Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2017-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-38-581/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
AN2-38-581/2017
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00024-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-38-581/2017Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00024-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus L. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 3 dalį nubaustas 500 Eur bauda, už tai, kad jis 2017 m. vasario 18 d., gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose laikė savadarbę kilpą, skirtą medžiojamiems gyvūnams gaudyti. Tuo pačiu nutarimu administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalis M. S. atžvilgiu nutraukta, motyvuojant tuo, jog nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų 2017 m. vasario 18 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą kaltinimą, jog M. S. 2017 m. vasario 5 d., apie 12.00 val., sode, esančiame (duomenys neskelbtini) draudžiamu būdu, draudžiamu tauriojo elnio jauniklius medžioti laiku ir draudžiamu įrankiu – savadarbe kilpa, skirta medžiojamiems gyvūnams gaudyti, kurią M. S. laikė pagalbinėse patalpose, sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir išdorojo jį, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2., 58.5., 58.5.10., 74., 74.1. punktus.

2. Institucija skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – M. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalyje, bei už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą kartu su paskirtąją bauda papildomai paskirti administracinio poveikio priemonę - kilpos konfiskavimą.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą nesivadovavo teisėjų Tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ Nr. 13P-65-(7.1.2), kadangi teismo sprendimas turi būti motyvuotas, aiškus, jame neturi būti apsiribojama bendro pobūdžio samprotavimais, nepateikiant jokių papildomų detalių ar konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, taip pat teismo motyvai negali prieštarauti vienas kitam, turi būti glausti, aiškūs, logiški, nedviprasmiški, konkretūs, objektyvūs ir ne tendencingi, ko pirmosios instancijos teismo nutarime nėra.

2.2. Pažymi, kad M. S. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nieko neverčiamas paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę, parodė pagalbines patalpas, kuriose buvo rasta kartu su nuluptu nuo tauriojo elnio galvos kailiu savadarbė kilpa, skirta medžiojamiems gyvūnams gaudyti, dalis skerdienos. Taip pat M. S. pareigūnams nurodė jo sode esančią obelį, prie kurios buvo 2017 m. vasario 5 d. apie 12 val. paspendęs kilpą, į kurią įkliuvo tauriojo elnio jauniklis. Sode po obelimi matėsi gyvūno ištrypta vieta, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. V.. Aplinkybės sode, prie obels, buvo fiksuojamos vaizdo įrašais ir GPS parodymais nustatant geografines koordinates – M. S. neteisėtos medžioklės vietą. Teigia, jog byloje nėra jokio pagrindo netikėti M. S. paaiškinimais, kuriuos jis davė administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, jo paaiškinimas užfiksuotas vaizdo įraše.

2.3. Nurodo, kad byloje M. S. neblaivumo faktas nebuvo nustatinėjamas, nebuvo teikiami įrodymai, neblaivumas alkotesteriu nebuvo tikrintas. Gali būti, jog M. S. 2017 m. vasario 18 d. galimai buvo lengvai išgėręs, bet ne tiek, kad jo judesiai būtų nekoordinuoti ir jis nesuprastų apie ką kalbama. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su tuo, kad M. S. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad jų patikimumui įtakos galėjo turėti M. S. neblaivumas.

2.4. Pažymi, kad teismui buvo pateikta visa filmuota medžiaga, nuotraukos, fotolentelės, schema ir kiti įrodymai, o apie panaudotas technines priemones (vaizdo, garso įrašus, fotonuotraukas, GPS parodymus) buvo pažymėta administracinio nusižengimo protokolo aprašomojoje dalyje. Pažymi, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą M. S. buvo tinkamai vadovautasi ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat pareigūnai tinkamai vadovavosi ANK 577 straipsnio, 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Mano, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje buvo surinkti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad M. S. surašius administracinio nusižengimo protokolą buvo vadovautasi ANK 599 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, buvo surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, protokolo kopija įteikta M. S..

2.5. Pažymi, kad aplinkybė, jog M. S. neteisėtai buvo sumedžiojęs tauriojo elnio jauniklį pareigūnams nekėlė jokių abejonių. Sertifikuotas CIC matuotojas, LMŽD vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas T. Z. iš pareigūno pateiktų gyvūno dalių - nudirto elnio kailio, kailio nuo galvos su ausimis, dalies sukapotos skerdienos, patvirtino sumedžioto gyvūno rūšį, amžių.

2.7. Nurodo, kad nors teismas pripažino M. S. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį ir skyrė 500 Eur baudą, tačiau nepagrįstai nesivadovavo ANK 290 straipsnio 10 dalimi ir neskyrė kilpos konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas tenkinamas iš dalies.

3.1. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

3.2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus pripažino M. S. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį bei paskyrė jam administracinę nuobaudą – baudą 500 Eur. Taip pat tuo pačiu nutarimu M. S. atžvilgiu nutraukė administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalis, padarydamas išvadą, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. S. sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir jį išdorojo.

3.3. Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, fotonuotraukos ir kiti įrodymai patvirtina, kad M. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalyse, todėl mano, kad jis turėjo būti nubaustas už minėtų pažeidimų padarymą. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 3 dalyje padarymą M. S. nepaskyrė ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės - kilpos konfiskavimo.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dalyje dėl M. S. pripažinimo kaltu pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį bei administracinės teisenos nutraukimo jo atžvilgiu pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, tačiau, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai nutraukė bylą pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, be to, netaikęs baudžiamojo poveikio priemonės - kilpos konfiskavimo, netinkamai taikė įstatymą (ANK 290 straipsnio 10 dalį), todėl dalyje dėl ANK 290 straipsnio 7 dalies administracinės teisenos nutraukimo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat keičiamas nutarimas dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.5. M. S. apeliacinio skundo dėl jo nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį nepateikė, be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis savo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo pripažino pilnai – patvirtino, kad kilpą rado miške ir parsinešė namo, kur ir laikė. Taigi, ginčo dėl to, kad M. S. padarė minėtą pažeidimą, byloje nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 3 dalyje.

3.6. Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokolas M. S. buvo surašytas ir dėl to, kad jis 2017 m. vasario 5 d., 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame sode medžiojo draudžiamu būdu ir draudžiamu įrankiu – viena savadarbe kilpa, skirta medžiojamiems gyvūnams gaudyti, neteisėtos medžioklės metu, draudžiamu tauriojo elnio jauniklius medžioti laiku, M. S. neteisėtai kilpa sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį bei jį išdorojo, tai yra padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 ir 7 dalyse.

3.7. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog M. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5, 7 dalyse patvirtina paties M. S. paaiškinimas, surašytas administracinio nusižengimo protokole, kuriame jis savo kaltę pripažino; liudytojų P. M., R. G. paaiškinimai apie tai, kad jie 2017 m. vasario 18 d., miške, netoli (duomenys neskelbtini) rado nudirtą tauriojo elnio kailį; liudytojos Z. C. parodymai apie tai, kad pas ją rastą skerdieną jai atnešė M. S.; taip pat daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš M. S. buvo paimta kilpa, skerdiena, nudirtas tauriojo elnio jauniklio kailis ir galvos kailis su ausimis; taip pat vaizdo ir garso įrašai, fotonuotraukos, aplinkybių schema su nurodytomis geografinėmis koordinatėmis ir kt.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

3.9. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

3.10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. S. padarė ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3.11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis ANK 594 straipsniu atliekant administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, numatytus ANK 593 straipsnio 1 dalyje, visais atvejais yra rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus ANK 594 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (kai tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj po jų atlikimo yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas). Tačiau tiek vienu tiek kitu atveju privaloma laikytis ANK 594 straipsnio nuostatų dėl atliekamų tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo.

3.12. Nagrinėjamu atveju, atliekant tyrimo veiksmus - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausą, patalpų ir galimos įvykio vietos apžiūras, darant vaizdo įrašą, fotonuotraukas, naudojant technines priemones nebuvo rašomi tyrimo veiksmų protokolai, todėl visi atlikti veiksmai, vadovaujantis minėta ANK 594 straipsnio nuostata, turėjo būti aprašomi administracinio nusižengimo protokole, surašytame iš karto po administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau, įvertinus administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, daroma išvada, kad jie užfiksuoti nepilnai laikantis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo nuostatų, numatytų minėtame ANK 594 straipsnyje.

3.13. Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta atskiro atlikto tyrimo veiksmo vieta ir laikas (data ir valanda), nurodoma tik visų atliktų tyrimo veiksmų data. Taip pat, nors iš bylos duomenų matyti, kad atliekant paminėtus tyrimo veiksmus juose dalyvavo administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas A. V., pareigūnas E. V., administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S., M. S. sugyventinė, tačiau šie asmenys protokole nėra nurodyti, byloje nėra jų paaiškinimų. Taip pat protokole nėra išsamesnių tyrimo veiksmų aprašymų ir jų rezultatų, o apsiribojama tik formaliu atliktų tyrimo veiksmų išvardijimu, plačiau jų nedetalizuojant. Nors atliekant tyrimo veiksmus buvo daromas vaizdo įrašas, fotografuojama, naudotasi GPS parodymais, t. y. buvo panaudotos techninės priemonės, tačiau kaip matyti, protokole nenurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka, taip pat byloje esančios fotonuotraukos (10 - 14 b. l.) neaprašytos. Taigi, visi paminėti tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo trūkumai, nagrinėjamu atveju reikšmingi vertinant juos byloje surinktų įrodymų išsamumo, pakankamumo kontekste darant išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

3.14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas A. V. bei kartu su juo administracinius nusižengimus tyręs pareigūnas E. V. po galimai padaryto administracinio nusižengimo savo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių nefiksavo jokiuose rašytiniuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose ar kt., tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Kaip matyti, iš esmės nusižengimai užfiksuoti tik viename rašytiniame dokumente – administracinio nusižengimo protokole, tačiau, jame nurodyta administracinių pažeidimų esmė, kodekso straipsniai, jų dalys, atsakomybę už nusižengimus nustatantis aktas, bet įvykio aplinkybės plačiau nedetalizuotos. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šioje byloje yra akivaizdūs tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo trūkumai, pažeisti ANK 594 straipsnio 2 dalyse nurodyti reikalavimai. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. buvo klausinėjamas santykinai ilgą laiko tarpą, prieštaringai dėstė įvykio aplinkybes, tačiau kaip matyti, jo rašytiniai paaiškinimai administracinio nusižengimo protokole išdėstyti dviem sakiniais, o M. S. nurodytos įvykio aplinkybės, galimai reikšmingos tiriamų administracinių nusižengimų kvalifikavimui, neužfiksuotos jokiuose rašytiniuose dokumentuose.

3.15. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. S. sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.

3.16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo pirminiu M. S. paaiškinimu, kuriame jis savo kaltę pripažino, bei jo nepripažino leistinu M. S. kaltės įrodymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, šią aplinkybę patvirtino pareigūnai A. V., E. V., taip pat tokia išvada daroma įvetinus ir administracinio nusižengimo byloje esančią vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, kad M. S. kalba yra nerišli, judesiai nekoordinuoti, šią aplinkybę patvirtino ir pats M. S.. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad M. S. pirminių parodymų patikimumas, įvertinus juos ir kitų byloje esančių įrodymų visumoje, kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog M. S. tyrimo pradžioje kaltę neigė, vėliau pareigūnams santykinai ilgą laiką užduodant menančius klausimus, kaltę pripažino, nenurodydamas išsamių įvykio aplinkybių – pažeidimo datos, laiko, vietos ir kt. Todėl niekaip negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog M. S. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nieko neverčiamas paaiškino pažeidimo aplinkybes. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad M. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo kategoriškai neigė, nurodė, kad iš pradžių pripažino tik dėl to, kad buvo neblaivus, apkalbėjo save, nenorėdamas išduoti Č. A.. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas suabejojo dėl galimos įvykio vietos – elnio jauniklio neteisėto sumedžiojimo vietos, nustatymo. Kaip jau minėta aukščiau, atliekant įvykio vietos apžiūrą nebuvo laikytasi ANK 594 straipsnyje numatytų tyrimo veiksmų ir jų eigos fiksavimo reikalavimų. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad įvykio vieta buvo nustatyta iš esmės remiantis tik neblaivaus M. S. paaiškinimais, t. y. apklausiamas pareigūnų jis nurodė vietą savo sode, kurioje, kaip teigė, buvo pastatęs kilpą. Nors pareigūnai A. Vaičiūnas, E. V. teigė, jog apžiūrinėjo M. S. nurodytą įvykio vietą jo sode, kaip nurodė posėdžio metu – matė akivaizdžius kilpos pastatymo požymius, patikslino – žvėrių išmindžiotus pėdsakus, tačiau nėra aišku, kodėl įvykio vietos ir/ar galimai joje likusių gyvūno sumedžiojimo pėdsakų niekaip neužfiksavo - byloje jokių duomenų apie įvykio vietą, išskyrus GPS koordinates, nėra. Kaip jau minėta, tiriant administracinius nusižengimus buvo naudojamos techninės priemonės, tačiau kaip matyti, įvykio vieta tinkamai nefiksuota, nenufotografuota, o vaizdo medžiagoje matyti tik tai, kaip technine priemone pažymimos įvykio vietos koordinatės, tačiau jokie pėdsakai nefiksuoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad elnio kailis buvo rastas apie 30-50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) sodybos, kurioje gyvena Z. C., pas kurią buvo rasta skerdienos, tačiau kaip matyti, pareigūnai nesiaiškino, kaip ten kailis atsirado, atsižvelgiant į tai, kad M. S. namai - (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip įtarė, buvo pagautas elnias, yra už 3-4 km. Taigi šios aplinkybės pareigūnai netyrė, o paminėtos aplinkybės kelia ne vieną pagrįstą abejonę.

3.17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu surinkti įrodymai kelia pagrįstų abejonių ir neleidžia tvirtinti, kad būtent M. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinio nusižengimo sudėties buvimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Konkrečių administracinio nusižengimo požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti sprendimą abejonėmis. Šis principas reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent M. S. draudžiamu būdu, draudžiamu tauriojo elnio jauniklius medžioti laiku ir draudžiamu įrankiu – savadarbe kilpa, skirta medžiojamiems gyvūnams gaudyti, sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir pripažįsta, kad pagal administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. S. parodymus pirmosios instancijos teisme, jog suprato, kad elnias yra pagautas su kilpa ir elnią jis (M. S.) padėjo išdoroti, pripažįsta Institucijos skundo argumentus dėl M. S. nepagrįsto išteisinimo pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį pagristais bei daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. S. atžvilgiu nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. Paminėtus M. S. parodymus iš esmės atitinka ne tik liudytojų pareigūnų parodymai apie surastą mėsą bei liudytojo trofėjų eksperto T. Z. parodymai, kad pagal skerdienos kaulų stambumą, kailio plaukų struktūrą galima teigti, jog tai buvo tauriojo elnio gyvūnas, bet ir liudytojos G. S. parodymai, jog sūnus M. S. pasakė, kad eina pas Z. C. padėti išdoroti briedžio; liudytojos J. A. parodymai, kad pas Z. C. matė M. S. ir Č. A., kurie tvarte dorojo briedį ar elnią, vėliau ji su Z. C. padėjo tvarkyti skerdieną; liudytojos Z. C. parodymai, jog pareigūnai rado kaulus, kuriuos atnešė M. S.. Nors pirmosios intancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tarp M. S., J. A. ir G. S. bei Z. C. ir Č. A. susiklostė priešiški santykiai, tačiau juos vertino atsietai nuo kitų įrodymų ir todėl padarė nepagrįstą išvadą. Kaip jau minėta, surinkti įrodymai nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankami apkaltinti M. S. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymu, tačiau paminėti bylos įrodymai, taip pat ir paties M. S. parodymai, leidžia kategoriškai tvirtinti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis M. S. dalyvavo dorojant neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio jauniklį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, jog M. S. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 58.1.2. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, ir turi būti nubaustas.

4.1. Skiriant administracinę nuobaudą M. S. pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, teismas atsižvelgia į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles, į tai, jog byloje nėra M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei pripažįstama, jog atsakomybę dėl šios veikos lengvina M. S. nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, taip pat atsižvelgiama į M. S. asmenybę, jo turtinę padėtį – byloje nėra duomenų, kad M. S. būtų padaręs tame pačiame kodekso straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, jis niekur nedirba, bei prieina prie išvados, jog M. S. skirtina ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda minimalaus dydžio. Administracinės nuobaudos bendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.

5. Kaip minėta aukščiau, M. S. pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisingai paskyrė jam administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis mažesnis negu sankcijoje numatytas vidurkis – 500 Eur. Tačiau sutiktina su Institucijos skunde nurodomais argumentais, kad teismas nepagrįstai už minėto nusižengimo padarymą M. S. neskyrė administracinio poveikio priemonės – kilpos konfiskavimo. Pagal ANK 290 straipsnio 10 dalį, padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 3 dalyje, kilpos konfiskavimą skirti privaloma. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas M. S. skiriant administracinio poveikio priemonę – kilpos konfiskavimą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nutraukimo ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

M. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipnio 7 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. S. už administracinius nusižengimus numatytus ANK 290 straipsnio 3 dalyje ir 290 straipsnio 7 dalyje paskirti galutinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

M. S. kartu su administracine nuobauda - 800 Eur bauda, paskirti administracinio poveikio priemonę - kilpos konfiskavimą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė