Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

1) 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

2) 2012 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 25 paroms areštu;

3) 2012 m. balandžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais; 2013 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) 2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 28 paroms areštu;

5) 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, kuri subendrinta su 2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta bausme – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 20 dienų, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais;

6) 2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, kuri subendrinta su 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

7) 2016 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, kuri subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

8) 2016 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kuri dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

9) 2017 m. gruodžio 18 d. nuteistas Danijoje už vagystę – laisvės atėmimu 30 dienų;

10) 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

12) 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto, bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 20 d.;

13) 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

14) 2022 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams; atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime;

- kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

18) 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 16 parų areštu;

Žemesnės instancijos teismas

20) 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

- kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

1) 2001 m. spalio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 300 Lt/87 Eur vertės turto konfiskavimu;

2) 2001 m. lapkričio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams su 100 Lt/29 Eur vertės turto konfiskavimu, kuri subendrinta su 2001 m. spalio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 300 Lt/87 Eur vertės turto konfiskavimu;

3) 2005 m. spalio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

Žemesnės instancijos teismas

7) 2016 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metas;

8) 2016 m. vasario 18 d. nuteistas Jungtinėje Karalystėje už sukčiavimą – laisvės atėmimu 12 mėnesių,

- kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

M. S., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d., 22.30 val. iki 2020 m. birželio 21 d., 23.57 val., veikdamas kartu su kitais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo S. V. 100 Eur skolą, už tai, kad jis vienasmeniškai prisiėmė kaltę dėl 2020 m. kovo 19 d. įvykdytos kartu su S. V. vagystės, dėl ko jis 2020 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-863-1002/2020 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme bei įpareigotas nukentėjusiajai atlyginti padarytą 99 Eur turtinę žalą per 6 mėnesius iki 2020 m. spalio 21 d., bendrais veiksmais panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, o būtent:

2020 m. birželio 11 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. G. ir G. Š., pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro nerakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami jo būsto neliečiamumą, turėdamas tikslą surasti S. V. ir priversti jį grąžinti jam tariamą 100 Eur skolą, tačiau S. V. neradę, išvyko atgal į Šiaulius,

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 12 d., apie 01.30 val., kartu su M. G. ir G. Š., pastarojo vairuojamu aukščiau paminėtu automobiliu, pakartotinai atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro užrakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami jo būsto neliečiamumą, kur kambaryje jis tyčia bendrai kartu su G. Š. ir M. G., panaudodami fizinę prievartą S. V. atžvilgiu, suduodami rankomis ir spirdami kojomis ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam S. V. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam S. V. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvas kairiame petyje, kairėje alkūnėje ir krūtinės kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir bendrai panaudodami prieš nukentėjusįjį S. V. psichinę prievartą bei išeinant pagrasinus fizinio smurto panaudojimu ir ateityje, jeigu S. V. kitą dieną negrąžins tariamos 100 Eur skolos,

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas psichinę prievartą S. V. atžvilgiu, 2020 m. birželio 12 d., 18.13 val., 20.01 val., 2020 m. birželio 13 d., 22.02 val., 2020 m. birželio 21 d., 23.24 val. ir 23.57 val., skambino į nukentėjusiojo S. V. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), tiek iš savo, tiek iš kito asmens naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio ir reikalavo grąžinti 100 Eur skolą, grasindamas S. V., kad jeigu jis skolos negrąžins, tai jis „vėl išplėš duris ir jį pakas, užmuš, užlenks, papjaus“ bei panaudos seksualinę prievartą S. V. draugės L. K. atžvilgiu, tokiu būdu, jis kartu su G. Š. ir M. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę dėl 100 Eur skolos, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo S. V. teisėms ir teisėtiems interesams.

M. G., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d., 22.30 val. iki 2020 m. birželio 12 d., 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su kitais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo S. V. 100 Eur skolą, už tai, kad M. S. vienasmeniškai prisiėmė kaltę dėl 2020 m. kovo 19 d. įvykdytos kartu su S. V. vagystės, dėl ko M. S. 2020 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-863-1002/2020 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme bei įpareigotas nukentėjusiajai atlyginti padarytą 99 Eur turtinę žalą per 6 mėnesius iki 2020 m. spalio 21 d., bendrais veiksmais panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, o būtent:

2020 m. birželio 11 d., apie 22.30 val., veikdamas kartu su M. S. ir G. Š., pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro nerakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami jo būsto neliečiamumą, tikslu surasti S. V. ir priversti jį grąžinti M. S. tariamą 100 Eur skolą, tačiau S. V. neradę, išvyko atgal į Šiaulius,

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 12 d., apie 01.30 val., naktį, kartu su M. S. ir G. Š., pastarojo vairuojamu aukščiau paminėtu automobiliu, pakartotinai atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro užrakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami jo būsto neliečiamumą, kur kambaryje, jis tyčia, bendrai kartu su M. S. ir G. Š., panaudodami fizinę prievartą S. V. atžvilgiu, suduodami rankomis ir spirdami kojomis ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam S. V. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam S. V. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvas kairiame petyje, kairėje alkūnėje ir krūtinės kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir bendrai panaudodami prieš nukentėjusįjį S. V. psichinę prievartą bei išeinant pagrasinus fizinio smurto panaudojimu ir ateityje, jeigu S. V. kitą dieną M. S. negrąžins tariamos 100 Eur skolos, tokiu būdu, jis kartu su M. S. ir G. Š., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą M. S. tariamą teisę dėl 100 Eur skolos, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo S. V. teisėms ir teisėtiems interesams.

G. Š., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d., 22.30 val. iki 2020 m. birželio 12 d., 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su kitais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo S. V. 100 Eur skolą, už tai, kad M. S. vienasmeniškai prisiėmė kaltę dėl 2020 m. kovo 19 d. įvykdytos kartu su S. V. vagystės, dėl ko M. S. 2020 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojo byloje Nr. e1-863-1002/2020 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme bei įpareigotas nukentėjusiajai atlyginti padarytą 99 Eur turtinę žalą per 6 mėnesius iki 2020 m. spalio 21 d., bendrais veiksmais, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, o būtent:

2020 m. birželio 11 d., apie 22.30 val., veikdamas kartu su M. S. ir M. G., jo vairuojamu automobiliu „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro nerakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami jo būsto neliečiamumą, tikslu surasti S. V. ir priversti jį grąžinti M. S. tariamą 100 Eur skolą, tačiau S. V. neradę, išvyko atgal į Šiaulius,

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 12 d., apie 01.30 val., kartu su M. S. ir M. G., jo vairuojamu aukščiau paminėtu automobiliu, pakartotinai atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro užrakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami jo būsto neliečiamumą, kur kambaryje, jis tyčia, bendrai kartu su M. S. ir M. G., panaudodami fizinę prievartą S. V. atžvilgiu, suduodami rankomis ir spirdami kojomis ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam S. V. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam S. V. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvas kairiame petyje, kairėje alkūnėje ir krūtinės kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir bendrai panaudodami prieš nukentėjusįjį S. V. psichinę prievartą bei išeinant pagrasinus fizinio smurto panaudojimu ir ateityje, jeigu S. V. kitą dieną M. S. negrąžins tariamos 100 Eur skolos, tokiu būdu, jis kartu su M. S. ir M. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą M. S. tariamą teisę dėl 100 Eur skolos, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo S. V. teisėms ir teisėtiems interesams.

L. T., 2020 m. birželio 11 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. S., M. G. ir G. Š., pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl M. S. tariamos 100 Eur skolos išreikalavimo iš S. V., kur jis kartu su M. S., M. G. ir G. Š., neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro nerakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą,

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 12 d., apie 01.30 val., veikdamas kartu su M. S., M. G. ir G. Š., aukščiau paminėtu G. Š. vairuojamu automobiliu, pakartotinai atvažiavo iš Šiaulių prie S. V. tėvo S. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl tos pačios skolos išreikalavimo iš S. V., kur jis kartu su M. S., M. G. ir G. Š., neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, pro užrakintas duris įsibrovė į S. V. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdamas jo būsto neliečiamumą.

A. A., 2020 m. birželio 21 d., 23.24 val., būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kartu su M. S. ir iš pastarojo žinodamas, kad S. V. yra M. S. skolingas 100 Eur už tai, kad M. S. neišdavė S. V. policijai dėl kartu padaryto kažkokio nusikaltimo, ir jis M. S. dėl to palaikydamas, kartu su M. S. paskambino iš jo naudojamo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A6+“, kuriame buvo įdėta per klaidą palikta I. A. vardu registruota SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), į S. V. telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir grasino S. V. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu pastarasis negrąžins M. S. skolos, pasakydamas, jog S. V. bus sumuštas, užmuštas ir pakastas, nes jis žino, kur pastarasis gyvena, dėl ko S. V. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. V. buvo jo draugas. Dabar yra piktuoju, nes jis jam negrąžina žadėtų 100 eurų. Kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), tiksliau datos neprisimena, girtaujant su S. V. ir L. K., jie nieko nesakę merginoms išėjo į miestą, kur susipažino su moterimi, kurią jis tą patį vakarą kartu su S. V. apvogė. Iš tos moters pavogė televizorių, dulkių siurblį, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu ir dar kažką. Viską paslėpė sandėliuke prie jo namo buto. Pagrobtą televizorių jis išmetė, dulkių siurblį pasiliko sau. Policijoje jis prisipažino, kad padarė vagystę vienas. Neminėjo, kad kartu su juo nusikaltimą padarė S. V., todėl jis jam ir liko skolingas. Jis įsipareigojo atlyginti tai moteriai turtinę žalą, sumokėti apie 200 eurų, 110 eurų sumokėjo iš karto, o likusią dalį įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. spalio mėn. S. V. pažadėjo už tai, kad jis jo neišdavė, jam sumokėti 100 eurų, kuriuos jis būtų sumokėjęs kaip likusią skolos dalį apvogtai moteriškei. S. V. jam skolos iki šiol negrąžino. Vis žadėjo, bet taip ir liko skolingas. Prigėręs alkoholio S. V. jam skambindavo ir sakydavo, kad nieko jis jam neskolingas, skolos nesugrąžins ir pan. Praėjus mėnesiui, jam trūko kantrybė. 2020 m. birželio 11 d., kai jis su S. V. susiskambino, nepamena, kuris kuriam pirmas, ir vėl kalbėjosi apie tą pačią skolą, S. V. jam pasakė, kad dabar randasi (duomenys neskelbtini), ir laukia jo. Tai buvo pasakymas ne toks, kad atvažiuok ir grąžinsiu skolą, bet daugiau tai buvo panašu į perspėjimą „tik atvažiuok, esu kaime, nieko nebijau, pats atgausi skolą“. Jis tą dieną buvo su savo pažįstamu G. Š., kuris girdėjo jų pokalbį su S. V.. Jam pasirodė, kad S. V. kalba labai įžūliai, „naglai“. Tuomet jis buvo neblaivus, ar neblaivus buvo ir su kartu laiką leidęs G. Š., jis nežino, nes kartu su juo alkoholio negėrė. G. Š. pas jį buvo atvažiavęs su savo draugės automobiliu „BMW“. Tada jis paskambino kitam savo pažįstamui M. G. ir pakvietė jį važiuoti kartu pas žmogų, kuris jam „prisidirbęs“, nes ketino S. V. pamokyti, suduoti jam kelis smūgius, kad nurimtų ir grąžintų pagaliau skolą. Vogti, plėšti ir grasinti tikrai neketino. M. G. su jo pasiūlymu sutiko. Jų pokalbį girdėjo ir G. Š., kuris vežė juos į kaimą Joniškyje. Važiuodamas jis dar paskambino L. P., kurio paklausė, kur gyvena S. V. tėvas. Pastarasis maždaug nupasakojo tą vietą. Namas nebuvo užrakintas. Jie laisvai pateko į namo vidų su M. G.. Jokių žmonių jame nebuvo. Jis pastebėjo viename kambaryje ant lovos numestą moterišką kuprinę, kurią išpurtė, bet iš jos tikrai nieko nepaėmė. Kuprinę purtė norėdamas įsitikinti, ar tai V. namas. Jis žinojo, kad S. V. į kaimą atvažiavęs su L. K., tad, pamanė, gal ras kokį nors jos asmenišką daiktą. Kai pamatė L. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį ne kartą yra pas ją matęs, suprato, kad tai tikrai S. V. tėvo namas. Asmens tapatybės kortelės, pinigų, jis nematė ir tikrai neėmė. Neėmė ir L. K. telefono. Ar to nepadarė M. G., jis nematė. 2020 m. birželio 11 d. apie 22 val., neradę S. V. jo tėvo namuose, važiavo toliau jo ieškoti. Važinėjo po kaimą ir jo apylinkės, klausė ten gyvenančių žmonių, kur surasti S. V.. Buvo įvažiavę į kažkokį kiemą, kalbėjo su vyru ir moterimi, kurie parodė S. V. tėvo namą, esantį visai šalia jų. Suprato, kad tame name jie jau buvo apsilankę su M. G., bet nieko nerado. Tą dieną jis daug gėrė, todėl netyčia gali kai kurias aplinkybes ir supainioti. Po kurio laiko grįžo prie V. namo ir pamatė šviesą lange. Suprato, kad jie gali būti sugrįžę. G. Š. savo automobiliu „BMW“ įvažiavo į kiemą ir jie visi trys išlipo ir įėjo į namą. Prie durų pirmas priėjo M. G., jas stipriai patraukė į save ir durys atsidarė, pateko į koridorių. M. G. nuėjo kairėn, o jis patraukė į dešinę. Jį pašaukė M. G. ir paklausė, ar čia tas S., bei jam parodė vyresnio amžiaus vyriškį, S. V. tėvą, stovintį virtuvėje. Jis pasakė, kad ne tas ir patraukė prie durų, esančių koridoriaus dešinėje. Patraukus į save durų, esančių koridoriaus dešinėje, rankeną, suprato, kad jas kažkas laiko iš vidaus. Tada M. G. jas jėga atplėšė ir jie įėjo į kambarį, kuriame buvo S. V. ir jo draugė L. K.. Iš pradžių buvo tamsu. Po to, kai jis su M. sudavė smūgius S. V., tada L. K. uždegė šviesą kambaryje. Prisipažįsta, kad sudavė S. V. smūgius kumščiu ir jį spardė, po to, kai jam pirmas sudavė M. G.. Suduotų smūgių neskaičiavo nei savo, nei M. G., bet jų tai tikrai galėjo būti tiek ir tokio pobūdžio, kaip nurodyta įtarime. M. G. su juo, jo paprašytas sumušė S. V. dėl jam negrąžintos 100 eurų skolos. G. Š. buvo įėjęs į tą kambarį, kuriame jis su M. G. mušė S. V., bet G. Š. nesudavė S. V. nei vieno smūgio, negrasino ir neįžeidinėjo. Jis galėjo sakyti S. V., kad dabar žino, kur jis būna, kad jam bus blogai, jeigu jis negrąžins skolos, bet pakasti jį, padegti ar pakenkti jo tėvams, jis negrasino. Kai jis ėmė kalbėtis su S. V. ir L. K. bei aiškintis dėl skolos, net nepastebėjo, kaip išvažiavo G. Š. su M. G., o jis liko vienas. Iš V. namo teko jam eiti pėsčiomis iki pagrindinio kelio, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nuvežtas į Šiaulių areštinę ir tik ryte iš ten paleistas. Rytojaus dieną jam paskambino S. V. ir pasakė, kad pareiškimo policijai nerašys, jeigu bus grąžintas L. K. telefonas ir pasas ar kortelė. Jis pasakė, kad tų daiktų neėmė ir reikia to klausti jo draugų. Viskas tuo ir baugėsi. Apie tai jis prasitarė G. Š., kuris pasakė, kad M. G. rankose matė kažkokį dokumentą, kai pastarasis išėjo iš V. namo. Kai jo telefonas ėmė strigti, jis atsitiktinai paprašė M. G. kokio nors telefono laikinam naudojimuisi. Pastarasis jam atnešė L. K. mobiliojo ryšio telefoną. Gal susipainiojo. Jie apie tai, kad tai iš L. K. pagrobtas telefonas nekalbėjo. Tai pasakojo G. Š., o su M. G. apie tai niekada nekalbėjo, nes M. G. yra teistas, sėdėjęs laisvės atėmimo vietose ir nenorėjo su juo daug aiškintis. Be to, M. G. viena ranka yra tatuiruota nuo peties kažkokiais ornamentais. Daugiau S. V., nei jo tėvui S. V. telefonu jis neskambino ir negrasino, kad nužudys juos ar pakas. Negrasino ir kitais įtarime surašytais dalykais. Kadangi iš 2020 m. birželio 11 d. į birželio 12 d. jis buvo labai girtas, todėl kaip minėjo, kiek prisiminė, tiek papasakojo. Nepamena, kiek iš viso asmenų su juo važiavo atsiimti skolos iš S. V.. Gali įvardinti G. Š. ir M. G.. Ar buvo ir kitų asmenų, tikrai nebepamena, bet ir neneigia. M. G. brolio K. G. jis nepažįsta, todėl negali pasakyti, ar jis kartu su jais važiavo į Joniškį. Labai gailisi dėl to ką padarė. 2020 m. spalio 19 d. papildomai apklaustas kaltinamasis M. S. parodė, kad dalyvavo nukentėjusiosios L. K. apklausoje teisme ir girdėjo, kaip ji meluoja. Dar kartą tvirtino, kad smūgius S. V. sudavė jis ir M. G.. Niekas kitas, bent jam matant, S. V. nemušė. Taip pat nežino ir nematė, kas galėjo tą naktį mesti kibirą į S. V. tėvą S. V. ir jam grasinti, kad padegs namą. Jis to nedarė. Negirdėjo, kad tą darytų M. G., juolab, kad kas nors kitas. Dėl 2020 m. birželio 21 d. grasinimų S. V. parodė, kad būtent tą dieną, apie 23 val., paskambinęs S. V. agresyviu tonu jo ėmė klausinėti, kur jis yra, žadėjo atvažiuoti su juo aiškintis santykių. Akivaizdžiai kėlė įtampą ir norėjo sukelti konfliktą. Net nežino, ko jis konkrečiai iš jo norėjo. Mano, kad pyko dėl jo sumušimo 2020 m. birželio 12 d. Telefonu jam atsakė, kad jis yra prie bendrabučio kartu su I. ir pažįstamu draugu, kurio jam tada telefonu neįvardino. Tai buvo A., jo kaimynas, gyvenantis šalia esančiame bendrabutyje, kurio pavardės ir pravardės jis nežino. S. V. pažadėjo atvažiuoti, bet po pusvalandžio jis taip ir nepasirodė. Kadangi iš savo tuo metu turėto telefono „Nokia“ jau nebegalėjo paskambinti, nes buvo pasibaigusi sąskaita, paprašė A., kad leistų pasinaudoti jo telefonu. Pastarasis sutiko. Tada jis paskambino S. V. iš A. telefono, gali būti „Samsung“ ir paklausė, kodėl pastarasis neatvažiuoja, kaip žadėjo. S. V. jam atsakė „rengiuosi, lauk“ kažką panašiai. Tada su S. V. dar telefonu kalbėjosi A., kai pasinaudojęs A. telefonu jam jį grąžino. A. su S. V. kalbėjosi savo iniciatyva. Jis girdėjo, kaip A. koliojosi necenzūriniais žodžiais, mano dėl to, kad S. V. bandė jį įbauginti, o A. jį užstojo, ir būdamas girtas prikalbėjo S. V. visokių nesąmonių, kad reikia jį sudaužyti, vadino bailiu ir panašiai. Tai buvo tik girtų vyrų apsižodžiavimas. Jis nežino, ar A. pažįsta S. V., ir ar tikrai būtų su juo susimušęs dėl jo. Jis S. V. negrasino nei sumušimu, nei kad padegs jo ar jo tėvo namus ir panašiai. Dėl 2020 m. birželio 12-13 d. grasinimų S. ir S. V. parodė, kad jis pirmas S. V. niekada neskambino ir negrasindavo. Visada pirmas jam skambindavo S. V. ir grasindavo, kad jis jį sumuš. Mušdamas S. V., jo tėvo name kartu su M. G., tokių ar panašių grasinimų neišsakė. Sakė, kad reikia tęsėti savo žodžius, atiduoti skolą ir viskas. Jį į Joniškio rajoną 2020 m. birželio 11-12 d. vežė G. Š.. Kartu važiavo M. G. ir dar du jam nepažįstami vaikinai, įlipę kartu su M. G. į G. Š. vairuojamą automobilį prie garažiukų Šiauliuose. Jis neprašė, kad važiuotų sumušti S. V., neprašė, kad padėtų atsiimti skolą, tik norėjo pagąsdinti S. V., kad šis pats „nesirautų“ ant jo ir neskambinėtų grasindamas jį smurtu dėl to, kad pats nesilaiko žodžio ir neatiduoda žadėtų pinigų. Nematė, ar kas nors be jų su M. G. būtų įėję į S. V. tėvo gyvenamąjį namą. 2021 m. kovo 18 d. apklausos metu kaltinamasis M. S. parodė, kad pripažįsta, kad padarė visus veiksmus, kurie surašyti šiandien jam įteiktame įtarime, išskyrus grasinimus S. V. ir jo draugei L. K.. 2020 m. birželio 11, 12 ir 21 dienomis jis konfliktavo su buvusiu draugu S. V. dėl to, kad jis jam negrąžino 100 eurų skolos, už tai, kad jo jis neišdavė policijos pareigūnams dėl jų bendrai padaryto nusikaltimo. S. V. jam pats pasisiūlė sumokėti 100 eurų už tai, kad jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą. Važiavo į Joniškį neketindamas muštis, bet gavosi kaip gavosi, susimušė. Jis smūgiavo S. V. kartu su M. G., vienas kitą keikė necenzūriniais žodžiais, vienas kitam grasino. Kiek pamena, G. Š. juos tik atvežė, o pats nebuvo net įėjęs į S. V. tėvo namą ir tikrai S. V. nemušė. Po visų įvykių, datų jau tiksliau nepamena, bet jis dar skambinosi su S. V. ir toliau pykosi dėl skolos. 2020 m. birželio 21 d. jis skambino S. V. iš A. A. telefono, nes jam prieš tai pats paskambino S. V. ir pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti dėl tos pačios 100 eurų skolos. Jis sutiko, bet S. V. neatvažiavo, nors jis jo laukė lauke. Jo telefonas buvo išsikrovęs, todėl jis skambino S. V. iš A. A. telefono. Negrasino jam, nesakė, kad sumuš ar nužudys, tik sakė, kad lauks jo, kad pats atvažiuotų prie jo namų. A. A. taip pat kalbėjo su S. V., jie abu pykosi, keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais, grasino vienas kitam. Išsakytų konkrečių grasinimų jau nepamena. Niekada nėra sakęs S. V., kad jį nužudys, sumuš, pakas ir padegs. Skolos S. V. jam iki šiol taip ir negrąžino, pats jį išprovokavo jo sumušimui, vis skambinėdamas ir sakydamas, kad skolos jam nebeatiduos, nes jo nebijo ir panašiai. Sumušė S. V., kad jis įžūliai su juo kalbėjosi ir nežadėjo grąžinti skolos. Labai gailisi dėl to ką padarė (8 t., k. l. 85–87, 88–93, 100–102, 105–107, 108–111). Kaltinamasis M. S. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad parodymuose įvardintas kaimynas A. yra teismo salėje (nurodo kaltinamąjį A. A.). Pas S. V. į Joniškio rajono kaimą važiavo keturiese – jis, M. G., G. Š. ir kaip dabar žino – L. T.. Teismo metu sužinojo, kad buvo L. T., o prieš tai nežinojo jo pavardės. Tiesiog buvo pasiūlymas – kas nori važiuoti ir įsėdo tas žmogus, jis jo nepažinojo. Per atpažinimą jis jo neatpažino. Kai skambino S. V. iš A. A. telefono, buvo išgėręs daugiau nei vidutiniškai. A. A. kalbėjo su nukentėjusiuoju. Kiek jis girdėjo jų pokalbį, kol A. A. S. V. vadino melagiu, pažaduku, keliais keiksmažodžiais ir po to A. A. nuėjo toliau nuo jo ir jis nebegirdėjo. Iki to, A. A., kiek jam žinoma, nepažinojo S. V.. S. V. konfliktiškas žmogus. Jeigu su juo kažkas šnekasi, jis tą patį daro – necenzūriniais žodžiais išvadina. Visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tik nepripažįsta, kad grasino S. V. nužudyti, kad sumuš, galėjo taip sakyti. Dėl L. K. – neišsakė tokių ketinimų, kad panaudos seksualinę prievartą, tikrai to nebuvo. Jis pripažįsta kaltę pilnai, pripažįsta, kad grasino sumušti, bet dėl L. K. tokių žodžių nebuvo, nes ji jam neužkliuvo ir neturi pagrindo taip sakyti. Nepripažįsta, kad grasino, jog nužudys ir panaudos seksualinę prievartą prieš L. K., kitas aplinkybes pilnai pripažįsta. Nebuvo pagrindo S. V. bijoti, nes nebuvo išsakyta tokių žodžių, kad nužudys, o kad sumuš, galėjo taip pasakyti. S. V. pats išprovokavo, pats skambinėjo, jis norėjo nuvažiuoti, išaiškinti žodžiu, bet įvyko kaip įvyko. Neplanuodamas, nenorėdamas trenkė. Kad „užlenkti“ ir panašių žodžių nesakė, sakė, kad primuš, kad žino kur gyvena, jei neras, ras pas tėvus, bet tik tokie žodžiai, o ne, kad nužudys, kiek pamena. Gali ir neatsiminti, bet nelabai tiki, kad tokie žodžiai buvo, nes tokių žodžių jis nevartoja. Kad pakas, užlenks, papjaus, kad pavartos seksualinę prievartą L. K. atžvilgiu, tokius žodžius S. V. pats galėjo sugalvoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Neatsiprašė nukentėjusiųjų, nes neturėjo galimybių, nes buvo įkalintas, o dabar nenori bendrauti, bet nukentėjusieji sakė, kad pretenzijų jam neturi. Yra vedęs, turi du vaikus – 4 metų ir 3 mėnesių amžiaus. Pripažįsta Ligonių kasų civilinį ieškinį. Kol jis buvo šalia A. A., pastarojo pokalbis su S. V. buvo draugiškas. A. A. sakė „kodėl meluoji, kad pas M. nori važiuoti“, kiek jis girdėjo S. V. sakė, kad nori susitikti, A. A. sakė „atvažiuok, ko bijai“. Po to kai jis nuėjo, girdėjo A. A. keiksmažodžius. Pirma S. V. paskambino ir pasakė, kad atvažiuos, nesulaukus, po kokios valandos, jis paskambino, sakė, kad dar ruošiasi, rengiasi. Buvo pakviestas kartu važiuoti M. G.. Pastarajam buvo paaiškinta, kad reikės važiuoti pas S. V. skolos atsiimti, kad palaikytų kompaniją, jeigu bus kokių problemų, kad padėtų, bet, kad mušti, to nebuvo sakyta. Nekilo problemų, tiesiog nuvažiavo, ieškojo, pasilėpęs buvo, duris laikė, iš pykčio spontaniškai gavosi, kad trenkė. Prieš važiuojant, kad S. V. yra jam skolingas buvo sakęs G. Š. ir M. G., kiti nežinojo. Kaimynas A. A. žinojo, jam buvo sakęs. Naudojo tokį skolos atsiėmimo būdą, kadangi nenorėjo išduoti S. V., nes kitoje byloje kartu su S. V. buvo padaręs nusikaltimą, o kaltę apsiėmė jis vienas, todėl ir nesikreipė į policiją, kad neišaiškėtų. G. Š. juos tik atvežė, nebuvo iš jo pusės jokių grasinimų, mušimų. Kiek pamena, nebuvo įėjęs į vidų ir jis nematė kas vyko. Jis tik atvežė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 23 val., jam būnant namuose, kelis kartus skambino pažįstamas M. S., kviesdamas kartu su juo važiuoti į Joniškį, kur jis ketino atsiimti skolą iš S. V.. M. S. jo prašė palaikyti kompaniją. Apie tai, kad skolą gali tekti išsireikalauti jėga, jokios kalbos nebuvo. Tuo metu jo namuose gyveno brolis K. G.. Pastarasis nei M. S., nei G. Š. nepažįsta. Brolis išgirdęs jo kalbą telefonu, pasisiūlė važiuoti kartu. Jis buvo blaivus, tik dienos metu išgėręs šiek tiek alaus, o brolis K. G. buvo tikrai apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi jie neturėjo ką veikti, todėl sutiko su M. S. pasiūlymu pasivažinėti iki Joniškio. Praėjus apie 30-40 min., prie jo nuomojamo namo, adresu Rygos g. 22, Šiauliai, privažiavo G. Š., vairuodamas automobilį pilkos spalvos „BMW“. Su juo kartu atvažiavo M. S.. Vaikinai išlipo iš automobilio. Apie skolą kieme nekalbėjo. Netrukus visi keturi sėdo į G. Š. vairuojamą automobilį ir pradėjo važiuoti. Išvažiuodamas jis žmonai pasakė, kad važiuoja iki Joniškio ir tuoj sugrįš. Pavažiavus kelis metrus, ties vienu iš garažų, esančių netoli jo namo, sustojo. Visi išlipo iš automobilio. Prie vieno garažo 6-7 asmenys kepė šašlykus, gėrė alų. M. S., G. Š. ir jo brolis K. G. kartu su tais jam nepažįstamais asmenimis pradėjo gerti alų. Jis su jais alaus negėrė, o tuo metu per tvorą kalbėjosi su savo žmona. Maždaug po 15-20 min. į jų automobilį įsėdo jau penkiese: G. Š. už vairo, jis šalia jo, į galą susėdo M. S., jo brolis K. G. ir dar vienas, jam nepažįstamas vaikinas, bet gal ir matytas anksčiau mieste, bet jo nei vardo, nei pavardės, jis nežino. Tą vaikiną apibudino ir nurodė, kad pastarajam ant kairės rankos, daugiau ant plaštakos, nuo pat pirštų aukštyn buvo tamsios spalvos tatuiruotė – pavaizduoti įvairūs ornamentai, panašūs į jo tatuiruotę. G. Š. Joniškio r. užsuko į kažkokį kaimelį pas M. S. draugą, kuris galėjo žinoti, kur konkrečiai gyvena M. S. ieškomas S. V.. Į namą įėjo vienas M. S., kuris draugiškai išsivedė į kiemą jam nepažįstamą vaikiną. Jam pasidarė bloga, galimai dėl išgerto alaus, todėl kieme jį supykino. Tame kieme matė pagyvenusį girtą vyriškį, galimai, M. S. draugo tėvą, kuris juos išvarė iš savo kiemo. Tada jie išvažiavo toliau ieškoti S. V.. M. S. draugas taip ir liko savo namuose. Dar klausinėjo žmonių, kol rado S. V. namą, kaip dabar žino, kad tai S. V. tėvo namas. Galėjo būti prieš 23:00 val., jau temo. Automobilį G. Š. įvairavo į to namo kiemą ir sustojo prie prieangio. Iš automobilio išlipo trise – jis, M. S. ir jam nepažįstamas vaikinas. Pirmas ėjo M. S., kuris truktelėjo durų rankeną ir jos atsidarė. Pro prieangį įėjo į namo vidų, į koridorių, skiriantį namą į dvi gyvenamąsias puses. Jokios durys nebuvo užrakintos. Jis nuėjo į namo kairėje esančias patalpas, o M. S. su tuo nepažįstamuoju į dešinėje esančias patalpas, tikslu surasti S. V. ir M. S. atgauti skolą. Apžiūrėjęs kairėje kambariuką, virtuvę, jokio žmogaus nepamatė. Tada nuėjo į dešinę, kur jau buvo M. S. su savo draugu. Ten pamatė, kaip M. S. turėdamas rankose baltos spalvos moterišką rankinę, jos turinį purto ant kambaryje esančios lovos. Matė, kaip iš purtomos rankinės iškrito mobiliojo ryšio telefonas, moteriškos kosmetikos priemonės, parfumerija, kažkokie popiergaliai. Tikrai nematė jokios asmens tapatybės kortelės ir nepastebėjo jokio kito asmens dokumento. Nematė piniginės ir pinigų. M. S. apžiūrinėjo išpurtytus daiktus, o ar ką paėmė, jis nepastebėjo. Išeinat iš kambario, jis nuo tos pačios lovos, nuo pagalvės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Kai jis paėmė tą telefoną, M. S. su savo draugu jau buvo išėję į kiemą, kur automobilyje jų laukė G. Š.. Tą telefoną jis paėmė jiems nematant. Kodėl paėmė, nežino. Sėdėdamas automobilyje, tą telefoną parodė savo bendrakeleiviams, tačiau niekas nieko nepasakė. M. S. pakeliui vis skambino S. V., kurio nepavyko rasti kaime. Iš pradžių S. V. neatsiliepė M. S., todėl nutarė grįžti į Šiaulius. Grįžus į Šiaulius, M. S. prisiskambino S. V.. Po telefoninio pokalbio su S. V., M. S. pasakė, kad reikia grįžti į Joniškį, nes S. V. jo laukia, nori grąžinti skolą, turi pinigų. Pokalbio turinio jis negirdėjo. Jo brolis išlipo iš automobilio ir nuėjo miegoti, nes buvo labai girtas. Tada jie keturiese – jis, G. Š., M. S. ir jo draugas, grįžo prie to pačio namo Joniškio r. Buvo naktis, po vidurnakčio. Vėl įvažiavo į to paties gyvenamojo namo kiemą. Išlipo trise – jis, M. S. ir jo draugas. G. Š. liko jų laukti automobilyje. Žino, kad M. S. su S. V. anksčiau dėl tos skolos konfliktavo, bet dabar, kaip suprato, kad jie susitarė ir skola bus pagaliau grąžinta geranoriškai. M. S. paprašė jo dar kartą važiuoti kartu, tik kompanijai palaikyti. Tikrai nemanė, kad teks muštis ir spręsti skolos susigrąžinimą jėga. G. Š. liko laukti automobilyje, o jis, M. S. ir jo draugas, įėjo į namo vidų. Pirmas ėjo M. S., jam iš paskos ėjo jis, o už jo M. S. draugas. Lauko durys nebuvo užrakintos. Jas M. S. stipriau patraukė į save ir durys atsidarė. Jis kartu su M. S. pasuko dešinėn prie baltų durų. M. S. bandė jas atidaryti, nulenkti rankeną, bet nepavyko. Jam jėga pavyko duris atidaryti ir už jų pamatė stovintį S. V., o kiek toliau stovėjo jam nepažįstama tamsiaplaukė mergina. S. V. rankose laikė kažkokį daiktą, panašų į peilį. M. S. pastarojo paklausė, ar grąžins skolą. S. V. atsakė, kad skolos negrąžins. Tada jis sudavė S. V. kumščiu smūgį į veidą, į žandikaulio sritį, o po to sudavė antrą smūgį kumščiu jam į veidą ir S. V. nugriuvo ant grindų. Taip pat vieną kartą spyrė jam gulinčiam ant grindų į dešinę koją. S. V. atsistojo ir toliau konfliktavo su M. S.. Matė, kaip M. S. sudavė kelis smūgius kumščiu S. V. į veidą, po ko šis nugriuvo ant grindų, o tada kartu su M. S. abu ritosi. Jis nematė, kad S. V. suduotų kokius nors smūgius M. S.. Jokių smūgių pastarasis nesudavė ir jam. Mergina, kuri viską stebėjo, tiesiog išėjo iš kambario, sakydama, kad nežiūrės ką čia jie daro. M. S. draugo, namo dešinėje nematė, kaip ir G. Š., kuris liko jų laukti automobilyje. Tik įėjęs į namą, kairėje, matė vyresnio amžiaus asmenį, kaip dabar supranta, S. V. tėvą S. V., kuris čia pat prie durų esančioje virtuvėlėje kepė lašinukus. Jis S. V. nesudavė jokių smūgių nei kumščiu, nei koja, nei kibiru. S. V. buvo girtas. Dėl pagyvenusio vyriškio pasakyti negali, ar jis buvo girtas, nes prie jo priėjęs arčiau nebuvo. Sprendžiant iš jo veido, vyriškis tikrai alkoholį vartoja. Jis S. V. netempė už pažastų į lovą. Nematė, ar tą darė su juo kambaryje buvęs M. S.. S. V. mušė tik jis su M. S.. Jis pirmas sudavė smūgius, po jo M. S.. G. Š. ir M. S. draugo, su jais dešinėje esančioje namo patalpoje, jis nematė. Jo akivaizdoje, nei G. Š., nei tas kitas vaikinas į namo dešinėje pusėje esančias patalpas įėję nebuvo ir į patalpas, kuriose jis su M. S. sumušė S. V.. Kiek laiko name užtruko, nežino. Iš kambario dešinėje, į kiemą pirmas išėjo jis, o jam iš paskos ėjo nepažįstamas vaikinas, kuris stovėjo koridoriuje. M. S. taip ir liko name. Išeidamas pastebėjo S. V. tėvą stovintį savo virtuvėlėje, kuris šaukė, kad iškvies policiją. Išėjęs į kiemą, rado G. Š. sėdintį už vairo automobilyje. Tada į automobilį įsėdo jis šalia G. Š., o M. S. draugas į automobilio galą ir trise grįžo į Šiaulius. Kad M. S. liko tame kaime, suprato tik po kelių kilometrų, bet nesugrįžo jo paimti, nes G. Š. turėjo skubėti į namus. Telefoną, kurį paėmė daug negalvodamas pirmojo jų apsilankymo (duomenys neskelbtini) metu, atidavė M. S.. 2020 m. liepos mėn. jis buvo nuteistas už G. Š. sumušimą, tačiau su G. Š. neliko piktuoju, susitaikė. Jis nėra susipykęs, nei su G. Š., nei su M. S.. Nei vienas jų neturi priežasčių jo apkalbėti. Gailisi nusikaltęs. 2021 m. sausio 13 ir 22 d. papildomai apklaustas kaltinamasis M. G. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį, į Joniškio r. esantį kaimą važiavo du kartus. Pirmą kartą išvažiavo apie 21:30 val., grįžo į Šiaulius iki vidurnakčio. Važiavo penkiese – jis, M. S., G. Š., jo brolis K. G. ir dar vienas man nepažįstamas vyriškis. Šis jam nepažįstamas vyriškis antrą kartą į Joniškį nevažiavo. Jei gerai pamena, šio vyriškio jis pirminėje savo apklausoje nebuvo paminėjęs. Gali būti, kad jis supainiojo du jam nepažįstamus vaikinus, kurie važiavo kartu su jais į Joniškį, nes tada buvo išgėręs. Iš tiesų jų buvo du, kurių vieną dabar žino, tai L., o kito įvardinti negali. Antrą kartą iš Šiaulių į Joniškį išvažiavo keturiese – jis, G. Š., M. S. ir dar vienas vaikinas, kurio nebuvo įvardinęs pirminėje apklausoje, tačiau dabar jau žino, kad tai buvo L. Jį jis susirado per socialinį tinklapį Facebook ir jie bendravo per „Messenger“ programėlę. Tą L. atpažintų iš nuotraukų. Nežino, ar sugebėtų atpažinti pirmą kartą su jais važiavusį jam nepažįstamą vyresnio amžiaus vyriškį, kuris buvo M. S. draugas. Pastarasis įsėdo į automobilį „BMW“, kurį vairavo G. Š., kai jie privažiavo prie „garažiukų“ (duomenys neskelbtini), kur girtavo kompanija jaunuolių. Antrą kartą į Joniškį važiavo praėjus maždaug po 15 min. nuo grįžimo iš Joniškio pirmą kartą. Dar visi spėjo išgerti apie pusę butelio degtinės. Nuvažiavus, iš automobilio išlipo trise – jis, M. S. ir L. Pirmas į namą ėjo M. S., jis jam iš paskos, o už jų ėjo L. Lauko durys nebuvo užrakintos, bent jau jam taip atrodo. Dabar tikrai negali pasakyti, ar G. Š. ėjo jiems iš paskos, nes nematė. Jeigu ir ėjo, tai paskutinis išlipo iš automobilio, nes jo nei kieme, nei name, jis nematė, kaip ir L., nors L. tikrai įėjo į namo vidų, tik ar buvo namo dešinėje, ar kairėje, jis nematė. Teisme nukentėjusioji L. K. teigė jo nemačiusi, tačiau jis mano, kad ji klysta, nes jis tikrai ten buvo ir sudavė smūgius S. V. kartu su M. S.. Ar abu kartus važiuodamas į Joniškio r. su savimi turėjo savo telefoną, nepamena (9 t., b. l. 17–19, 20–23, 28–31, 36–38, 70–73). Kaltinamasis M. G. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes blaivas nebūtų taip elgęsis. S. V. smūgius jis sudavė, o G. Š. ir L. T. nesudavė smūgių. Abu kartus važiavo L. T., kiek pamena. Sutinka su Ligonių kasų civiliniu ieškiniu. Tų aplinkybių nebeatsimena, kas buvo kalbėta ir apie ką buvo kalbėta. Smūgius sudavė savo iniciatyva. Dėl dokumentų – jis jų nepaėmė, nes grįžus jis svetimų dokumentų neturėjo ir savo dokumentų neturėjo. Šiuo metu atlikinėja bausmę. Bausmės pabaiga 2025 m. birželio 12 d. Turi vaikų, išlaikymas priteistas, pagal galimybes moka. Turi du sūnus – 2 ir 5 metų. Yra išsiskyręs, vaikai gyvena su žmona.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis nemušė S. V. ir jam negrasino. S. V. pažįsta tik iš matymo. Vieną kartą, seniai, pastarasis yra buvęs pas jį namuose. S. V. draugės L. K., jis nepažįsta. Jokių artimesnių ryšių su juo nepalaiko, nėra kartu girtavęs, jam neskambina, nes nežino jo telefono numerio. Nėra su juo net kalbėjęs jokiu telefonu. Buvo (duomenys neskelbtini) su M. S. ir jo draugu M., pravarde „M.“. Gali būti, kad 2020 m. birželio mėn. jam paskambino M. S. ir paprašė jį parvežti iš Joniškio r. Buvo atėjęs iki kažkokio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prieangio, tačiau į vidų įėjęs nebuvo. Buvo šviesus paros metas, apie 22:30 val. Ten matė nepažįstamą pagyvenusį vyriškį ir merginą, kaip dabar suprato, S. V. draugę L. K.. Ten vyko kažkoks konfliktas. S. V. jis nematė. Kvietė M. S. važiuoti namo, bet niekas iš namo vidaus neišėjo, jam neatsišaukė ir jis išvažiavo savo sugyventinės automobiliu „BMW“. Asmens pravarde „K.“, jis nepažįsta. M. G. pažįsta, nes pastarasis yra kažkada jį sumušęs. M. G. nėra asmuo pravarde „M.“. Pažįsta V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris užsiima telefonais – perka, parduoda, tvarko senus mobiliojo ryšio telefonus. 2020 m. rugpjūčio 13 d. papildomai apklaustas kaltinamasis G. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 11-12 dienomis (duomenys neskelbtini), jis nebuvo įėjęs į jokio gyvenamojo namo vidų, o tik į prieangį ir tik vieną kartą. Apie 21:00 val. jam paskambino M. S. ir paprašė parvežti jį iš Joniškio į Šiaulius. Jis nuvažiavo vienas su savo sugyventinės automobiliu „BMW“ į Joniškį, prie kažkokio alaus baro, kur jo laukė M. S. su kitu vaikinu, kurio vardas Martynas, pavardės nežino. M. S. paprašė užvežti juos į (duomenys neskelbtini), parodė gyvenamąjį namą, prie kurio liepė sustoti ant kelio apie 25 m atstumu ir laukti jų sėdint automobilyje. M. S. ir Martynas nuėjo namo link. Kokiu būdu jie pateko į namo vidų, jis nestebėjo. Sėdėdamas automobilyje negirdėjo jokio triukšmo jiems įėjus į namą. Pralaukęs apie 20 min., išlipo ir priėjo prie gyvenamojo namo prieangio durų. Peržengė prieangio slenkstį ir sustojo. Galėjo būti apie 22:30 val. Iš prieangio, stovėdamas prie pat durų slenksčio, pamatė kairėje, esančioje virtuvėje, M. S. ir pagyvenusį vyriškį, kaip dabar supranta, S. V. tėvą. Jie abu tarpusavyje garsiai kažką kalbėjosi, tačiau negali pasakyti ką. Tikrai nesimušė. Dar matė merginą stovinčią priešais jį namo koridoriuje, nuo savęs apie 5 m atstumu. Kaip dabar supranta, tai buvo S. V. draugė L. K.. Tada ją matė pirmą kartą gyvenime. Tą kartą, nei ji jam ką sakė, nei jis jai. Dar kartą pakvietė M. S. važiuoti namo, bet pastarasis jam tik pamojo iš tolo ranka, kad palauktų. Suprato, kad M. S. niekur neskuba, gal dar girtauti ketina, nes į tą namą įsinešė kelis alaus „bambalius“. Tada jis grįžo į savo automobilį ir vienas išvažiavo namo į Šiaulius. Rytojaus dieną susitiko su M. S. ir iš jo išgirdo, kad vakar būdamas tame kaime, jis susipyko su ten buvusiu S. V. ir su juo susimušė. Be to, M. S. dar pasakė, kad jam skambino S. V. ir prašė atiduoti telefoną bei pasą, tačiau kieno, jis nežino. M. S. pasakė S. V., kad nieko apie tai jis nežino. Jis apie pagrobtą telefoną ir pasą taip pat nieko nežinojo. Dabar sužinojo, tik iš draugo kalbų ir policijos. M. S. jam pasakojo, kad S. V. prašė jo 400 eurų, kad „nieko nebūtų“, t. y. kad pastarasis nesikreiptų į policiją, ar jo draugai paliktų M. S. ramybėje. Jis nežino, kokiu būdu ir su kuo iš Joniškio r. sugrįžo M. S. ir su juo kartu buvęs Martynas. M. S. jam dar pasakojo, kad jam pėsčiomis grįžtant namo, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir parvežtas į Šiaulių policijos areštinę. Su M. S. draugu Martynu niekada nebendravo iki to pavežimo ir po jo. 2020 m. birželio 11 d. jis matė jį pirmą kartą. Atpažinti pamatęs negalėtų. Apie S. V. skolą M. S., jis nieko konkretaus nežino. M. S. nėra jo prašęs padėti jam ją susigrąžinti. Jis niekam negrasino ir nieko nesumušė. A. A. pažįsta, nes jis jo bendradarbis. A. A. jam yra atidavęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A6 plius“, tokį pažaliavusiu ekranu ir be SIM kortelės, kurį jis pardavė V.i, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), už 20 eurų. 2020 m. rugsėjo 2 d. papildomai apklaustas kaltinamasis G. Š. parodė, kad 2020 m. birželio mėn., į kaimą, esantį Joniškio r., vežė M. S. pas S. V. pasikalbėti dėl kažkokios skolos, nes pastarasis yra skolingas M. S.. Už ką, jis tiksliai nežino, bet tos skolos atgavimas tapo antraeiliu reikalu, nes vaikinai ėmė pyktis, vienas kitam grasinti, vadinti vienas kitą necenzūriniais žodžiais, stipriai konfliktuoti. Kiek žino, S. V. pats ieškojo M. S., kvietė susitikti, išsiaiškinti dėl tos skolos, grasino jam sumušimu ir panašiai. 2020 m. birželio 11 d. vakarą jis buvo apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, todėl jam sunku tiksliau atpasakoti visus įvykius ir jų eigą. M. S. jo paprašė jį pavežti pas S. V., nes pastarasis tuo metu buvo pas savo tėvą (duomenys neskelbtini), kartu su savo mergina L.. Jis jos gerai nepažįsta, bet M. S. yra sakęs, kad ta mergina turi kažkokių psichologinių problemų, jai ne viskas gerai „su galva“. S. V. yra matęs ir su juo bendravęs vos vieną kartą. M. S. jį atsivedė pas jį į namus, kur visi kartu girtavo. S. V. jam taip pat pasirodė nestabilios psichikos, vis verkė, nesiliovė kalbėjęs apie tai, kad sumušė savo merginą L.. Jis S. V. nėra artimai pažįstamas ir santykių su juo nepalaiko. Jo sugyventinė I. turi automobilį pilkos spalvos „BMW“, kuriuo važinėja ir jis. Su juo važiavo dar du broliai, iš kurių pažįsta tik vieną – M., jo pavardės nežino, bet gali būti G., kuris prieš kelis mėnesius yra jį sumušęs be jokios priežasties. Taip su juo susipažino. Dabar nepiktuoju. Su M. G. jis nebendrauja, tačiau pastarasis ėmė artimiau bendrauti su M. S.. Mano, kad M. S. pasiūlė M. G. važiuoti su jais kartu į Joniškį, nes pats bijojo S. V., kuris elgėsi labai agresyviai M. S. atžvilgiu, ir tos skolos net neketino grąžinti. Jis neketino su niekuo muštis, neketino dalyvauti ir prievartiniame skolos atsiėmime. Apie tai jokios kalbos tarp jų su M. S. nebuvo. Negirdėjo jo apie tai kalbantis ir su kitais dviem asmenimis – broliais, kurie važiavo kartu su jais. Važiuojant M. G. sėdėjo šalia jo, o M. S. su jo broliu K. G. gale. Kur randasi S. V., M. S. nežinojo, todėl ėmė klausinėti savo pažįstamų asmenų. Buvo užsukę pas M. S. pažįstamą į kažkokį kaimą. Ten dar girtavo. Nežino, ar M. S. ten ieškojo S. V., ar tiesiog girtavo. Po to, jie visi toliau ieškojo S. V. namo. Po kurio laiko jį rado. Sustojo gatvėje prie to namo. Visi keturi buvo išlipę iš automobilio. Jis liko kieme, o M. S. su M. G. buvo įėję į tą namą, bet ten užtruko neilgai. Jis nematė, kokiu būdu vaikinai įėjo į namą, ar juos įleido, ar stūmė duris, ar laužė, bet jokio laužimo garso ar panašaus į jį, jis negirdėjo. K. G. į namą įėjęs nebuvo. Jis vaikščiojo kažkur po kiemą svirduliuodamas, nes buvo labai girtas. Jis įėjo jiems iš paskos. Nepamena, kuris pirmas įėjo į namą, M. G. ar M. S.. Jis įėjo tik į prieangį ir matė, kaip M. G. su M. S. pasuko į dešinę, o kairėje stovėjo pagyvenęs vyriškis, kuris sakė, kad S. namuose nėra, o bus maždaug po valandos. M. G. su M. S. juo nepatikėjo ir ieškojo S. V. kambariuose, o jis apsisuko ir išėjo į kiemą ir įsėdo į automobilį. Po to, atėjo atsisėdo M. S. su broliais G.. Šalia jo atsisėdo M. G., kuris rankose kažką turėjo, gali būti, panašaus į telefoną, kažką juodos spalvos. Nepamena, ar M. G. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną važiuodamas iš Šiaulių. Tai ką M. G. laikė rankose įsėdęs į jo automobilį Joniškio r., buvo panašu į juodos spalvos telefoną. O ar turėjo pastarasis kokį nors dokumentą, jis nematė. Atrodė, kad turi kažką daugiau nei tik telefoną, bet ką, negali detalizuoti. Po ko visi grįžo į Šiaulius prie M. G. namo, kur toliau girtavo apie 1,5 val. Kadangi buvo girtas, todėl negali pasakyti tikslaus skaičiaus asmenų, kurie važiavo į Joniškio r. antrą kartą. Pamena, kad antrą kartą tikrai važiavo M. S. ir M. G.. Antrą kartą jis į namą įėjo kitiems iš paskos, tačiau po kurio laiko jų nesulaukęs grįžtančių į automobilį, vėl nuėjo iki prieangio durų, pašaukė M. S. važiuoti. Nesulaukęs atsakymo, apsisuko ir išėjo. Matė M. S. besikalbanti su pagyvenusiu vyriškiu kairėje namo pusėje viduje, o kas vyko dešinėje, jis nematė. Matė dar S. V. merginą L., kuri vaikščiojo po namus tylėdama. Jam iš paskos išėjo M. G., įsėdo į automobilį ir jie dviese grįžo į Šiaulius, palikę M. S. Joniškio r. Tuo viskas ir baigėsi. Jis negrasino telefonu S. V. jokiomis aplinkybėmis. L. T. jis nepažįsta. Jeigu neklysta, antrą kartą į Joniškio r. važiavo tik trise – jis, M. S. ir M. G., bet gali ir suklysti dėl buvusio girtumo. Jis nieko nesumušė ir nieko nepavogė (9 t., b. l. 183–185, 186–188, 189–192, 193–195). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis G. Š. nurodė suprantantis, kuo yra kaltinamas. Dėl pareikšto kaltinimo kaltės nepripažįsta, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo. Važiavimo tikslas – užpylė kuro ir sako „važiuojam į kaimą“. Nuvažiavo į tą kaimą pas M. S. draugą pravarde „K.“, jo vardas lyg K., pavardės nežino. Pas jį kieme atsigėrė alaus. Prieš tai buvo vartojęs alkoholinių gėrimų visą dieną, bet jautėsi normaliai. Po to pasakė, kad važiuojam į kitą vietą, nes jo draugo tėvas pradėjo šaukti, nes vienas iš atvykusių kieme apsivėmė. Paklausė K., kur gyvena tas jo draugas, nerado, dar kaimyno paklausė, pasakė, kad toks negyvena. Jo paprašė pavažiuoti toliau, pavažiavus, sustojo, jie nuėjo. Po to grįžo į Šiaulius. Praėjus kiek laiko vėl paprašė nuvežti. Nuvežė, tada jie ten užtruko. Nesulaukęs, jis nuėjo prie namo prieangio, matė S. V. tėvą, matė L. K., jis sakė, kad „važiuojame“, atėjo, susėdo į mašiną ir grįžome Šiaulius. M. S. iki įvykio pažinojo apie pusę metų. M. G. irgi pažinojo, turėjo su juo bylą. A. A. pažįsta, yra kartu dirbę. Su L. T. susipažino per pirmą teismo posėdį Joniškyje. Neprisimena, kad L. T. būtų važiavęs kartu į Joniškio r. Prisimena tik M. G., kuris mašinoje sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o kas ten į mašinos galą lipo, nekreipė dėmesio, nes pirmą kartą važiavo penkiese, kai grįžo jau kiti įlipo, jis nežino, ar M. G. važiavo. Tą dieną vartodamas alkoholį nelabai jautėsi apsvaigęs. Jo parodymai tokie prieštaringi, nes jis tų žmonių nepažįsta. Prisimena tuos įvykius ir parodymus kokius davė. Pirminiais parodymais bandė nuslėpti, sakė, kad Martynas, nenorėjo įkišti M. G., galvojo, kad jis niekur nebuvo, kad netampytų žmogaus po policiją. Po to davė parodymus kaip buvo iš tikrųjų. Gal kažką ir suklydo duodamas parodymus. 2020 m. birželio 11 d. prieš važiuojant į Joniškį, pamena, kad Šiauliuose jis nuvažiavo iki M. G. namų, ar M. S. buvo kartu, nepamena. Iki važiuojant į Joniškį su M. S. ir M. G., vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslo važiuoti pas S. V. nebuvo. M. S. sakė „važiuojam pas „Kipšą“, dar biški alaus atsigersim“. Tai jo draugas, kiek suprato, ten jo vaikystė prabėgo. Vartojant alkoholį prieš važiuojant į Joniškį, kad M. S. būtų garsiai kalbėjęs telefonu, ar pykęsis su kažkuo dėl skolos, nepamena. Pas „Kipšą“ važiavo tikslu dar daugiau išgerti, o „Kipšo“ tėvas juos išvarė lauk. Galvojo, kad jie važiuos kažkur pasiskolinti pinigų, nors jis jau suprato, kad kažkas ne taip, kai antrą kartą važiavo. Pirmą kartą ieškojo tik to draugo. Važiavo garsiai pasileidę muziką, kokiu 200 km/h greičiu. Važiuojant ar ką kalbėjo, neprisimena, buvo apsvaigęs. Antrą kartą būnat prie garažų, buvo kalba apie skolą, bet kaip ir iš kur ta skola nesusigaudė, iš anksčiau buvusio įvykio. Antrą kartą važiuojant truputį suprato dėl ko važiuoja. Jis toks žmogus, kad nesikiša į kitų problemas ir neklausinėja, bet suprato, kad yra skola, tik negalvojo, kad bus problemų ir kokiu būdu atsiims skolą. Į tą kaimą važiavo pirmą kartą. Anksčiau pas „Kipšą“ nėra buvęs, kelią rodė M. S.. Rodant kelią nesakė, kodėl ten važiuoja, tik rodė kelią kur sukti, kur sustoti. Pirmą kartą nebuvo nuėjęs į namą pas S. V., automobilyje prabuvo. Visi išlipo iš mašinos, jis liko vienas, niekur nėjo, sėdėjo. Surūkius cigaretę jie dar negrįžo, nepamena, ar ėjo kviesti. Kai grįžinėjo į Šiaulius, visi bendravo ir sakė, kad nėra S.. Nesuprato, apie kokį S. eina kalba. S. V. anksčiau buvo matęs, bet nesuprato, kad pas jį važiuoja. S. V. anksčiau buvo matęs, kai M. S. buvo atsivedęs pas jį į namus ir vieną kartą matė prie savo darbdavio namų, jei neklysta, ten jo motina gyvena. Nuvykus pas „Kipšą“ nebuvo kalbos apie S. V.. Pirmą kartą grįžtant iš S. V. tėvo namų buvo kalba, kad jo nėra namuose. Dabar supranta, o tuo metu nesuprato, kad kalba vyksta apie S. V., nes jis jo nematė. Pirmą kartą grįžtant minėjo, kad nėra S. Tikriausiai dėl tos skolos jo ieškojo. Antru važiavimu sužinojo apie tą skolą, o pirmą kartą nesigaudė, jis jų neklausinėjo. Įsėdus į automobilį pasakė važiuoti atgal į Šiaulius. Kas pasakė, negali pasakyti, visi nusprendė, kad reikia važiuoti į Šiaulius. Grįžtant buvo kalba, kad nėra namuose, kažkam bandė skambinti, nepriskambino. Suprato, kad skambino tam asmeniui, kurio ieško, M. S. skambino. Visi girti buvo. Pirmą kartą grįžtant iš Joniškio į Šiaulius, kiek pamena, nekalbėjo apie skolą. Grįžę į Šiaulius gėrė alų. Grįžo netoli M. G. namų, prie garažų sustojo. Kiek suprato, M. S. susiskambino su S., pasakė, kad yra namuose, kad važiuoja. Antrą kartą važiavo į Joniškį, kad išgerti. Jau buvo supratimas, kad atsiimti skolą, kad dar galėtų išgerti ar su juo pačiu, ar ne. Jis nežinojo, kad ta skola agresyviu būdu bus atsiimama. Jis niekur nelindo. Antrą kartą važiuojant buvo kalba, kad atsiimti kažkokių pinigų. Dėl ko atsiimti tų pinigų, nežinojo. Nuvažiavus sustojo, visi trys išlipo iš mašinos ir nuėjo į namo pusę. Jis likęs rūkė, apsuko mašiną, dar neišėjo. Antrą kartą kai važiavo suprato, kad gali būti konfliktas, nes keistai atrodė, jau kažkiek suprato, pradėjo gaudytis. Nesulaukęs, jis nuėjo prie namo, kažkiek įėjo į namo prieangį, durys buvo praviros, pasakė, kad „važiuojame namo“, matė L., kaip dabar žino, tuo metu nežinojo, jis apsisuko, jam iš paskos atėjo M., įlipo į mašiną, galvojo, kad visi susėdo ir išvažiavo. Kai pradėjo važiuoti pasakė, kad nėra M. S.. Įėjus į namo prieangį nesimatė namo vidaus, truputį per kamputį matėsi virtuvė, matėsi stovintis pagyvenęs vyriškis ir mergina vardu L., pasimetusi kažką žiūrinėjo. Kad kas garsiai šūkautų, konfliktuotų, negirdėjo. S. iš viso nematė. Konkrečiai iš atvažiavusių asmenų matė L. po dešine puse prie namo antrų durų, tą senuką ir merginą. Kai pasakė, kad važiuojam namo, apsisuko ir jam iš paskos išėjo L., o kai jau buvo prie mašinos matė, kad M. pareina su L. Įsėdus į mašiną girdėjo, kaip kalbėjo, kad kažkas pradėjo „rautis“, kad jie susipyko. Tikriausiai S. pradėjo „rautis“ ant jų, jam sudavė, tiksliai nežino kaip ten buvo, bet gavo mušti. Tada suprato, kad važiavo dėl skolos, nes kai antrą kartą važiavo pradėjo gaudytis situacijoje, tik negalvojo, kad bus muštynės. Kai jau išvažiavo ir būdami netoli pagrindinio kelio pasigedo M. S., paklausus, kur M. S., pasakė, kad ten pasiliko, sako, kad reikia grįžti pasiimti. Apsisuko, truputį pavažiavo, jo nesimatė ir išvažiavo namo. Jis labai skubėjo namo, pagal valandas jau vėlavo, nenorėjo, kad draugė supyktų. Grįžtant į Šiaulius M. G. su L. T. detaliai įvykių nepasakojo, tik sakė, kad užsirovė. Su M. S. kai kitą dieną susitiko klausė, kam išvažiavo, jį paliko, kad negalėjo išeiti iš namo, kad S. tėvas paėmė jam už gerklės, kad negalėjo išbėgti. Žinodamas tiek aplinkybių, kiek žinojo, būdamas blaivas, būtų vežęs, bet būdamas blaivas antrą kartą nebūtų vežęs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo L. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis kartu su M. G. ir jo dvejais draugais, kurių jis nepažįsta, 2020 m. birželio mėn. viduryje, automobiliu „BMW“ važiavo į Joniškio r. esantį kažkokį kaimą. Buvo neblaivus, bet kai ką pamena ir gali pasakyti. Tą vakarą jis vartojo alkoholinius gėrimus su M. S. garažiukuose, esančiuose, taip vadinamame (duomenys neskelbtini). Buvo apie 20-21 val., kai prie jų girtaujančių priėjo pėsčias M. G.. 2020 m. vasaros mėn. pradžioje su M. G. bendravo labai retai, susitikdavo daugiausiai atsitiktinai, telefonais nebendraudavo. Tuo metu jis galėjo naudotis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), bet juo nesinaudoja nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., kai išvyko uždarbiauti į Airiją. Prie jų priėjus M. G. ir šiek tiek pabendravus, netrukus privažiavo „BMW“ markės automobilis. Jame sėdėjo du jam nepažįstami vaikinai, juos iš nuotraukų atpažinti galėtų. Tie vaikinai išlipo iš automobilio ir prisijungė prie jų kompanijos. Tada visi penki vartojo alkoholinius gėrimus. Vienas iš nepažįstamų vaikinų nuolat su kažkuo bendravo telefonu ir pykosi. Nepamena jo pokalbio turinio, bet jis buvo akivaizdžiai susinervinęs ir piktas. Tuomet tas vaikinas pakvietė juos važiuoti kartu į kažkokį kaimą Joniškio r., kad pastarasis galėtų pasikalbėti su tuo asmeniu, su kuriuo pykosi telefonu. Nekvietė važiuoti muštis, nieko neminėjo ir apie jokius pinigus, jokias skolas ar panašiai. Kadangi jis neturėjo ką veikti, tai sutiko važiuoti. Įsėdo į automobilio „BMW“ galą. Šalia jo atsisėdo tas vaikinas, kuris pakvietė važiuoti, o M. G. atsisėdo šalia vairuotojo, jauno vaikino. M. S. su jais nevažiavo. Keturiese nuvažiavo į kaimą, esantį Joniškio r. Jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, bet jis galėjo išsikrovinėti. Vairuotojas nuvežė į kaimą, nieko kelio neklausinėdamas, akivaizdžiai, žinodamas kur važiuoja. Atvažiavus prie vieno namo, automobilį paliko pagrindinio kelio šalikelėje ir visi trys, be jo, įėjo į gyvenamojo namo kiemą. Jis į kiemą nėjo, nes nenorėjo niekur lįsti ir turėti jokių reikalų su jam nepažįstamais asmenimis, ar dėl jų kažką aiškintis su kitais jam nepažįstamais asmenimis. Vaikinai name užtruko 10-15 min. ir grįžo atgal į automobilį, prie kurio jis jų laukė. Girdėjo kažkokius šūksnius namo viduje, bet nėjo žiūrėti kas ten vyksta. Iš namo išėjo dviese, M. G. ir automobilio vairuotojas. Tas kitas vaikinas, kuris jį pakvietė važiuoti kartu iš Šiaulių į Joniškio r., į automobilį taip ir negrįžo. Trise grįžo į Šiaulius. Jį paleido prie tų pačių garažiukų, o M. G. su vairuotoju nuvažiavo savo keliais. M. G. brolio K. G., jis nepažįsta. Taip pat nepažįsta ir kitų įtarime išvardintų asmenų, išskyrus M. G., tačiau su juo seniai neturėjo jokių kontaktų. Jo sugyventinė G. G. telefonu jam pranešė, kad jis yra ieškomas policijos, tad pasižadėjo el. paštu atvykti apklausai tik grįžęs į Lietuvą, ką ir padarė. Tokių asmenų, kaip L. K., S. V., S. V., jis nepažįsta. Turi vieną tatuiruotę ant kairės rankos dilbio – apsivijusią gyvatę (10 t., b. l. 83–85, 86–89).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad yra iš dalies kaltas tik todėl, jog girdėjo kaip S. V. grasino M. S. iš jo tuo metu turėto telefono aparato „Samsung“. Telefone SIM kortelė netyčia buvo palikta merginos, kuri jam pardavė tą telefono aparatą pagal internetinį skelbimą. 2020 m. vasarą, dienos nepamena, būdamas gyvenamojo namo, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, ant pievelės, girtavo su M. S. ir kitais iš matymo pažįstamais vaikinais. Ar buvo su jais M. S. mergina I., nepamena. Buvo vėlus vakaras, kai M. S. paprašė pasinaudoti jo turėtu telefonu, nes jo sąskaita buvo pasibaigusi ar telefonas išsikrovęs. Nepamena, ar jis sakė, kam skambins ir kodėl. Bet kai paskambino, jis išgirdo per įjungtą telefono garsiakalbį, kad jis piktai kalba su S., kaip dabar žino, V., ir reikalauja grąžinti jam 100 eurų skolą. Nužudymu jam tikrai negrasino. Gal ir pasakė kažką panašaus „bus tau blogai, jei skolos neatiduosi“. Tada jis paėmė iš M. S. savo telefoną ir galėjo pasakyti S. V., kad jis atiduotų M. S. skolą, t. y. jis norėjo tik perspėti, kad geriau atiduotų skolą M. S., nes jis būdamas jo draugas, pats turėtų žinoti, kas per žmogus yra M. S. ir su juo geriau nesipykti. Jis turėjo mintyje, kad M. S. iš tiesų yra mušeika ir mėgsta „privelti reikalų“. Jis pats negrasino S. V. nužudyti, padegti ar kitaip pakenkti jo artimiesiems. Jo balso tonas galėjo būti pakeltas. Girdėjo, kaip telefonu M. S. ir S. V. vienas ant kito piktai šaukė. Tuo momentu, pritardamas M. S. po jo žodžių pasakytų S. V. telefonu, dabar jau atkartoti negali, nes nepamena, tiesiog M. S. taip palaikė, nes, mano, kad skolas reikia grąžinti. Nepamena, ką sakė konkrečiai S. V.. Tada buvo girtas. Jis žino, kur gyvena S. V., nes tame pačiame name gyvena jo šefas, (duomenys neskelbtini), jei gerai pamena namo numerį. Jis nesakė, kad S. V. bus sumuštas, pakastas, užmuštas. Negirdėjo, kad tokius žodžius sakytų S. V. ir M. S.. Savo nebeveikiantį telefoną „Samsung A6 plius“, prieš kelias savaites atidavė G. Š.. SIM kortelę, kuri buvo tame telefone, prieš atiduodamas G. Š. telefono aparatą, išmetė. 2020 m. rugpjūčio 13 d. A. A. apklaustas liudytoju parodė, kad jis naudojasi socialiniu tinklu Facebook, kuriame yra pasivadinęs A. D.. Tikslios datos jau nepamena, prieš kelis mėnesius, per Facebook susisiekė su nepažįstama mergina, kuri patalpino skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A6 plius“, kurį iš jos nupirko už 38 eurus. Telefonas buvo be dėžutės ir su palikta SIM kortele, kurios abonentinio numerio nepamena. Naudojosi tuo numeriu ir telefonu gana ilgai ir visai neseniai telefonas „užlinko“, todėl jį atidavė savo bendradarbiui G., kaip dabar jau žino pavardę, Š. Telefonas buvo kiek pažaliavusiu ekranu, stipriai dėvėtas, tad greitai ir sugedo. Pažįsta M. S., kuris yra bendradarbis ir draugas bei kuris gyvena dabar toje pačioje (duomenys neskelbtini), kaip ir jis. Žino, kad M. S. šiuo metu taip pat sulaikytas policijos. Girdėjo, kad už S., kurio pavardės nežino, sumušimą. Jis iš M. S. yra girdėjęs, kad S. jam skolingas 100 eurų už tai, kad jo pastarasis neišdavė policijai dėl kartu padaryto kažkokio nusikaltimo. Jis dažnai duodavo savo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele pasinaudoti savo draugams, tame tarpe ir M. S. ir G. Š., tais atvejais, kai jiems būdavo pasibaigusi sąskaita ar būdavo pamiršę savo telefonus pasiimti su savimi. Pamena, vieną dieną, tiksliau laiko nepasakys, M. S. paprašė jo telefono, iš kurio skambino tam S., kuris jam liko skolingas. Girdėjo, kaip M. S. pastarojo reikalavo atiduoti 100 eurų skolą, bet nužudymu tikrai negrasino. Gal ir pasakė kažką panašaus į „bus tau blogai, jei skolos neatiduosi“. Tada jis, paėmęs telefoną iš M. S., tęsdamas pokalbį su S., pastarajam pasakė, kad atiduotų M. S. skolą, nes gali būti sumuštas, bet tikrai negrasino nužudyti, padegti ar kitaip pakenkti jo artimiesiems. Tai buvo tik žodžiai, realiai to S., kurio net gerai nepažįsta, sumušti tikrai neketino. Tuo momentu, pritardamas draugui M. S., tiesiog jį taip palaikė, nes skolas reikia grąžinti. Nepamena ką sakė S., kaip dabar žino jo pavardę, V. Tada jis buvo girtas. Jis nevažiavo 2020 m. birželio 11-12 dienomis į Joniškio r. sumušti S. V.. Girdėjo tik iš M. S., kad su juo tuo tikslu važiavo G. Š., o kitų asmenų jis arba neminėjo, arba jau jis nepamena. Kas iš jų, ar abu sumušė S., jam neįdomu. Savo nebeveikiantį telefoną „Samsung A6 plius“, prieš kelias savaites atidavė G. Š.. SIM kortelę, kuri buvo tame telefone, prieš atiduodamas G. Š. telefono aparatą, išmetė. M. G. pažįsta iš matymo, bet su nebendrauja (10 t., b. l. 194–199; 11 t., b. l. 13–15, 16–19). Kaltinamasis A. A. nurodė, kad dalinai palaiko pagarsintus parodymus. Pripažįsta, kad davė savo telefoną pakalbėti, bet realiai negrasino. Tokio pokalbio telefonu, kad grasino nužudyti, nebuvo. Iš viso nepripažįsta savo kaltės. Pripažįsta, kad kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju S. V.. Buvo tik jo perspėjimas, kad atiduotų skolą. Jam buvo žinomos skolos aplinkybės. Kažkada abu prisidirbo, o kaltę apsiėmė vienas, dėl to susidarė skola. Prieš tai S. V. žinojo. Žinojo kur gyvena, kad tame pačiam name kur ir jo darbdavys, tik skirtinguose namo aukštuose. Iki įvykio kelis kartus yra kalbėjęs su S. V.. Yra susitikę parūkyti, yra susitikęs ir kartu gėręs su bendru pažįstamu. Nepripažįsta kaltės dėl grasinimo. Pripažįsta, kad sakė, jog gali būti sumuštas. Neturėjo priešiškumo S. V. atžvilgiu. Susitikdavo kas antrą, trečią dieną pas darbdavį kieme, išeidavo į lauką parūkyti, bendri pažįstami. Pasakęs, kad gali būti sumuštas jeigu neatiduos skolos, po to nesiruošė nieko jam daryti. Kam jam važiuoti, jeigu jis pats paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja pas juos pasikalbėti, kai jie (duomenys neskelbtini) lauke išgėrinėjo. Nesulaukę skambino dar kartą paklausti, jis pasakė „aš rengiuosi“, o kai dar kartą paskambino, jau aiškino, kad pas jį yra atvykusi policiją dėl jų grasinimo. Jis pats išprovokavo, kad jie pas jį atvažiuotų. Alų gėrė pas M. S. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Teko su S. V. bendrauti, išgėrinėti. S. V. nestabilios psichikos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo S. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad M. S. jis pažįsta vienerius metus laiko. Teko su juo ne kartą susitikti ir kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Gali pasakyti, kad jis M. S. tikrai nėra už ką nors skoloje. M. S. niekada nėra buvęs jo tėvo namuose ar prie jo tėvo namo Joniškio r. Vienas M. S. draugas, kurio jis nepažįsta, vieną kartą yra jį pavežęs ir nuo jo tėvo namo, bet daugiausia jis važiuodavo nuo savo sesers J. M. namų, kuri gyvena visai netoli tėvo. Gali pasakyti, kad M. S. kartu su bendrininkais įsibrovęs į jo tėvo namą sakė, kad jis yra jam skolingas 100 eurų, bet nedetalizavo, kad už pavežimus. Kad tai gali būti susiję su jo pavėžėjimais, nusprendė jis pats, kadangi nesurado jokios kitos tariamos skolos kilmės. Jis iš M. S. nėra nieko pirkęs avansu ir niekada nesiskolino iš jo grynųjų pinigų. Niekada su M. S. nėra susipykęs, ar ko nors su juo nepasidalinęs. Kelios dienos prieš, tikslios datos nepamena, gal kokią 2020 m. birželio 10 d., jam telefonu paskambino M. S. ir pradėjo kalbėti apie 100 eurų skolą, neva jis jam tiek skolingas. Jis jo paklausė, iš kur ta skola, bet ką M. S. jam atsakė, jau nepamena. Jis labai dažnai vartoja alkoholį ir retai būna blaivus, kaip ir M. S., gal todėl ir su juo buvo susidraugavę. Kai M. S. ėmė kalbėti apie tą 100 eurų skolą, nors jis jam nebuvo skolingas, tačiau nenorėdamas pyktis su M. S., sutiko jam sumokėti ir pasakė, kad 50 eurų jam paduos gavęs algą po 2020 m. birželio 15 d. Jam labai sunku prisiminti datas, nes tuo laikotarpiu vartojo daug alkoholio, bet gali būti, kad po 2020 m. birželio 10 d., jis kartu su drauge L. K., kelioms dienoms atvažiavo iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini), pas jo tėvą. Atvažiavę pas jo tėvą, toliau visi trys vartojo alkoholį. Tėvas nusigėrė ir užmigo, o jis su L. K. ėjo pas jo seserį J. M. į svečius. Buvo pavakarys. Išeidami tėvo name neužrakino. Toliau girtavo pas jo seserį kartu jos vyru ir su L. K.. Sesers vyras R. M. kažkur išėjo, o grįžęs pasakė, kad jo ieško kažkokie vaikinai, atvažiavę dviem automobiliais – „Audi“ ir „BMW“. Jis pasiklausė R. M. kalbos ir toliau gėrė. Bet jam paskambino tėvas, kuris pasakė, kad jo ieško kažkokie vaikinai, kurie viską jo namuose išvartė. Tada L. K. paskambino 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus. Gali būti, kad ji skambino iš jo telefono, nes savo telefoną buvo palikusi namuose pas jo tėvą. O gal jis paskambino, tačiau dabar jau nepamena. Atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais jis ir L. K. nuvyko iki jo tėvo namo. L. K. ant lovos pamatė išverstą savo rankinę ir nerado savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung A20“ ir asmens dokumento, tačiau jis tuomet į tai nesigilino, nes buvo girtas. Pareigūnai kažką surašė ir išvažiavo. Tada jis su L. K. vėl sugrįžo pas seserį ir toliau baliavojo. Nakties metu, jis su L. K. sugrįžo pas tėvą į namus. Atstumas nuo sesers iki tėvo namo, iki 5 minučių. Grižus, kiek pamena, užrakino duris ir nuėjo miegoti. Naktį jį pažadino L. K., kuri pasakė, kad kažkas vaikšto po namą tėvo pusėje. Tada jis pašoko iš lovos, pribėgo prie durų ir laikė už rankenos, nes kažkas ėmė jas laužti. Neišlaikė ir durys atsidarė į koridorių, o už jų pamatė stovinčių daug jaunuolių, iš kurių pažino tik M. S.. Vieną asmenį jie tarpusavyje vadino L. Vienas jų pasirodė ir lyg kažkur matytas. Koridoriuje ir pas tėvą kambaryje degė šviesos. Jo kambaryje buvo tamsu. Viskas truko labai trumpai. Jį kažkuris iš asmenų įstūmė į kambario vidų ir tada jis pajuto stiprų smūgį į galvą bei prarado sąmonę. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo, kad M. S., ar kitas, kuris nors kažką jam sakytų, reikalautų ar grasintų. L. K. tuo metu buvo kambaryje. Ji buvo mažiau gėrusi alkoholio, todėl vėliau jam pasakė, kad policijoje atpažino iš nuotraukų visus įsibrovėlius. Jis atsipeikėjo, kai atvažiavo GMP. Medikai jį nusivežė į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėjo bei konstatavo, kad prakirstas antakis, sumuštas kūnas ir viskas. Po kelių dienų grįžęs namo į Šiaulius, jis pasijuto blogai, todėl išsikvietė GMP, kuri jį išvežė į Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas kairės pusės šonkaulio lūžis. Kiek smūgių jam buvo suduota iš viso, negali pasakyti. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nematė, kad už durų stovėję jaunuoliai turėtų kokius nors daiktus rankose. Pretenzijų iškarto dėl sumušimo nereiškė, nes buvo neblaivus ir galvojo, kad visa tai baigsis, tačiau kai sekančią dieną, po to kai buvo sumuštas, t. y. 2020 m. birželio 12 d., apie 17:00-18:00 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) kelis kartus jam paskambino M. S. ir grasino, kad jis sumokėtų jam 100 eurų, priešingu atveju jį „užlenks“, bus blogai ir jo draugei L. K., grasino, kad ji tenkins jį ir visus kitus jo draugus oraliniu būdu, jis tikrai išsigando tų grasinimų, ir juos suprato kaip realius grasinimus, nes M. S. jau buvo parodęs, kad yra nenuspėjamas, kai įsibrovė į jo tėvo namą ir jį sumušė, todėl nutarė kreiptis į policiją. 2020 m. birželio 21 d. apie 23.20 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino pažįstamas M. S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir ėmė jam grasinti fiziniu susidorojimu, visaip jį įžeidinėjo bei sakė, kad jam bus blogai, nes pastarasis jį sulaužys. M. S. sakė, kad žino, kur jis gyvena ir su draugais išlauš duris, jį užmuš ir pakas. Pokalbio metu jis išėjo į bendro naudojimo tualeto patalpas ir kalbėdamas telefonu priėjęs prie atviro lango pamatė prie laiptinės stovinčius 3 asmenis, kurių vienas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Jis girdėjo tą patį pokalbį telefonu, kaip ir žiūrėdamas pro langą į minėtus asmenis. Pokalbio metu M. S. perdavė telefoną kitam asmeniui, kuris taip pat ėmė jam grasinti susidorojimu, sakydamas, jog žino, kur jis gyvena ir jam bus „pyzdec“, bus užmuštas ir pakastas. Minėtas asmuo pasakė jam adresą (duomenys neskelbtini), kurio liepė atvažiuoti ir pasikalbėti vyriškai. Kadangi tiek M. S., tiek to kito asmens grasinimai buvo tikroviški, realūs, todėl jis išsigando, nes M. S. prieš tai jo atžvilgiu buvo panaudojęs fizinį smurtą, todėl po šio pokalbio jis paskambino į BPC ir pranešė apie įvykį. Pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie priėmė iš jo pareiškimą. Pareiškimo surašymo metu, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kurio numeris buvo toks pat, kaip ir prieš tai pokalbio (duomenys neskelbtini). Nepažįstamas asmuo jam pasakė „ką tu čia bled darai, išsikvietei policiją, dabar tau bus pyzdec“, siūlė susitikti (duomenys neskelbtini). Jam išjungus telefoną, minėtas asmuo vėl jam skambino du kartus. Tada jis įjungė mikrofono rėžimą, tam, kad policijos pareigūnai girdėtų grasinimus. Pokalbių metu jam vėl buvo grasinama susidorojimu. Mano, kad minėti asmenys matė, kad pas jį atvyko policijos pareigūnai, tačiau vis tiek jam toliau skambino ir grasino. M. S. naudojosi ne vienu telefonu numeriu jam grasindamas. Jo numerį (duomenys neskelbtini) jis yra įsivedęs į savo telefono adresų knygutę, kurią fotografavo ir pridėjo prie apklausos protokolo. Nei vieno iš jo pažįstamų asmenų rankos nėra tatuiruotos, tame tarpe ir M. S.. Į klausimą, ar pažįsta G. Š., L. P., L. P., P. G. ir A. A., atsakė, kad pažįstą L. P. ir P. G., tačiau kiti įvardinti asmenys gali būti pažįstami iš matymo, todėl kategoriškai patvirtinti ar paneigti, kad likusių visai jis nepažįsta, negali, jų nepamatęs. Su M. S. turėjo bendrų reikalų, kad ir kokie jie buvo, jis jam tikrai nėra skolingas, net ir tų pačių 100 eurų. Papildomai apklaustas parodė, kad nebeturi pretenzijų M. S. ir jo draugams dėl 2020 m. birželio 12 d. ir birželio 21 d. jam išsakytų grasinimų telefonu. Jis su M. S. susipyko tik dėl asmeninių priežasčių, tačiau nuo to praėjo daug laiko ir jis jau ant jo nebepyksta. Tuo laiku jie vienas kitam skambino, pykosi, keikėsi ir vienas kitam pagrasino, todėl šiandien prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Reiškia pretenzijas tik dėl jam suduotų smūgių, dėl patirto fizinio skausmo ir dėl įsibrovimo į jo tėvo S. V. namą, esantį (duomenys neskelbtini). Dar kartą tvirtina, kad jų su M. S. konfliktas 2020 m. birželį mėn. kilo dėl asmeninių priežasčių, jam reikalaujant iš jo 100 eurų skolos, tačiau nei tada, nei dabar jis M. S. nėra sakęs, kad ta skola už vienasmenišką kaltės prisiėmimą dėl kito nusikaltimo padarymo. Jis mano, kad M. S. jam grasino dėl skolos, kuri galėjo susidaryti pastarajam organizuojant jo pavežiojimus iš Šiaulių į Joniškį ir atgal (1 t., b. l. 56–57, 86–87, 95–97, 103–104; 5 t., b. l. 8–9, 14–17). Teismas taip pat pagarsino nukentėjusiojo S. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad tvirtina savo duotus parodymus ir papildomai parodo, kad M. S. jam paskambinęs sakė, jog jis jam skoloje 100 eurų, tačiau nesakė už ką jis yra skolingas. Su M. S. bendrų nusikalstamų veikų nebuvo įvykdęs. Grasinimai iš M. S. pusės yra realūs bei kelia jam baimę. Ne vienas žmogus jam pasakė, kad jam „geruoju nesibaigs. Būsiu „paštyrintas“ (papjautas)“ (1 t., b. l. 110–112).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad turi rimtų atminties sutrikimų, yra turėjęs rimtų galvos traumų, buvęs be sąmonės. Kiek prisimena, tiek tiesos pasakys. Jis gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso jam su buvusia žmona L. V., kuri šiuo metu gyvena atskirai nuo jo. Turi tris sūnūs ir dukrą iš dviejų santuokų. Be to, dar užaugino žmonos dukrą, t. y. J. M., kuri gyvena tame pačiame kaime, adresu (duomenys neskelbtini). L. V. yra S. V. motina. Sūnus S. V. gyvena Šiauliuose pas motiną bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš metus S. V. grįžo iš Anglijos, kur dirbo ir gyveno apie 5 metus. Nuo grįžimo, niekur nedirba ir yra išlaikomas motinos. Prieš išvažiuodamas į Angliją, jis gyveno su juo Joniškio r. tame pačiame name, turėjo sugyventinę K. ir vaiką. Iš Anglijos grįžo nutraukęs santykius su K., tačiau susirado kitą draugę – L. K.. Kiek žino, jie nuolat kartu negyvena, tik draugauja, kartais susitinka. S. V., kaip ir jis, alkoholį vartoja. Atvažiuoja pas jį į kaimą, pasikalba su juo, butelį išgeria, pernakvoja ir išvažiuoja. 2020 m. birželio 11 d. apie pietus, pas jį į svečius atvažiavo jo sūnus S. V. su drauge L. K.. Jam atvažiavus, visi trys pradėjo vartoti alkoholį, kurį atsivežė sūnus. Baigus gerti alkoholį, sūnus su L. K. išėjo pas J. M. į svečius. Jis liko namuose vienas ir apie 22 val. nuėjo miegoti. Einant miegoti, durų sklendimi neužstūmė, nes turėjo grįžti į namus sūnus su drauge. Kada į namus grįžo sūnus su drauge, jis nejuto, nes užmigo. Name yra trys kambariai ir virtuvė. Jis miegojo kambaryje prie virtuvės, o antrame namo gale, didžiajame kambaryje miegojo grįžęs sūnus su drauge. Jį miegantį lovoje pažadino kažkoks nepažįstamas vaikinas su tatuiruota ranka. Jo atpažinti tikrai negalėtų. Jis lyg klausė jo, kur S., ar kur jo sūnus su marčia, kažką panašaus. Matė, kad namuose vaikščioja jam nepažįstami jauni žmonės, kurių pamatęs neatpažintų, nes buvo apsvaigęs nuo vakare išgerto alkoholio, prikeltas iš miegų ir streso būsenoje. Tikrai dabar nepasakys, kiek konkrečiai tų įsibrovėlių buvo: 4, 5 ar 7, 8 asmenys. Visi kažką šaukė, kažką sakė jiems ir S., lyg ir girdėjo tokią sūnaus frazę – „Sakiau, kad grąžinsiu...“, ar panašiai. Bet žodžio „skola“ negirdėjo, nei iš S., nei iš kitų įsibrovėlių. Atsikėlęs iš lovos norėjo eiti pažiūrėti kas vyksta, tačiau jam praėjimą į koridorių užstojo vaikinas ir neleido toliau eiti. Per virtuvės atidarytas duris matė, kad S. V. guli prie savo kambario durų slenksčio kruvinu veidu. Kraujo buvo matyti ir ant grindų. Jis braudamasis pro tą vaikiną sakė, kad jį leistų prie sūnaus, tačiau pastarasis pasakė, kad niekur neis ir jį pastūmė. Jam pasisukus, pajuto smūgį į kairį petį, po kurio nuvirto ant pilvo. Ar jam tuo kibiru kas sudavė, ar kas į jį juo metė, jis nematė. Po šio smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Jis girdėjo, kad vaikinai šaukdami vienas per kitą liepė S. V. grąžinti skolas. Kai atsiskėlė virtuvėje nuo grindų, buvo vienas, nes virtuvės durys buvo uždarytos ir jis nebematė kas ten toliau vyksta. Bandė atidaryti virtuvės duris, kad pažiūrėti kas vyksta, tačiau jas kažkas laikė iš kitos pusės ir jam jų nepavyko atidaryti. Po kelių minučių koridoriuje nutilo triukšmas ir jis atidaręs virtuvės duris pamatė kambaryje į durų staktą atsirėmusi S. V. kruvinu veidu. Vaikinai išeidami iš namų pasakė, kad žino, kur gyvena S. V. mama ir pagrasino, kad jeigu S. V. neatsilygins, sudegins „chatą“ – namą su viskuo. Jis suprato, kad L. V. gali nuskriausti fiziškai: ją sumušti, užmušti ar kitaip pakenkti. Jis išsigando, nes jam tie vyriškiai pasirodė tikrai agresyvūs, pamišę, todėl kai tie įsibrovėliai išėjo iš jo namų ir jis iš kart paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie tai policijai ir medikams. Be to paskambino ir žmonai, ją perspėdamas, kad gali atvažiuoti vaikinai. Ar vaikinai buvo atvažiavę su automobiliu, jis negali pasakyti, nes jo namo kiemas aptvertas ir automobilį reikia palikti ant pagrindinio kelio, o į kiemą nėra galimybės įvažiuoti, o iš namo lauko nematyti, nes langai iš lauko pusės užkalti plėvele nuo vėjo. Jis nematė, kas iš įsibrovėlių sudavė smūgius jo sūnui S. V.. Kur muštynių metu buvo L. K., jis nepastebėjo, bet mano, kad kambaryje, kur buvo mušamas jo sūnus. Po kurio laiko atvyko policija ir medikai, kurie jį su sūnumi išvežė į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur peršvietus sumuštą petį, jį išleido gydytis ambulatoriškai. Sūnui susiuvus antakį, jį taip pat išleido gydytis ambulatoriškai. Paryčiais pastebėjo, kad išlaužtos dviejų durų sklendės, nes S. V. grįžęs į namus jas buvo uždaręs, nes jis pats eidamas miegoti durų tikrai neužsklendė. Į jo namą įsibrauta buvo pro dvi duris, kurios vienos laukujės užsklendžiamos iš vidaus skląsčiu, o kitos koridoriuje, kurios rakinamos spyna, išmušant durų rankeną ir spyną. Sugadintos durų sklendės buvo senos, nes jas stipriau pastūmus, durys jau atsidarydavo, todėl dėl jų jam turtinės žalos nebuvo padaryta. Kuriuo metu buvo pavogti L. K. dokumentai ir telefonas, jis nežino, bet greičiausiai tuo metu, kai jis miegojo, nes L. K. jam sakė, kad kai jie grįžo iš svečių, jos rankinė ant lovos buvo išversta. Kitą dieną jis iš įdukros vyro R. M. sužinojo, kad tą vakarą kažkokie vaikinai ieškojo S. V.. Kol jis buvo vienas namuose, pas jį niekas nebuvo atvažiavę ir S. neieškojo. Kaip suprato iš vaikinų kalbų, jo sūnų sumušė už negrąžintas skolas. Vėliau jis sūnaus paklausė, kas čia tokie buvo, už ką jį sumušė. Sūnus paminėjo, kad jis kažkam yra skolingas pinigų apie 100 eurų. Tada jis pirmą kartą iš sūnaus išgirdo apie jo turimas kažkokias skolas. Ankščiau sūnus apie savo skolas jam nėra sakęs bei užsiminęs. Jis asmeniškai nemano, kad čia buvo 100 eurų skolos ieškojimas. Netiki, kad dėl 100 eurų skolos, kažkas brautųsi į namą, muštų žmones, grasintų padegimu, pakenkimu jo buvusiai žmonai. Mano, kad čia rimčiau nei 100 eurų skola. Jis pats asmeniškai M. S. nepažįsta ir jo nėra matęs, tik girdėjo iš sūnaus (4 t., b. l. 78–79, 84–85, 90–92, 97–99). Teismas taip pat pagarsino nukentėjusiojo S. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus (4 t., b. l. 105–107), kurie yra analogiški aukščiau pagarsintiems parodymams. Nukentėjusysis S. V. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė pamenantis, kai jį pažadino už peties, pakuštino, tada ir pabudo, neleido jam nuo lovos eiti. Tą kartą ir buvo, jie miegojo viename gale, o jis kitame gale.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o S. V. tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini), maždaug 5-6 min. kelio pėsčiomis. 2020 m. birželio 11 d., apie 20 val., pas ją į namus atėjo jos brolis S. V. ir jo draugė L. K.. Iš pradžių visi gėrė kavą, tačiau vėliau jos vyras R. M. išėjo trumpam iš namų, o grįžęs, maždaug po pusvalandžio, papasakojo, kad jam einant pro to paties kaimo gyventojo S. V. namą, kuris yra per vieną namą nuo S. V. namo, prie jo priėjo du vaikinai, išlipę iš automobilio, stovėjusio S. V. kieme, jo paklausė, ar jis nežino, kur yra S.. Jos vyras paklausė, kurio S. jie ieško ir pasakė, kad kaime yra trys vyriškiai vardu S.. Vaikinai nieko konkrečiau nepasakė, o jos vyras pagalvojo, kad tie vaikinai atvažiavo į S. V. namo kiemą, todėl pastarojo ir ieško. Taip pat vyras pasakojo, kad matė ir antrą kaime dar nematytą automobilį stovintį ant kelio netoli kaimynės A. namo, už kurio yra S. V. namas. Kai vyras grįžo į namus ir apie tai papasakojo jo laukusiam S. V., šis labai sunerimo ir prasitarė, kad gali ieškoti jo, bet nesakė kodėl. Tuo metu S. V. ėmė kažkas skambinėti. Pastarasis į kai kuriuos skambučius atsiliepė, o į kai kuriuos ne. Kažką su kažkuo pakalbėjo, dar dėl kažko susipyko su drauge L., todėl jos vyras nusprendė, kad reikia skambinti BPC numeriu, nes S. V. gali grėsti realus pavojus iš tų nepažįstamų vaikinų pusės. Ji prašė, kad nepanikuotų, kad neskambintų, bet vyras nepaklausė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo kartu su S. V. ir paskambino iš savo telefono numeriu 112. Iš pradžių su operatore kalbėjo jos vyras, o vėliau pokalbį tęsė ir pabaigė pats S. V.. Kiek pamena, nei S. V., nei L. K. su savimi telefonų neturėjo. Po kurio laiko į jų kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė S. V. ir L. K. aiškintis įvykių, o į kiemą atėjęs S. V. pasakojo, kad iš tiesų S. V. ieškojo nepažįstami vaikinai, kurie buvo įėję ir į jo namus, jį pastumdė ir liepė nesikišti, visur ieškodami S.. Ji į kiemą išėjusi nebuvo. Gana greitai S. V. ir L. K. grįžo pas juos į namus ir papasakojo, kad L. K. pasigedo savo telefono ir asmens tapatybės kortelės. S. V. prašėsi nakvynės, bet ji nesutiko, nes bijojo dėl savo šeimos narių sveikatos, jeigu į namus įsibrautų nepažįstamieji, ieškodami S. V.. S. V. nepasakojo, kodėl ir už ką jo ieško, bet atrodė tikrai išsigandęs. Ryte atėjęs S. V. pasakė, kad naktį aplankė jį jaunuoliai ir sumušė, tačiau dėl ko, ji nežino ir nesidomėjo. S. V. nėra pageidaujamas jos namuose dėl savo agresyvaus charakterio ir neprognozuojamo elgesio, nes telefonu jis skambina ir jai, ir jos vyrui bei sūnui (3 t., b. l. 133, 141–144). Liudytoja patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kas vyko 2020 m. birželio mėn. nelabai pamena, serga sunkia depresija, vartoja stiprius vaistus, parodymus yra davusi pas tyrėją, prašo juos pagarsinti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. lapkričio mėn. Šiauliuose susipažino su S. V.. Iki jų pažinties, ji gyveno pas savo mamą Skaistgirio k., Joniškio r. Ji niekada negyveno kartu su S. V., tik būdavo pas jo mamą Šiauliuose, jo tėvą Joniškio r., ar jo draugus, dažniausiai, pas M. S. ir pastarojo tėvus Joniškio r. 2020 m. pavasarį, galėjo būti kovo mėn., prieš visus karantinus, M. S. su S. V. Šiaulių mieste apvogė kažkokios moters namus. Pavogė televizorių, nedidelį dulkių siurblį, maisto produktus, kuriuos abu parnešė pas M. S. į namus, kur tuo metu buvo ji su M. S. drauge I., pavardės nežino. Ji pasakė, kad jie padarė nesąmonę ir prašė, kad to daugiau nedarytų, bet jos niekas neklausė. Reikėjo visiems pinigų alkoholiui, tad televizorių pardavė, o dulkių siurblys taip ir liko pas M. S., nes I. paprašė palikti jai siurblį, kad galėtų juo naudotis. S. V. yra smurtavęs prieš ją, dėl to ji jam bijojo paprieštarauti. Be to, pačiai labai trūko alkoholio ir neturėjo už ką jo nusipirkti. Ji yra priklausoma nuo alkoholio, tą pripažįsta, nes serga alkoholizmo liga ir be medikų pagalbos pati su tuo nebegali susitvarkyti. Kuomet pradeda vartoti alkoholį, negali nustoti apie mėnesį laiko. Nebenori toliau taip gyventi, todėl pati nusprendė tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo. Kiek ji žino, M. S. tai apvogtai moteriai sumokėjo 200 eurų ir policininkams prisipažino, kad vagystę padarė vienas pats, todėl S. V. jam liko skolingas pusę moteriai sumokėtos sumos – 100 eurų. M. S., kaip ir ji su S. V., yra priklausomas taip pat nuo alkoholio, todėl kai prireikė pinigų eiliniam gėrimui, jis ėmė dėl to terorizuoti S. V., kad šis sumokėtų 100 eurų. Tuomet M. S. ir S. V. susipyko, nes S. V. neturėjo tam pinigų. Tuo metu S. V. dirbo ir kiek ji girdėjo, kad pastarasis po algos gavimo, t. y. po 2020 m. birželio 15 d., žadėjo M. S. sumokėti. 2020 m. birželio 10-11 d., tiksliau nepamena, ji kartu su S. V. atvažiavo pas jo tėvą S. V., adresu (duomenys neskelbtini), kur visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 16-17 val., S. V. pasigėrus, ji su S. V. nuėjo pas jo seserį J. M., gyvenančią netoliese jo tėvo, tame pačiame kaime, kur kartu su J. ir jos vyru R. M. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, R. M. išėjo jo parnešti į kaimą. Grįžęs pasakė, kad S. V. ieško kažkokie vaikinai, atvažiavę dviem automobiliais „BMW“ ir „Audi“ markės. S. V. į R. M. žodžius nekreipė jokio dėmesio ir gėrė toliau. Po kurio laiko, S. V. paskambino jo tėvas S. V. ir pasakė, kad S. V. ieško kažkokie jam nepažįstami jaunuoliai ir kvietė kuo skubiau sugrįžti į namus. S. V. pasakė, kad matė ant lovos išverstą jos kuprinę, kurią ji buvo palikusi S. V. namuose. S. V. sakė, kad tie jaunuoliai grasino, jog „užvers“ S., tačiau už ką, neminėjo. Tai išgirdusi, ji suprato, kad gali būti apvogta, todėl iš karto paskambino iš S. V. telefono į policiją 112 ir išsikvietė pareigūnus. Pas J. M. atvažiavo Joniškio policijos pareigūnai, su kuriais ji nuvyko pas S. V. tėvą į namus, o S. V. liko pas J. M.. Grįžusi į S. V. namą, iš tiesų rado išverstą savo kuprinę ant lovos, kurioje miegojo su S. V. ir pasigedo mobiliojo ryšio telefono „Samsung A20“ 40 eurų vertės, piniginėje buvusių 8 eurų ir savo asmens tapatybės kortelės. S. V. jai papasakojo, kad jis gulėjo lovoje, laukujos durys buvo nerakintos, kai į vidų atėjo kokie 7 vyriškiai, kurie ieškojo S. V., mėtė, daužė daiktus. Jo neradę išėjo. Kadangi ji buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, policijos pareigūnai jai pasakė, kad rašyti pareiškimo dėl vagystės ji dabar negali, ir nurodė ateiti į komisariatą sekančią dieną, kai išsiblaivys. Tuo viskas ir baigėsi. Policijos pareigūnų ją nuvežė atgal pas J. M., o patys išvyko. Grįžusi, toliau apie porą valandų vartojo alkoholinius gėrimus, o baigus gerti su S. V. grįžo pas jo tėvą į namus. Grįžę užrakino duris. Tą padarė S. V. ir atsigulė miegoti. Pabudo nuo vyriškų balsų kieme. Tada ji pažadino S. V. ir jie abu apsirengė. S. V. ėjo prie kambario uždarytų durų, o ji uždegė šviesą kambaryje. Iš to kambario yra durys į dar vieną kambarį, o iš to kambario yra durys į koridorių. S. V. uždegė šviesą kitame kambaryje ir ėjo prie durų į koridorių. Staiga durys kažkokiu būdu atsidarė ir ji pamatė, kad už jų stovi daug vaikinų, iš kurių atpažino tik M. S., L. P. ir P. G.. Iš viso buvo 7 asmenys, tarp kurių buvo ir jos parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažintas asmuo, G. Š.. Vienas iš vaikinų stovėjo virtuvėje prie S. V. tėvo gale ir kažką su juo kalbėjo, o po to atėjo į jų namo pusę. Ji nematė, kad kas metė, ar kas sudavė kibiru S. V., tik girdėjo, kaip jis sušuko lyg iš skausmo. Ji asmeniškai matė, kaip S. V. priėjus prie koridoriaus durų iš kambario pusės ir laikiusiam duris už rankenos, jas atplėšus, už jų stovėjo jos atpažintas vaikinas G. Š., kuris iš karto kumščiu sudavė S. V. nemažiau nei du smūgius į veidą, kuris nuo suduotų smūgių nugriuvo ant grindų prie pečiaus. Nugriuvusį S. V. G. Š. spardė, spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, daugiau į kairį šoną. Tada prie gulinčio ant grindų S. V., kuris rankomis dengėsi savo veidą ir galvą nuo G. Š. smūgių, priėjęs M. S. sudavė jam gulinčiam ant šono kumščiu ne mažiau 3-4 smūgių į galvą bei spyrė ne mažiau nei 2-3 kartus į abu šonus. M. S. smūgiuodamas S. V. sakė, kad tai už skolos – 100 eurų negrąžinimą. Taip pat M. S. grasino, kad užmuš, nes taip „bachūrai“ nedaro, turi grąžinti skolas, o ne daryti „izdevalkes“. G. Š. keikė S. V. necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad „dės jį į vietą“, nes dar ne tokius vyrus yra sutvarkęs. Tai buvo akivaizdūs grasinimai, kad S. V. ne tik dabar, bet ir vėliau bus mušamas, kol negrąžins tos skolos. Tada G. Š. už pažastų suėmė gulintį S. V. ir nutempė jį ant lovos, kur sudavė jam į veidą ne mažiau dviejų smūgių kumščiu, nieko nesakydamas. Ji išsigandusi pradėjo šaukti, kad baigtų mušti, nes iškvies policiją. Tuomet vaikinai pasišalino. Prieš išeinant M. S. pasakė, kad jei S. V. jam kitą dieną negražins 100 eurų, tai jis jį „pakas“. Kai visi vaikinai pasišalino, tada ji iš S. V. telefono iškvietė policiją. S. V. sąmonės praradęs nebuvo. Atvykę medikai S. V. ir jo tėvą išsivežė į Joniškio priėmimo skyrių. Ji fiziškai nenukentėjo. Dėl grasinimų telefonu paaiškino, kad jai asmeniškai niekas jokių grasinimų neišsakė. Dėl grasinimų S. V. ir S. V. 2020 m. birželio 12 d., parodė, kad S. V. jai pasakojo, kad jam 2020 m. birželio 12 d. apie 10:00 val., skambino nežinomas numeris ir grasino, gali būti tie patys įsibrovėliai, kad vėl atvažiuos į jo namus ir išdaužys langus bei padegs namą. Dėl ko, S. V. neminėjo, bet ji suprato, kad viskas dėl S. V. negrąžintos skolos M. S.. Tą pačią dieną, dar iki skambučio S. V., M. S. tikrai skambino S. V. ir skundėsi, kad jį tik ką paleido iš Šiaulių areštinės, kur pastarasis praleido naktį bei grasino, kad vis tiek atvažiuos ir sumuš S. V. ir atsiims iš jo skolą, bet kokiu atveju. Ji dar paėmusi telefoną iš S. V., bandė nuraminti M. S., bet pastarasis pasakė, kad ji nesikištų į jų reikalus ir džiaugtųsi, kad pati nenukentėjo praeitą naktį. Pokalbio metu S. V. ir M. S. vienas ant kito šaukė, įžeidinėjo vienas kitą ir vienas kitam grasino smurtu, kad bus blogai, tiek vienam, ir kitam. Apie grasinimą S. V. telefonu 2020 m. birželio 23 d. jam grįžus į Šiaulius ir būnant motinos namuose, nieko konkretaus nežino, nes pati tuo momentu su juo nebuvo. S. V. jai buvo pasakojęs, kad kvietė policiją dėl grasinimų smurtu, kurių sulaukė iš M. S. telefonu dėl tos pačios priežasties – negražintos skolos. Kaip ji suprato ir supranta, kad S. V. neketina tos skolos M. S. grąžinti. Pirminių apklausų metu ji buvo nurodžiusi, kad tą naktį, kai buvo sumuštas S. V., namo viduje ji matė iš viso septynis asmenis – M. S., G. Š., dar vieną aukšto ūgio ir žemesnio ūgio jai nepažįstamus vaikinus, L. P., L. P. ir P. G., tačiau vėliau geriau pagalvojusi, ji gerai pamena, kad matė keturis asmenis tą naktį įsibrovusius į S. V. namą, bet ne šešis ar septynis. Kaip dabar žino, tai buvo M. S., G. Š. ir dar du jai iki šiol neatpažinti ir neįvardinti vaikinai, iš kurių jos akivaizdoje, tik du – M. S. ir G. Š. smurtavo prieš S. V.. Apklausta teisme, matė vieną tamsiaplaukį vaikiną, kaip dabar žino, M. G., kuris teigia, kad kartu su M. S. sumušė S. V., bet arba ji jo neįsidėmėjo, arba jo ten nebuvo, nes ji jo tikrai neatsimena. Jai perklausius ir peržiūrėjus Bodycam įrašus susijusius su jos parodymais dėl 2020 m. birželio 12 d. S. V. sumušimo, ji tikrai negali paaiškinti, kodėl tą pačią naktį iš pradžių ji sakė, kad M. S. nemušė S. V., o tik atvežė kitus savo draugus, o vėliau vaizdo įraše sako, kad S. V. spardė trise: M. S., L. ir dar vienas M. S. draugas. Kodėl tada sakė, kad S. V. spardė trise, ji nežino. Dabar savo žodžių pasakytų 2020 m. birželio 12 d. policijos pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą, pakomentuoti negali. Gal jai taip tada atrodė. Be to, tuomet ji buvo neblaivi. Patikslino, kad šiai dienai ji pamena tik du asmenis spardžiusius ir smūgiavusius kumščiais S. V., tai M. S. ir G. Š.. Viską pasakoja ką atsimena, arba kaip jai atrodo, kad taip buvo. Sako tiesą ir tikrai nieko nemeluoja. Gali ir sąžiningai klysti, arba ką nors netyčia supainioti, dėl tomis dienomis užsitęsusio ilgalaikio girtavimo, bet ką pamena, tą ir sako. Tyčia nieko nemeluoja, nei vieno asmens dėl jokių priežasčių neapkalba ir tyrėjų neklaidina (2t., b. l. 47–48, 53–54, 60–61, 68–69, 74–77, 93–94, 111–112, 117–118, 122–123). Liudytoja L. K. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad iš karto po įvykio geriau atsiminė viską, negu dabar. M. G., M. S., abu V. buvo. Ką atsimena tą ir sako, dabar šiandien atpažino. 2020 m. birželio 19 d. gal ir buvo jisai, t. y. G. Š., tada geriau atsiminė. G. Š. mušė S. V..

Liudytoja Dovilė Simanauskaitė teismo posėdžio metu parodė, kad nežino dėl ko yra pakviesta, prašo pagarsinti jos parodymus. Nurodė dirbanti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo L. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pažįsta S. V. ir jo draugę L. K., M. S. ir G. Š., nes ne kartą yra su jais girtavęs įvairiose vietose tiek Joniškio r., tiek Šiauliuose. Nei su vienu jų nėra piktuoju. Jo pravardė yra „k.“. Brolis L. P. gyvena (duomenys neskelbtini), yra vedęs, alkoholį vartoja saikingai. P. G. yra jo kaimynas, su kuriuo sieja tik alkoholio vartojimas. 2020 m. birželio mėn., tikslios dienos ir valandos neatsimena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo pažįstamas M. S. dar su trimis vaikinais automobiliu „BMW“, kurių jis nepažįsta. Tada buvo daug išgėręs, todėl neviską atsimena. Dėl girtumo, negali pasakyti, ar tarp jų buvo G. Š.. Jis tuo metu miegojo. M. S. atėjo pas jį į kambarį, pakėlė ir pasakė, kad atsivežė išgerti alaus, kurį kartu pradėjo gerti. Geriant tą alų, kažką kalbėjo apie S. V. skolą M. S., bet ką konkrečiai, jis nepamena. M. S. kvietė jį toliau kartu girtauti, kol jo tėvas J. P. juos visus išvijo lauk, vienam vaikinui sublogus. Tada jis toliau nuėjo miegoti. Kur jie išvažiavo, jis nežino, nes jam nesakė. 2020 m. birželio 12 d. jis S. V. iš savo numerio neskambino, bet kiek pamena, tą dieną, apie 17:20 val., prie jo namų, iš jo telefono pastarajam galėjo skambinti M. S., kuris buvo atvažiavęs su G. Š. pas jį rytojaus dieną, po to, kai jau buvo sumuštas S. V.. Girdėjo, kaip M. S. kalbėjo su L. K. apie S. V. sumušimą, tačiau jokių grasinimų iš M. S. smurtu ar padegimu, jis negirdėjo. Tai buvo tiesiog aštrus pokalbis, kurio turinio dabar jau tikrai nepamena. Kiek pamena, G. Š. jo telefonu nei su S. V., nei su L. K., nekalbėjo arba jis to negirdėjo (11 t., b. l. 90–92, 102–103, 110–117, 153–155). Liudytojas L. P. patvirtino tokius savo parodymus. Papildomai nurodė, kad niekur nevažiavo, nedalyvavo. Gal kalbėjo apie skolą, dabar tiksliai nepamena. Neturi kitos informacijos apie V. sumušimą.

Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį M. S. pažįsta, buvęs kaimynas, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nebepamena 2020 m. birželio mėn. įvykio, tiek laiko praėjo. Buvo atvažiavęs M. S. su draugais, iš viso su M. S. buvo trise. Atsivežė alkoholio. Neilgai jie buvo, nes begerinat kažkuris pradėjo vemti ir jis juos išvarė iš kiemo, sakydamas, kad „pas mane nevemsite ir negersite“. Jų pokalbio negirdėjo, kur važiuos, ką darys. Kitų kaltinamųjų negali atpažinti dėl praėjusio laiko.

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta nei dabar, nei iš anksčiau. Su nukentėjusiuoju S. V. gyvena viename kaime. Apie 2020 m. birželio mėn. įvykius nieko neatsimena. Sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo S. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad dienos ir laiko tikslaus neatsimena, pas jį į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo šviesios spalvos automobilis, kurio markės ir modelio jis nežino. Tuo metu jis vaikščiojo kieme. Iš automobilio iš pradžių išlipo du vaikinai, kurių jis nepažįsta, o paskui išlipo trečias. Kiek iš viso automobilyje buvo vaikinų, pasakyti negali. Vaikinai buvo skirtingo ūgio, jauni, jų neįsidėmėjo ir neatpažintų. Vaikinai išlipę iš automobilio apžiūrėjo jį ir pasako „čia ne S.“. Jis suprato, kad ieško S.. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad maždaug žino, kur S. gyvena. Taip pat jie jam pasakė, kad S. jiems yra prisidirbęs ir išvažiavo į kaimą ieškoti toliau (3 t., b. l. 163). Liudytojas S. P. patvirtino tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad pas jį atvažiavę vaikinai, taip suprato, kad ieškojo S. V., sakė, kad yra prisidirbęs. Kai išvažiavo iš jo kiemo, nematė kur nuvažiavo, į S. V. pusę. Kaime, be V., nežino daugiau S.. Sakė, kad ieško S., kad yra prisidribęs, jis pagalvojo apie V. S. P. neieškojo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. V. buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė 2010-2011 m. Išsituokė dėl jo nuolatinio girtavimo, smurtavimo, agresyvaus elgesio. Paskutinį kartą name, adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo gal prieš 2 metus. Namas, kuriame gyvena S. V., po jų skyrybų nuosavybės teise priklauso jiems abiems. Jis padalintas pusiau. Kairė namo pusė – virtuvė ir kambarys priklauso S. V., o dešinė – kita virtuvė ir kambarys, priklauso jai. Kadangi ji ten nebegyveno, jai priklausančioje namo pusėje gyveno jos sūnus S. V. su savo tuometine sugyventine K. ir jų sūnumi. Ji apsigyveno bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). 2014-2015 m. sūnus S. V. su savo šeima išvažiavo dirbti ir gyventi į Angliją. Į Lietuvą sūnus grįžo 2019 m. vasarą vienas ir apsigyveno pas ją bendrabutyje. Nežino, kodėl neapsigyveno pas savo tėvą, kur vietos daugiau, bet mano dėl to, kad ji juo rūpinasi, išlaiko, nes pragyvenimui pats lėšų jis neuždirba. S. V., kaip ir tėvas, linkęs girtauti, o neblaivus būna agresyvus, piktas, nesivaldantis. Pažįsta sūnaus dabartinę draugę L. K., tačiau ir ji turi problemų dėl girtavimo. Dėl jų nesibaigiančio lėbavimo, ji neleido jiems kartu gyventi jos kambarėlyje, todėl jie abu 2020 m. birželį išvažiavo į Joniškio r., pas S. V.. Gali būti 2020 m. birželio mėn. viduryje, dienos ir laiko tiksliau nepasakys, naktį, jai paskambino buvęs vyras S. V. ir pasakė, kad pas ją gali atvažiuoti S. V. draugai ir ją sumušti, ar pan. Prikelta iš miegų ji nelabai suprato apie ką S. kalba, tačiau girdėjo jo girtą balsą ir pamanė, kad jis šneka nesąmones apsvaigęs nuo alkoholio. Ryte S. V. jai vėl paskambino ir papasakojo, kad kažkokie S. draugai, septyniese įsibrovė į namą, viską išdraskė, sumušė S. ir jį patį. Minėjo, kad jį sumušė su kibiru pilnu vandens, skundėsi, kad skauda nugarą ar pan. Nepamena, ar jis jai skundėsi, kad jam grasino namo padegimu, nužudymu. S. V. jai neskambino, o apie tą įvykį papasakojo tik grįžęs po kelių dienų iš kaimo į Šiaulius. Pasakojo, kad jis nematė, kas jį sumušė, nes buvo „kominis“, bet L. K. juos matė ir atpažino. Sūnus sakė, kad kažkas pavogė L. mobiliojo ryšio telefoną ir pasą. L. K. jai pasakojo, kad jos sūnų sumušė sūnaus draugas M. ar G., pavardės nežino, neva dėl 30 eurų. Suprato, kad tiesos iš jų nesužinosi. Ji su sūnumi S. V. artimai nebendrauja. Sūnaus draugų ji nepažįsta. Dėl 2020 m. birželio 12 d. įsibrovimo į dalinai jai priklausantį namą, kuriame nuolat negyvena, jokia turtinė ar neturtinė žala jai nebuvo padaryta. Kiek pamena, namo visos durys ir jų užraktai buvo seni, nusidėvėję, tačiau naudojami pagal paskirtį. Apie S. V. turimas skolas, ji nieko nežino (3 t., b. l. 175–176). Liudytoja L. V. patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. birželio 11 d. jis buvo tikrai neblaivus, todėl kai kurias detales apie įvykį gali netyčia ir supainioti. Pavakarėje, apie 17.00-18.00 val., jis ėjo pas kaimyną S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinti kažkokį tai įrankį. Užėjus pas kaimyną į kiemą kieme pamatė stovintį automobilį „Audi“, prie kurio stovėjo 4-5 jam nepažįstami asmenys. Dar du vaikinai priėjo prie jo ir paklausė, ar jis nežino, kur yra S.. Jis atsakė, kad nežino apie kurį S. jie kalba, nes kaime yra ne vienas S.. Dar matė ant kelio, netoli L. A. namo stovintį tamsios spalvos „BMW“ markės automobilį, kuris buvo tuščias, bet po to nuvažiavo. Tie vaikinai, kurie buvo S. V. kieme jam dar padėkojo, sėdo į automobilį „Audi“ ir išvažiavo link Joniškio. Grįžęs namo, jis apie tai pasakė jo laukusiam S. V., nes labai išsigando, kad tie vaikinai galimai jo ieško. Nors S. V. jam nieko neaiškino, dėl ko gali jo ieškoti tie vaikinai, jis suprato, kad S. V. tikrai baisu, nes gali baigtis blogai, t. y. gali būti sumuštas ar pan., todėl jis paskambino į BPC numeriu 112 ir pranešė apie tuos automobilius važinėjančius (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar pats S. V. kalbėjo su 112 operatore, nes tą vakarą buvo tikrai stipriai apgirtęs nuo išgerto alkoholio. Taip pat nepamena tolimesnių įvykių, ar buvo atvažiavusi policija pas juos į kiemą, nes nuėjo miegoti. Apie nusikaltimą padarytą S. V. ir L. K. atžvilgiu, žino tik tiek, kad muštynės įvyko dėl kažkokių skolų, nes S. V. pats jam apie tai pasakojo. Sakė, kad asmenys nori išsireikalauti iš jo pinigų, tačiau neva jis niekam nėra skolingas. Kadangi jam nebuvo įdomu, jis S. V. detalesnių įvykio aplinkybių neklausinėjo. Taip, S. V. ne kartą jam skundėsi, ir telefonu, ir susitikęs kaime, kad jam kažkas grasina padegimu. Negali nurodyti tikslaus laiko, bet tai buvo ne kartą. S. V. jam skambina ir skundžiasi viskuo, nes pastarasis yra labai įkyrus, agresyvus, neprognozuojamo elgesio, mėgsta girtis ir yra melagis bei turi akivaizdžių psichologinių problemų (3 t., b. l. 110–111, 118–121).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos Dovilės Rozentalytės ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 22 val., gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur jų lauks pranešėjai, kurie skundžiasi, kad asmenys atvažiavę į jų kiemą „BMW“ ir „Audi“ markės automobiliais grasina juos sumušti. Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko pora jaunuolių, kaip vėliau sužinojo S. V. ir L. K., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. S. V. girtumą tikrintis atsisakė. Alkotesteriu girtumas buvo patikrintas jo draugei L. K.. S. V. ėmė aiškinti, apie tai, kad jo draugas M. S. su kitais savo draugais, kurių galėjo būti apie tris, ieško jo, nes jis yra M. S. skolingas 100 eurų bei grasino, kad jei skolos pastarasis neatiduos, M. S. jį sumuš. Jo mergina L. K. prasitarė, kad S. V. yra skolingas savo draugui už tai, kad šis „apsiėmė“ kažkokią S. „varkę“, tai yra padarytą nusikaltimą. Namo, adresu (duomenys neskelbtini)šeimininkai į kiemą išėję nebuvo. Taip pat S. V. kalbėjo apie tai, kad M. S. su savo draugais buvo atvažiavęs į šio namo kiemą, o dar prieš tai, tie patys vaikinai dviem automobiliais – „BMW“ ir „AUDI“ markės, buvo nuvažiavę pas jo tėvą į namą, adresu (duomenys neskelbtini), pas kurį S. V. su savo drauge yra laikinai apsistoję ir palikę ten savo asmeninius daiktus. Jiems bekalbant, į kiemą atbėgo pagyvenęs vyriškis, kaip vėliau sužinojo, S. V. tėvas S. V. ir pradėjo pasakoti apie tai, kad jo sūnaus S. V. ieškoję vaikinai buvo atėję į jo namus. Nepamena, kad S. V. būtų minėjęs, jog vaikinai sulaužė jo namo duris ar kažką pavogė iš namo. Pastarasis isteriškai šaukė, kad jie gali sumušti jo žmoną gyvenančią Šiauliuose. Tada ji paskambino budėtojui ir paprašė, kad patikrintų adresą, kurį nurodė S. V.. Po kurio laiko budėtojas jai pranešė, kad Šiauliuose viskas yra gerai. Tada jie kartu su S. V. ir L. K. nuvažiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). S. V. teigė, jog tėvas jam pranešė, kad įsibrovę į namą vaikinai išvertė L. K. paliktą ant lovos rankinę. Atvažiavę prie paminėto namo įėjo į namo vidų, kuris buvo nerakintas. Ant durų jokių ryškių įsibrovimo/laužimo žymių nesimatė, bet ji atidžiai durų ir neapžiūrinėjo. L. K. patikrinusi savo rankinę pareiškė, kad dingo joje buvę du mobiliojo ryšio telefonai, tačiau vėliau vieną rado užkritusį už lovos galiniame namo kambaryje. Name buvo didžiulė netvarka, bet viso namo ji neapžiūrinėjo, nes jaunuoliai paminėjo, kad kambarys, kuriame jie apsigyveno pas tėvą ir paliko savo daiktus, yra koridoriaus dešinėje. Nepamena, ar L. K. tą vakarą minėjo apie dingusią jos asmens tapatybės kortelę ar pinigus. Jeigu to nėra užfiksuota PRĮR užregistruotuose pranešimuose, tai jai to tikrai niekas nesakė. Palikus abu neblaivius jaunuolius name, ji su kolega išvažiavo, nes nei vienas iš ten buvusių asmenų jokių konkrečių pretenzijų niekam nepareiškė. Tik L. K. užsiminė, kad rytojaus dieną bus Joniškyje ir jeigu neras dingusio mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, tai atvyks parašyti oficialų pareiškimą policijai. S. V. taip pat jokių pretenzijų neišsakė, nei dėl įsibrovimo į jo namus, nei dėl kokio nors savo turto sugadinimo. 2020 m. birželio 12 d. apie 01:30 val., vėl gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra sumušti žmonės. Nuvykus į vietą, įėjo į namo vidų, kur pamatė S. V. su kraujuojančiu antakiu. Pastarasis skundėsi, kad atvažiavęs M. S. su kokiais septyniais savo draugais jį sumušė, kaip buvo grasinęs. Sakė, kad skauda šonus, antakį. L. K. jokių nusiskundimų sveikata neturėjo, o S. V. skundėsi skausmu, jeigu neklysta nugaroje. Sakė, kad kažkas į jį kažką metė ir sužalojo. Apie dingusius daiktus tada jokios kalbos nebuvo. S. V. pasakojo, kad dabar į kiemą buvo atvažiavę tik su vienu automobiliu, modelio ir markės neminėjo. Ji iškvietė medikus ir kolegoms perdavė, kad reikalinga ieškoti automobilių „BMW“ ir „AUDI“ markės, kuriais galėjo važinėti nusikaltimą padarę asmenys. Atvykus GMP, jos vairuotojas paminėjo, kad pakeliui pastebėjo einantį vieną jaunuolį. Tada ji išvažiavo to jaunuolio ieškoti, o kiti, kolegos atvykę į įvykio vietą liko su V., L. K. ir medikais. Nuo S. V. namo maždaug 1 500-2 000 metrų atstumu einantį link pagrindinio kelio, pamatė vaikiną, kuris prisistatė M. S.. Pastarasis buvo akivaizdžiai girtas. Jį įsisodino į tarnybinį automobilį ir grįžo į įvykio vietą. S. V. priėjęs prie tarnybiniame automobilyje sėdinčio M. S. pasakė, kad tai jis sumušė jo sūnų ir jį patį. M. S. nieko neprisipažino ir pasakė, kad buvo pas savo pažįstamą merginą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), o jį (duomenys neskelbtini) paliko iš Šiaulių atvežęs draugas, todėl jis dabar pėsčias grįžta į namus Šiauliuose. Kadangi iš karto nebuvo aišku, ar bus galimybė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo S. V. atžvilgiu, nes tam buvo reikalingas jo pareiškimas, kurio priimti esant tokiai S. V. būklei – akivaizdžiam girtumui, ji negalėjo, todėl M. S. sulaikė tik kaip girtą viešoje vietoje ir išvežė į laikino sulaikymo patalpas, esančias Šiauliuose. Abu V. ir L. K., kuri nesiskundė nukentėjusi, buvo išvežti į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių. Po kurio laiko gavo pranešimą iš medikų, kad tiek S. V., tiek S. V. išleisti namo gydytis ambulatoriškai. Iš pranešimo ji suprato, kad S. V. nebus padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir ikiteisminio tyrimo pradėti be jo pareiškimo negalės. Su kolega nuvyko į Joniškio priėmimo skyrių ir parvežė visus tris – S. V., S. V. ir L. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems buvo išaiškinta, kad jei išsiblaivę dar turės kam nors kokių nors pretenzijų, kad kreiptųsi su pareiškimais į policiją (3 t., b. l. 93–97).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. Š. yra jos sugyventinis, jį pažįsta jau du metus, kartu gyvena 1,5 metų veda bendrą ūkį. Gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji nuo G. Š. laukiasi kūdikio. Automobilis „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir realiai priklauso jai. Šiuo metu jis randasi Šiaulių policijoje, nes G. Š. buvo su juo sulaikytas vairuojantis girtas. Ji leidžia G. Š. naudotis jai priklausančiu automobiliu. G. Š. turi tatuiruotę ant kairės rankos, su mėnulio, vilko ir Egipto katės atvaizdais. Ant dešinės rankos tatuiruočių neturi. Jo artimiausias draugas – M. S.. Su M. S. ir jo sugyventine I. bendraudavo poromis, tačiau dabar retai susitinka. Jai asmeniškai M. S. labai nepatinka, nes jis įtraukia G. Š. į įvairias nemalonias situacijas, į girtavimus, į smurtavimus ir pan. Be to, G. Š. dabar yra labai sunerimęs dėl įvykio Joniškio r. Ji girdėjo, kaip jis pergyvena ir kalba apie tai, kad per M. S. važiavo į Joniškio r. esantį kaimą, kur buvo sumuštas kažkoks S. V.. Girdėjo, kaip M. S. su G. Š. kalbėjosi apie tai, kad S. V. yra skolingas M. S., nes pastarasis „ištraukė“ S., neišdavė policijos pareigūnams. Smulkmenų nežino. 2020 m. birželio 12 d., kai buvo sumuštas S. V., G. Š., paprašytas M. S., jos automobiliu vežė pastarąjį į Joniškį. Tą dieną ji dirbo parduotuvėje iki 22.00 val., o grįžusi po darbo į namus, nei G. Š., nei savo automobilio nerado. G. Š. į namus sugrįžo tik apie 3 val. nakties ir neblaivus. Ji nežino, ar jis pats parvairavo, ar kas kitas jį parvežė jos automobiliu. Dėl to labai susipyko. Apie muštynes Joniškio r. išgirdo iš paties G. Š. besikalbančio su M. S., kai jie svečiavosi pas M. S. ir jo sugyventinę rytojaus dieną. Tada M. S. gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje. Grįžusi į namus, ji bandė sugyventinio daugiau paklausinėti apie tas muštynes Joniškio r. Pastarasis jai pasakė, kad buvo įėjęs į namą, kur jį pamatė S. draugė, tamsiaplaukė mergina. G. Š. jai sakė, kad niekam jokių smūgių nesudavė, nors į svetimą namą ir buvo įėjęs. Ji asmeniškai nei S. V., nei jo draugės gerai nepažįsta. Vaikinas, vardu S., yra kažkada pas juos lankęsis. Kiek ji nugirdo, kad Joniškio r. G. Š. buvo kartu su M. S. ir dar keliais vaikinais, bet jų vardų, pavardžių ar pravardžių jie neminėjo. Nenori suklysti, bet su jais galėjo būti vaikinas, vardu M., kurio brolis teistas už išžaginimą (3 t., b. l. 181–182).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. S. (L.) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. S. yra jos sugyventinis, su kuriuo poroje gyvena jau metus laiko nuomojamuose butuose ir ji šiuo metu nuo M. S. laukiasi kūdikio. Dabar gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute. M. S. nėra su ja atviras. Jis nepasakoja apie savo reikalus ir savo draugus. Pažįsta S. ir jo draugę L., kurie yra buvę kelis kartus pas juos, o paskutiniu metu bendrauja su G. ir jo sugyventine I., kurie yra M. S. draugai, tačiau nei vieno jų pavardžių nežino. Kad S. susipyko su M. S., jai papasakojo pats M. S.. Sakė, kad susipyko dėl 100 eurų skolos, kurios S. jam negrąžina už tai, kad neišdavė jo policijos pareigūnams kaip bendrininko. Dabar jau žino, kad 2020 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, M. S. su S. V. padarė nusikaltimą, apvogė moterį, kurią net buvo parsivedę į jų tuo metu nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Kai buvo iškviesta apklausai į policiją sužinojo, kad M. S. su S. V. apvogė tą pačią girtą moterį, pavogė iš jos televizorių. Apie tai, kad tada buvo pagrobtas ir dulkių siurblys, ji nieko nežinojo. Dulkių siurblį, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu jų bute, po kelių dienų parnešė M. S., kuris nesakė, kad jis vogtas. 2020 m. birželio 11 d. ji manė, kad M. S. turėjo būti darbe, bet jo tada nesulaukė sugrįžtant, todėl galėjo jo ieškoti per pažįstamus. Nors S. V. telefono numerio ji nežino, tačiau turėjo kažkur užsirašiusi, nes laukė iš jo skambučio, nes buvo sutarta, kad kai jis atveš M. S. skolą, jeigu jo nebus namie, perduos jai. Galėjo rašyti SMS ar skambinti S. V., bet ne ieškodama jo, bet ieškodama M. S., kuris namo grįžo tik rytojaus rytą, t. y. 2020 m. birželio 12 d., penktadienį ir pasakė, kad buvo sulaikytas už girtumą policijoje ir ryte jį tik išleido. Apie tai, kad tą naktį jis susimušė su S. V., jai nesakė ir nieko neminėjo, kad reikalavo pastarajam grąžinti skolą. Taip pat nesakė, kad buvo Joniškio r. su kitais draugais. Apie tai, kad M. S. sumušė S. V., ji išgirdo vėliau iš policijos pareigūnų. Kad L. K. jautė simpatiją M. S. matėsi iš jos elgesio ir žvilgsnių į jos sugyventinį. Be to, pats M. S. jai sakė, kad ji pati prie jo „lindo“, net matant pačiam S. V.. S. pavardę sužinojo apklausos metu, kaip ir jo draugės L. K.. Ji negirdėjo, kad M. S. kam nors telefonu garsintų nužudymu ar padegimu, bet yra girdėjusi, kaip jam telefonu grasino paskambinęs S. V.. Tai buvo prieš 2020 m. birželio 12 d. Kratos metu paimti telefonai priklauso jai ir M. S.. Telefoną „Samsung“ su mėlynu galiniu dangteliu jiems naudotis davė G. Š., tačiau kada davė, nepamena. Telefoną „E Star“ pirko iš lombardo prieš du mėnesius. Kitas telefonas „Samsung“ su sudaužytu stikliuku, nepasikraunantis, jį M. S. taip pat gavo iš G. Š.. Telefonu „Nokia“ M. S. turi kelis metus. Dar vienas telefonas „Samsung“ visiškai juodas be kortelės ir baterijos, nežino iš kur pas juos namuose atsirado. M. G., galimo M. S. draugo, ji nepažįsta (3 t., b. l. 189–190).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad L. T. yra jos sugyventinis ir jie gyvena kaip šeima jau ketverius metus. Susipažino Anglijoje, kur abu kurį laiką dirbo ir gyveno, o kai ėmė lauktis jų kūdikio, ji grįžo į Lietuvą. L. T. į Lietuvą grįžo, kai sūnui sukako 7 mėn. Gyvena nuosavame name kartu su L. T. mama V. T., kuri nėra biologinė L. mama. L. T. nėra brandus vyriškis, gana ramaus būdo, kol blaivus, tačiau išgėręs gali būti ir aršesnio būdo. Draugauja su vyresnio amžiaus asmenimis, prieš kuriuos nori „pasirodyti“. Prieš ją fizinio smurto nėra naudojęs. L. T. draugų ji nepažįsta, su jais nebendrauju. Daugiausia jo draugai yra alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, su kuriais jis susitikinėja ne namuose. L. T. dažnai negrįžta ir naktimis. Ką konkrečiai jis veikia, nesako, bet jai aišku, kad girtauja. M. G., K. G., M. S., G. Š. ji nepažįsta, nėra girdėjusi iš L. T. tokių vardų ar pavardžių. 2020 m. rugpjūčio 6 d. L. T. išvažiavo dirbti į Airiją, ketindamas uždirbti jų šeimai pinigų pragyvenimui. Dabar jis dirba kažkur mėsos fabrike. Su juo bendrauja per „Messenger“ programėlę. L. T. būdamas Lietuvoje naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat ji su juo kalbėjosi apie tai, kad jo ieško policijos pareigūnai. Jis apie tai žinojo. L. T. ji sakė, kad kažkas įvyko Joniškio r., kažkokiame kaime, kur 2020 m. birželį mėn. jis buvo nuvažiavęs su savo draugais, kur buvo sumuštas jam nepažįstamas žmogus. Minėjo, kad apie tai jis telefonu kalbėjo su kažkuriuo savo draugu, kuris jam ir pasakė, kad L. T. sudavė smūgį kibiru tame name gyvenančiam asmeniui. Pats L. T. jai teigia, kad to tikrai nedarė, nes nebuvo toks girtas, kad neprisimintų. Sakė, kad į Joniškį važiavo penkiese „pagerti“. Name, į kurį buvo įėjęs, matė du jam nepažįstamus vyriškius. Jokių vardų, pavardžių neminėjo. L. T. kairė ranka yra tatuiruota, gyvatės atvaizdas, piešinys nuo alkūnės iki plaštakos, gyvatė apsivijusi ranką (3 t., b. l. 194–1965).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. G. yra jos vyras, su juo susituokę vienerius metus, augina keturis mažamečius vaikus. Šiai dienai savo telefone ji yra ištrynusi vyro telefono numerį, bet jis naudojosi tik vienu numeriu. Žino apie įvykį 2020 m. birželio mėn., kai jos vyras Joniškio r. sumušė kažkokį vaikiną. S. V. ji nepažįsta. Vyras jai pasakė tik tiek, kad prisidirbo ir nieko konkrečiau nepasakojo. 2020 m. birželio mėn. vakarą vyras buvo namuose, tuo metu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ir su kažkuo vis kalbėjosi mobiliuoju telefonu. Apie 19:00 val. prie jų namo privažiavo tamsios spalvos lengvasis automobilis, modelio ir markės ji nepamena. Taip pat nematė, kiek asmenų jame sėdėjo. Jos vyras įsėdo į automobilio galą ir išvažiavo nieko jai nesakęs. G. Š. ji nepažįsta. M. pažįsta iš matymo, nes jis bendravo su jos vyru, bet nežinojo jo pavardės. Dabar žino, kad S. L. T. ji taip pat nepažįsta. Nepamena, ar tą vakarą pas juos buvo ir jo vyro brolis K. G.. Pastarasis svečiuodavosi pas juos namuose, net pagyveno kokį mėnesį išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, kur atlikinėjo bausmę už padarytus nusikalimus. Jos vyras tada išvažiavęs į namus sugrįžo tik vėlai naktį, po vidurnakčio. Nepamena, ar ji jam tą vakarą skambino ir jo ieškojo. Kartais jis tiesiog namie palieka savo telefoną. Ar taip buvo ir tą kartą, nepamena. Grįžęs vyras buvo išgėręs alkoholio, bet nestipriai (4 t., b. l. 36–39).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. liepos 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. V. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamojo A. A. nuotrauka, neatpažino nei vieno asmens, kaip vaikino, kuris kartu su M. S. įsibrovė į jo tėvo namą ir jį sumušė (1 t., b. l. 113–115).

Iš 2020 m. liepos 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. V. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamojo G. Š. nuotrauka, neatpažino nei vieno asmens, kaip vaikino, kuris kartu su M. S. įsibrovė į jo tėvo namą ir jį sumušė (1 t., b. l. 118–120).

Iš 2021 m. sausio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. V. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamojo L. T. nuotrauka, neatpažino nei vieno asmens, kaip vaikino, kuris kartu su M. S. įsibrovė į jo tėvo namą ir jį sumušė (1 t., b. l. 128–129).

Iš 2021 m. sausio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. V. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamojo M. G. nuotrauka, atpažino M. G., jo vardo ir pavardės nežino, tačiau jį yra matęs pas M. S. namuose, bet su juo jokių ryšių nėra turėjęs. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, ar šis asmuo galėjo jį sumušti kartu su M. S., nepamena jo. Pamena tik tiek, kad jam tikrai smūgiavo M. S. ir jis „išsijungė“, kiek asmenų jį mušė, kas tokie – neįsidėmėjo, nepamena, neatpažins (1 t., b. l. 133–135).