Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. (A. Š.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 1996-11-22 pagal LR BK 274 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2) 1997-03-21 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR BK 42 str. bausmė subendrinta su 1996-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2000-06-06 pagal LR BK 16 str. 271 str. 2 d., 310 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

4) 2000-08-29 pagal LR BK 16 str. 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 str. paskirta bausmė subendrinta su 2000-06-06 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

5) 2004-05-27 pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. areštu 25 parų,;

6) 2006-11-24 pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. areštu 30 parų;

7) 2007-01-23 pagal LR BK 259 str. 1 d. areštu 50 parų, vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4d. 9d. paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su 2006-11-24 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė 70 parų arešto,2007-03-30 bausmę atliko,

8) 2008-01-25 pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d.- 15 parų arešto , 2008-04-11 bausmę atliko,

9) 2009-02-23 pagal LR BK 22 str. 1d. ir 180 str. l d.- laisvės atėmimu 2 metams. 2011-08-08 paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2012-04-30 apie 13 val. 00 min., atėjo pas P. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir reikalavo pinigų, o šiai atsisakius duoti pinigų, pagrobė jos buto durų raktą ir užrakinęs ją bute, išėjo. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, praėjus 15-20 minučių, grįžo į minėtą butą, turėtu raktu atsirakino P. B. buto duris ir tokiu būdu įsibrovęs į butą, reikalaudamas pinigų, stūmė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, po to, suėmęs viena ranka už kaklo ir toliau reikalaudamas pinigų, smaugė ją, po to jėga iš kišenės ištraukė nukentėjusiosios ranką, kurioje ji laikė piniginę, jis tyčia įkando į ranką tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas ir linijinius odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusioji piniginę paleido. Tokiu būdu, A. Š. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė buto durų raktą 30 litų vertės, materialinės vertės neturinčią piniginę, kurioje 210 litų grynųjų pinigų, viso pagrobė P. B. priklausančio turto už 240 litų.

Apklaustas kaltinamuoju A. Š. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad P. B. yra jo motinos pamotė. Kadangi jam reikėjo pinigų ir jis P. B. pažinojo, t.y. žinojo jos adresą, įvykio dieną jis nuėjo pas P. B., kad pasiskolinti pinigų. Pabeldus į duris, P. B. jį įsileido. Parodė, kad P. B. supainiojo jį su pusbroliu. Jis paprašė paskolinti pinigų maistui – iš pradžių prašė daugiau, po to - mažiau, tačiau P. B. pasakė, kad neturi pinigų. Tuomet jis išėjo ieškoti kitos giminaitės. Kadangi pastaroji pinigų jam taip pat nedavė, maždaug po pusvalandžio grįžo pas P. B.

antrą kartą paprašyti pinigų ir jos rankoje pamatė piniginę ir pinigus. Prašė duoti pinigus, tačiau P. B. nedavė. Einant artyn link P. B., užkliuvo už ten stovėjusios taburetės ir griūdamas ant P. B., parvertė ją ant grindų. Tuomet jis iš P. B. rankos jėga, galimai įdrėksdamas nagais, išplėšė piniginę ir pinigus –viso 170 litų, po to paėmė jos buto raktą, užrakino ją bute ir iš įvykio vietos pasišalino. Parodė, jog išeidamas iš buto pirmą kartą P. B. neužrakino, po įvykio rakto nebegrąžino, žalos neatlygino.

Apklaustas kaltinamuoju kaltės nepripažino (b.l. 19).

Nukentėjusioji P. B. parodė, kad įvykio dieną jai būnant vienai namuose, į buto duris pabeldė kaltinamasis, kuris yra jos podukros sūnus ir jį įsileido. Jį atpažino iš veido bruožų. Jis paprašė paskolinti 50 litų, tačiau ji pasakė, kad neturi, tada jis pradėjo prašyti 20 litų, bet ji nedavė. Matė, kad prie buto durų buvo dar vienas vyras, nes jie tarpusavyje šnekėjosi. Išeidamas kaltinamasis ją užrakino ir pasiėmė raktą. Ji bandė išeiti, bet negalėjo. Maždaug po pusvalandžio į jos butą, atrakinęs duris, vėl atėjo kaltinamasis ir vėl pradėjo reikalauti pinigų, po to pamatė, kad ji suspaudusi rankoje laiko pinigus. Tada sugriebė ją ir pastūmė, ji nugriuvo ant grindų, o kaltinamasis, reikalaudamas atiduoti pinigus, ranka suėmė už kaklo ir ją smaugė, reikalavo pinigų, o ji vistiek nedavė. Rankoje, kišenėje, turėjo lygiai 200 litų, gautus kaip pensiją ir 10 litų. 200 litų laikė rankoje, kurioje laikė suspaudusi ir piniginę, ir joje buvo 10 litų. Piniginę su pinigais, suspaudusi rankoje buvo įkišusi į kišenę. Kai jis (A. Š.) suprato, kad ji kažką turi kišenėje, apčiuopė piniginę, tuomet pradėjo traukti iš kišenės jos ranką ir šaukti, kad atiduotų pinigus. Ištraukęs jos ranką, kurioje ji laikė piniginę, traukė iš rankos piniginę, bet ji piniginės nepaleido, todėl jis stipriai, iki kraujo įkando į jos ranką ties nykščiu, po ko ji piniginę paleido. Atėmęs iš jos piniginę, kaltinamasis iš buto išėjo, dar išeidamas jis užrakino durų spyną, raktą išsinešė. Po to pas ją atėjo proanūkė, ir su kaimynais ją išleido. Parodė, kad įvykio metu iš jos pagrobta 210 litų, taip pat nurodė, jog pagrobto buto durų rakto vertė 30 litų. Patikslino, jog pagrobta piniginė - bevertė, nes buvo sunešiota, todėl prašo sumažinti civilinį ieškinį iki 240 litų .

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. įvykio aplinkybes parodė analogiškai (b.l. 7).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji P. B. atpažino A. Š. kaip asmenį užpuolusią ją bute, (duomenys neskelbtini) bei pagrobusį jos daiktus. (b.l. 11-13)

Akistatos metu tarp nukentėjusiosios P. B. ir A. Š., nukentėjusioji patvirtino savo parodymus ir patikslino, kad A. Š. piniginę pagrobė iš kišenės, o 210 litų iš jos rankos, A. Š. patikslino, kad jis buvo grįžęs antrą kartą pas P. B. tikslu paprašyti maisto ir atėjęs P. B. rankoje pamatė piniginę ir toje pačioje rankoje pinigus. Pamatęs pinigus ir supykęs ant P. B., jog ši turi pinigų ir jam neskolina, norėjo iš jos rankos atimti pinigus, tačiau užkliuvo už ten stovėjusios taburetės ir griuvo ant P. B., o šioji neišlaikė pusiausvyros ir jie abu nugriuvo ant grindų, P. B. aukštielninka, o jis ant jos. Keldamasis jis jėga iš P. B. rankos išplėšė piniginę ir pinigus, galimai tuo metu nagais jai subraižė ranką. (b.l. 14-15)

Specialisto išvadoje Nr. G 767\12(03) nurodyta, kad P. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir linijiniai odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Plaštakos sužalojimus galėjo patirti paveikus plaštakos sritį kietais bukais daiktais. P. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 17)

Apklausta liudytoja J. M. parodė, kad įvykio dieną pas ją į namus atėjo jos močiutės P. B. podukros sūnus Andrejus, kurį žino iš matymo. Atėjęs A. Š. paprašė paskolinti 50 litų, tačiau ji nieko neklaususi, liepė išeiti. Kai kaltinamasis išėjo, į namus grįžusi jos dukra, kuri prieš tai užeina pas močiutę, jai pasakė, kad kažkas bute užrakino močiutę. Ji su dukra nubėgo pas močiutę P. B. į namus, tačiau kaimynai jau buvo išlaužę duris. Močiutė jai pasakė, kad į jos butą buvo atėjęs A. Š., kuris prašė paskolinti pinigų, o kai ji nedavė, ją stūmė, nugriuvusią smaugė ir įkandęs į ranką, iš rankos pagrobė pinigus t.y. 210 litų, piniginę bei išeidamas užrakino duris bei pagrobė durų raktą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog A. Š. kaltę pripažįsta dalinai, nurodo, jog tyčia nukentėjusiosios neketino sužaloti, tik jai pargriuvus, panaudojęs jėgą, atėmė iš nukentėjusiosios rankos pinigus -170 litų. Teigia, jog užrakino nukentėjusiąją tik vieną kartą – t.y. antrą kartą išeidamas iš buto, po to, kai jau buvo atėmęs iš nukentėjusiosios pinigus. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o dalinai kaltę pripažino tik akistatos su nukentėjusiaja metu (b.l. 14-15). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir vienodus parodymus, tiksliai nurodydama pagrobtą iš jos rankų pinigų sumą bei pačias įvykio aplinkybes – t.y. apie tai, jog po pirmojo kaltinamojo apsilankymo jos namuose, ji buvo užrakinta, bandė, bet negalėjo niekur išeiti, bei tai, kad įvykio metu kaltinamasis, negalėdamas iš jos rankos, buvusios kišenėje, atimti pinigų, įkando į ją, kad galėtų atimti pinigus, be to, negalėdamas iš P. B. atimti pinigų, ją smaugė. Tokiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jie logiški, juos patvirtina akistatos su kaltinamuoju metu duoti P. B. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai – asmens parodymo atpažinti protokolas (b.l.11-13), specialisto išvada (b.l. 17), liudytojos J. M. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji po pirmojo kaltinamojo apsilankymo jos bute buvo užrakinta, nes negalėjo išeiti, durys buvo užrakintos, po ko kaltinamasis, atrakinęs buto duris, pateko į nukentėjusiosios butą prieš jos valią. Nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais dėl tyčinių A. Š. veiksmų ją parverčiant kad atimti pinigus bei pinigų pagrobimo panaudojant fizinį smurtą – nukentėjusiosios smaugimą, įkandimą į ranką, rankos sužalojimą, kadangi nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, jie logiški, kaltinamojo tikslas, ko jis ir pats neneigia, buvo gauti iš nukentėjusiosios pinigų. Dėl pagrobtos pinigų sumos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes ji parodė, jog turėjo 200 litų, gautų kaip pensiją ir dar 10 litų piniginėje, kurią laikė suspaudusi kartu su kitais pinigais rankoje.

A. Š. kaltinamas įvykio metu iš P. B. pagrobęs jai priklausančio turto už 260 litų, tačiau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog pagrobtoji piniginė buvo sena, nunešiota ir todėl bevertė, kaltinamasis A. Š. taip pat patvirtino šias aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, jog pagrobtoji iš nukentėjusiosios piniginė – bevertė, ta prasme, mažintina ir pagrobto turto vertė.

Įvertinus ir pagrobto buto durų rakto vertę – 30 litų, teismas laiko pagrįstu ir įrodytu, kad A. Š., įsibrovęs prieš nukentėjusiosios valią į jos butą, panaudodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, pagrobė iš P. B. turto už 240 litų.

Tokia A. Š. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. sudėtį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, priskiriama prie sunkių nusikaltimų sąrašo (LR BK 11 str. 5 d.). Nusikalstamą veiką A. Š. padarė iš savanaudiškų paskatų, prieš senyvą žmogų, būdamas teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, kas rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. skiriant bausmę – laisvės atėmimą, artimą straipsnio sankcijoje už įvykdytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui.

P. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 240 litų sumai . Civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas aptartais įrodymais, pagrobto rakto vertė atitinka rinkos kainoms, ieškinį dalinai pripažįsta ir kaltinamasis, todėl civilinis ieškinys tenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir paskirti bausmę –trejus (3) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – sėmimą, palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką , išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Priteisti P. B. civilinio ieškinio atlyginimui iš A. Š. 240 litų .

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.