Utenos apylinkės teismo nutarimas

2017-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-52-286/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A11.-52-286/2017Nutarimas · 2017-04-20Utenos apylinkės teismas
  2. AN2-38-581/2017Nutarimas · 2017-07-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
A11.-52-286/2017
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00024-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Pažeidėjas
M. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A11.-52-286/2017
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00024-2017-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29.; 21.9.10.
ROIK: 17065495305IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. balandžio 20 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S.,Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Almantui Vaičiūnui,

išnagrinėjo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2017-02-18 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose laikė savadarbę kilpą, skirtą medžiojamiems gyvūnams gaudyti.

M. S. nesutiko su inkriminuojamu pažeidimu. Paaiškino, kad 2017-02-05, apie 11-12 val., paskambino Z. C. draugas Č. A. ir paprašė padėti išdoroti pagautą elnią. Po to skambino ir pati Z. Jis sutiko. Elnią per porą valandų išdorojo pas Z. kluone dviese su Č. Suprato, kad elnias pagautas nelegaliai, su kilpa. Už tai, kad padėjo išdoroti elnią, Z. jam davė mėsos ir galvą su kailiu. Kilpą grybaudamas rado miške, nuėmė ją, kad niekas neįkliūtų, ir parsinešė namo. Kai atvažiavo pareigūnai, buvo girtas. Nenorėjo išduot Č. A., kuris yra jo sugyventinės brolis, todėl apkalbėjo save. Pareigūnai nuvedė į sodą, kur jis pasakė, kad ten statė kilpą, tačiau toje vietoje nebuvo jokių kilpos pėdsakų. Sode sniegas buvo ištryptas todėl, kad jis vežė malkas. Negali paaiškinti, kodėl tik paskutiniame posėdyje pasakė apie tai, kad dorojant elnią pas Z., ten buvo ir jo sugyventinė J. A..

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Almantas Vaičiūnas paaiškino, kad 2017-02-18 buvo gautas pranešimas, jog medžiotojai rado nudirtą elnio kailį. Jis su E. V. nuvyko į Dietkauščiznos kaimą, kur susitiko su dviem medžiotojais, kurie miške šalia Dvarykščių kaimo parodė vietą, kur gulėjo kailis. Jie paėmė kailį ir nuėjo į greta esančią Z. C. sodybą, kurią apžiūrėjo tik tada, kai atvyko jos brolis. Prieangyje rado maišelį su skerdiena. Z. C. pasakė, kad 2017-02-06 ją atnešė M. S.. Jokių elnio dorojimo pėdsakų sodyboje nerado. Po to su Z. C., kuri rodė kelią, nuvažiavo pas M. S.. M. S. sutiko, kad jie apžiūrėtų sodybą. Namo prieangyje, dėžėje, rado maišą su kailiu ir kilpą. M. S. pasakė, kad elnią jis sumedžiojo, nes neturi jokių pajamų. Kitoje patalpoje puode rado pasūdytos skerdienos likučius. Po to M. S. parodė, kur sode buvo pastatęs kilpą. Vėliau ekspertas T. Z. nustatė, kad tai buvo tauriojo elnio jauniklio kailis ir skerdiena.

Liudytojas E. V. paaiškino, kad 2017-02-18 gavo pranešimą, jog medžiotojai rado nudirtą elnio kailį. Jis su A. Vaičiūnu, nuvyko į Dietkauščiznos kaimą, kur susitiko su dviem medžiotojais, kurie miške šalia Dvarykščių kaimo parodė vietą, kur gulėjo kailis. Jie nuėjo į sodybą, kuri buvo už 50-80 m nuo kailio radimo vietos. Ten gyvenanti Z. C. negalėjo aprodyti sodybos, nes neturėjo raktų. Sodybą aprodė neužilgo atvykęs jos brolis. Sodyboje nerado jokių elnio dorojimo pėdsakų, tik kambaryje rado keletą galimai elnienos kauliukų. Z. C. pasakė, kad juos davė M. S., gyvenantis Pakalniškių kaime. Tada jie nuvažiavo pas M. S.. Namie buvo M. S. ir jo sugyventinė. Kieme nieko įtartino nerado. M. S. buvo lengvai girtas, tačiau viską nuosekliai pasakojo. Pasakė, kad nedirba, neturi jokių pajamų, todėl sugavo elnią. Galvą su kailiu ir kilpą rado prieangyje, o kamaroj kubile rado skerdieną. Po to M. S. parodė vietą sode, kur buvo pastatęs kilpą, į kurią įkliuvo elnias. Ten buvo akivaizdūs kilpos pastatymo požymiai, aplink ištrypta žemė. Jie šios vietos nefilmavo ir nefiksavo. M. S. sakė, kad atliekas išmetė į upę. Kaip kailis atsidūrė už 3-4 km prie Z. C. sodybos, M. S. nepasakė, o jie apie tai M. S. neklausė. Surastas kailis galėjo sverti apie 7-10 kg.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad 2017-02-18 po medžioklės su P. M. apžiūrinėdami, ar medžioklės plote nėra kilpų ir kitų draudžiamų medžioklės priemonių, aptiko pėdas, kuriomis eidami rado maišą, šalia kurio buvo elnio kailis. Jie paskambino 112. Atvykusiems pareigūnams jie parodė rastą maišą ir kailį. Maždaug už 30-50 m nuo tos vietos buvo Dvarykščių kaimo sodyba, iš kurios, greičiausiai, ir vedė aptiktos pėdos.

Liudytojas P. M. davė analogiškus paaiškinimus, kaip ir liudytojas R. G..

Liudytoja Z. C. paaiškino, kad 2017-02-18 vakare pas ją atvažiavo pareigūnai, kurie pasakė, kad netoliese rado kailį ir nori apžiūrėti sodybą. Ji negalėjo jos aprodyti, nes raktai yra pas brolį S. C.. Neužilgo atvažiavo brolis ir aprodė pareigūnams sodybą. Prieangyje ant suolo jie rado kaulus. Juos maždaug prieš savaitę šuniui atnešė M. S., kai buvo atėjęs pasiskolinti pinigų. Galvojo, kad tai kiaulės kaulai. Girdėjo iš žmonių, kad M. S. gaudo žvėris ir pardavinėja mėsą.

Liudytojas Č. A. paaiškino, kad 2017-02-18 vakare jam paskambino Z. C. ir paprašė atvažiuoti, nes po kiemą su žibintuvėliais vaikšto pareigūnai ir kažko ieško. Jis autobusu atvažiavo pas Z. į Dvarykščių kaimą. Atvykus sodybos šeimininkei ir Z. C. broliui, pareigūnai rado ant suolo senus kauliukus. Iš kur jie atsirado, nežino. Po to pareigūnai išvažiavo pas M. S.. Jis niekada M. S. neprašė padėti išdoroti pagautą elnią. Jis žvėrių negaudo, o jei net ir būtų kažką pagavęs, nebūtų niekieno prašęs padėti išdoroti. Kaime girdėjo kalbas, kad M. S. pirko mėsą. Neprisimena, ko skambino M. S. 2017-02-19. Gali būti, kad domėjosi dėl pareigūnų apsilankymo.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad 2017 metų vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo išvažiavusi į Ignaliną apsipirkti. Grįžtant namo apie pietus, jai paskambino sugyventinis M. S. ir pasakė, kad Z. C. prašė kažką padėti, todėl ji, grįždama autobusu iš Ignalinos, turi anksčiau išlipti ir ateiti pas Z., kur jis jau bus. Atėjusi pas Z. C., ten pamatė M. S. ir savo brolį Č. A., kurie tvarte išdarinėjo briedį ar elnią. Iš kur jie jį paėmė, nesidomėjo. Vėliau ji su Z. padėjo tvarkyti skerdieną. Z. C. jiems davė galvą ir kažkiek mėsos. Su Z. C. ji draugiškų santykių nepalaiko, o su broliu seniai santykiai įtemti dėl šeimyninių problemų.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad 2017 metų vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 10 val. pamatė, kad netoliese gyvenantis sūnus M. S. paėmė maišą, rogutes ir pasakė, kad eina pas Z. C. padėti išdoroti briedžio, kurį ji kažkur rado. Tuo metu jo sugyventinė J. A. buvo išvažiavusi į Ignaliną apsipirkti. Vakare sūnus su rogutėm atsivežė galvą ir mėsos. Su Z. C. santykiai blogi, nes ji apkalbėjo jos sūnų. Po kiek laiko pas M. S. atvažiavo pareigūnai. Ji priėjo prie vieno iš jų, kuris buvo prie mašinos. Iš pareigūno sužinojo, kad jie atvažiavo ieškoti mėsos. Pareigūnui pasakė, kad M. S. nieko nepagavo, nes žinojo, kad mėsą sūnus atsivežė iš Z.. Kitą dieną sūnus pasakė, kad jam surašė protokolą už elnio sugavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. S. kaltė administracinio nusižengimo padaryme įrodyta. M. S. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta jo paties paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, aplinkos apsaugos pareigūnų A. Vaičiūno, E. V. paaiškinimais, nuotraukomis ir fotolentelėmis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu.

M. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 3 dalį, nes jis laikė kilpą, skirtą medžiojamiems gyvūnams gaudyti.

Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-UTEANP-86933393-17 2017-02-18 M. S. surašytas už tai, kad jis 2017-02-05, apie 12 val., sode, esančiame v, draudžiamu būdu, draudžiamu tauriojo elnio jauniklius medžioti laiku ir draudžiamu įrankiu – savadarbe kilpa, skirta medžiojamiems gyvūnams gaudyti, kurią jis laikė pagalbinėse patalpose, sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir išdorojo jį, savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2., 58.5., 58.5.10., 74., 74.1. punktus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalyse.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnis). ANK 569 straipsnis nustato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Administracinio nusižengimo protokole išdėstytas kaltinimas grindžiamas paties M. S. paaiškinimais, įrašytais protokole, liudytojų R. G., P. M. ir Z. C. paaiškinimais, nuotraukomis ir fotolentelėmis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, 2017-02-19 apžiūros aktu, schema, greitai gendančio turto aprašymu, turto pripažinimo atliekomis aktu.

M. S. kaltės dėl tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo ir išdorojimo teismo posėdyje nepripažino ir paaiškino, kad anksčiau pareigūnams kaltę pripažino tik dėl to, kad buvo girtas. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, tačiau M. S. surašytos administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas“ atspausdintos tik dvi eilutės: „Padarytą pažeidimą pripažįstu ir gailiuosi, pasižadu daugiau taip gyvūnų negaudyti. 2017-02-05 prie savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pastatęs kilpą, apie 12 val. sugavau elnio jauniklį dėl maisto, kadangi jokių pajamų iš niekur negaunu.“ Iš šio paaiškinimo galima daryti išvadą, kad protokole nurodytų administracinių nusižengimų aplinkybės iš esmės nebuvo tiriamos, ir kad tai, greičiausiai, gali būti susiję su M. S. girtumu. Tai, kad M. S. 2017-02-18 buvo neblaivus, patvirtino ir tą vakarą jį matę aplinkos apsaugos pareigūnai A. Vaičiūnas bei E. V., kuriems, matomai, užteko tik M. S. prisipažinimo. Abu šie pareigūnai patvirtino, kad M. S. parodė vietą sode, kur buvo pastatęs kilpą, į kurią įkliuvo elnias, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tos vietos, kurioje, neva, buvo akivaizdūs kilpos pastatymo požymiai, jie nefotografavo ir niekaip kitaip nefiksavo. Liudytojai P. M. ir R. G. nurodė, kad maišą ir kailį rado maždaug už 30-50 m nuo Dvarykščių kaimo sodybos, iš kurios, greičiausiai, ir vedė aptiktos pėdos, tačiau aplinkos apsaugos pareigūnai nesiaiškino, kokiu būdu elnio kailis atsirado prie Z. C. sodybos, kuri yra už 3-4 km nuo Pakalniškių kaimo. Dėl šių aplinkybių teismas M. S. paaiškinimus, įrašytus į administracinio nusižengimo protokolą, vertina kritiškai, kadangi jų patikimumui įtakos galėjo turėti jo neblaivumas protokolo surašymo metu.

Teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojos Z. C. paaiškinimus apie tai, kad jai elnieną atnešė M. S., bei M. S. paaiškinimus, kad elnieną gavo iš Z. C., kuri, neva, prašė jį padėti išdarinėti sugautą elnią. Tokie Z. C. paaiškinimai gali būti ir bandymu išvengti atsakomybės, apkaltinant M. S., o M. S. paaiškinimai gali būti paprasčiausiu kerštu Z. C. už kaltinimus. Iš teisme duotų paaiškinimų matyti, jog tarp M. S., J. A. ir G. S. iš vienos pusės bei Z. C. ir Č. A. iš kitos pusės susiklostė priešiški santykiai, todėl jų paaiškinimai, kuriuose jie kaltina vieni kitus, kelia pagrįstų abejonių.

Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokole išdėstytas kaltinimas grindžiamas ir vaizdo bei garso įrašais, tačiau teismas mano, kad jie negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais ANK 569 straipsnio prasme, kadangi nebuvo surinkti įstatymų nustatyta tvarka – protokole nenurodytos techninių priemonių, panaudotų atliekant tyrimo veiksmus, naudojimo sąlygos ir tvarka (ANK 594 straipsnio 2 dalis).

Kelia abejonių ir ta administracinio nusižengimo tyrimo aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2017-02-18, nurodyta, kad buvo sumedžiotas tauriojo elnio jauniklis, tačiau aktą, patvirtinantį, jog M. S. sumedžiojo būtent tauriojo elnio jauniklį, ekspertas surašė tik kitą dieną – 2017-02-19.

Teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes bei patikrinęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog M. S. sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir išdorojo jį, o vien tos aplinkybės, kad M. S. namuose buvo rasta 4,53 kg tauriojo elnio skerdienos bei galvos kailis su ausimis, kurių poėmio teisėtumas taip p at kelia abejonių (ANK 600 straipsnis), nepakanka jo kaltės konstatavimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2012-06-08 nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-1024/2012).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-14 nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, jog M. S. 2017-02-05, apie 12 val., sode, esančiame (duomenys neskelbtini), draudžiamu būdu, draudžiamu tauriojo elnio jauniklius medžioti laiku ir draudžiamu įrankiu – savadarbe kilpa, skirta medžiojamiems gyvūnams gaudyti, sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir išdorojo jį, todėl, vadovaujantis paminėta teismų praktika, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytų nusižengimų turi būti nutraukta (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas nuobaudą pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis gailisi padaręs administracinį nusižengimą, todėl mano, kad jam skirtina ne didesnė nuobauda negu vidurkis baudos, numatytos sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 567, 630, 635-636 straipsniais,

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 500 Eur (penkis šimtus eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytų nusižengimų nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Rimkus