo stadijoje.

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta. Kiekių nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad metamfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0.2 gramo.

15. Įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Kyla BK 259 straipsnio 2 dalies ir ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo klausimas. Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Sprendžiant kurią atsakomybės rūšį taikyti, vertinant padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. Nustačius, jog beveik analogiški veikos požymiai aprašyti ir ATPK, ir BK, pirmiausia turi būti įvertintas padarytos veikos pobūdis ir tik tuomet sprendžiama, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas. Toks aiškinimas atitinka ir ultima ratio (paskutinės priemonės) principo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-306/2012, 2K-275-895/2015, 2K-543-139/2015, 2K-77-489/2016).

16. Kaltinamieji pasikėsino įgyti vieną gramą metamfetamino, kurį būtų pasidalinę per pusę, t.y. kiekvienam būtų tekę po 0,05 g psichotropinės medžiagos. Pas M. I., kuris turėjo jiems pristatyti šią psichotropinę medžiagą, rasta 0,050 g. metamfetamino. Liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamiesiems būtų perdavę tik pusę pas M. I. rastų psichotropinių medžiagų kiekio, o kitą pusę būtų pasilikę sau. Taigi realiai kaltinamieji galėjo įgyti 0,025 g metamfetamino, kurį dar būtų pasidalinę pusiau. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių kaltinamieji psichotropinių medžiagų iš viso neįgijo. Kaltinamieji kėsinosi įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Jų pasikėsintas įgyti šių medžiagų bendras kiekis du kartus mažesnis, o kiekvieno atskirai (0,05 g) – 4 kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytą maksimalų nedidelį metamfetamino kiekį, kuris yra ne daugiau kaip 0.2 gramo. Kaltinamieji parodė, kad jie norėjo įsigyti silpnesnių narkotinių medžiagų – kanapių, tačiau M. I. jų neturėjo ir pasiūlė metamfetamino. Jie iš pradžių nenorėjo jo pirkti, nes nebuvo vartoję bei tiksliai nežinojo kaip jis naudojamas, bet vėliau sutiko. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Kaltinamasis D. S. teigė, kad jam yra tekę vartoti kanapių, kitokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs, o kaltinamasis E. T. teigė, kad šių medžiagų iš viso nevartoja, būtų pabandęs jas vartoti pirmą kartą. Kaltinamieji teigė, kad po įvykio šių medžiagų nevartoja, kad tai buvusi jiems didelė pamoka. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų veiksmai nebuvo aiškiai nukreipti į baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Kaltinamieji nurodė visas įvykio aplinkybes ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteisti, bausti administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nebausti administracine tvarka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. D. S. dirba, E. T. registruojasi darbo biržoje, abu teigiamai charakterizuojami, neįtraukti į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, nebuvo pristatyti dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo ne medicinos tikslais (t.2, b.l.14). Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tiek kaltinamųjų asmenybes apibūdinantys duomenys, tiek įvykio aplinkybės rodo, jog jų padaryta veika nutrukusi pasikėsinimo stadijoje nesiekė tokio pavojingumo, kuris atitiktų BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl pagal savo pavojingumą veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Toks vertinimas atitinka ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinės priemonės) taikymo principą. Kaltinamųjų padaryta veika turi ne baudžiamojo nusižengimo, o administracinio teisės pažeidimo požymių, tačiau jie negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 44 str. 1 d., nes šiame kodekse nenumatyta atsakomybė už pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą. Kaltinamieji dėl pasikėsinimo neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas pagal LR BK 22 str. 1 d., 259 str. 2 d. išteisintini jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).

17. Paskelbus nuosprendį, D. S. ir E. T. panaikintinos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

D. S. ir E. T. pagal LR BK 22 str. 1 d., 259 str. 2 d. išteisinti, remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskelbus nuosprendį, D. S. ir E. T. panaikinti kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.