- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-844-462-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00621-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-844-462/2012
2012 m. spalio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-25 nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2012-04-30 apie 13 val. atėjo pas P. B. į butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir reikalavo pinigų, o šiai atsisakius duoti pinigų, pagrobė jos buto durų raktą ir užrakinęs ją bute, išėjo. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, praėjus 15-20 minučių, grįžo į minėtą butą, turėtu raktu atsirakino P. B. buto duris ir tokiu būdu įsibrovęs į butą, reikalaudamas pinigų, stūmė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, po to, suėmęs viena ranka už kaklo ir toliau reikalaudamas pinigų, smaugė ją, po to jėga iš kišenės ištraukė nukentėjusiosios ranką, kurioje ji laikė piniginę, jis tyčia įkando į ranką tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas ir linijinius odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusioji piniginę paleido. Tokiu būdu, A. Š. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė buto durų raktą 30 Lt vertės, materialinės vertės neturinčią piniginę, kurioje 210 Lt grynųjų pinigų, viso pagrobė P. B. priklausančio turto už 240 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. į 180 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes jis buvo nuteistas neatsižvelgiant į jo duotus parodymus. Apeliantas mano, kad vien nukentėjusiosios parodymai yra nepakankami. Byloje esantys liudytojų parodymai taip pat yra nepakankami jo kaltei įrodyti. Nuteistasis pažymi, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo visiškai, ir į jos butą nesilaužė, o į vidų įėjo jai įleidus.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą kvalifikuojamas kaip plėšimas. Plėšimas, padarytas įsibrovus į patalpą, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį. Įsibrovimas – tai slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Patalpa laikytinas ir statinys, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi, todėl butas, į kurį įsibrovė A. Š., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies prasme yra patalpa.
Apelianto teiginiai, kad jo veika prieš P. B. neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, atmestini. Iš apylinkės teismo sprendime aptartų įrodymų matyti, kad nuteistasis A. Š. pagrobė P. B. turtą įsibrovęs į patalpą – butą – ir panaudojęs prieš P. B. fizinį smurtą. Iš nuoseklių nukentėjusiosios parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme matyti, kad jai būnant vienai namuose, į buto duris pabeldė kaltinamasis, kuris yra jos podukros sūnus ir ji jį(apeliantą) įsileido. Jį atpažino iš veido bruožų. Jis paprašė paskolinti 50 litų, tačiau ji pasakė, kad neturi, tada jis pradėjo prašyti 20 litų, bet ji nedavė. Matė, kad prie buto durų buvo dar vienas vyras, nes jie tarpusavyje šnekėjosi. Išeidamas kaltinamasis ją užrakino ir pasiėmė raktą. Ji bandė išeiti, bet negalėjo. Maždaug po pusvalandžio į jos butą, atrakinęs duris, vėl atėjo kaltinamasis ir vėl pradėjo reikalauti pinigų, po to pamatė, kad ji suspaudusi rankoje laiko pinigus. Tada sugriebė ją ir pastūmė, ji nugriuvo ant grindų, o kaltinamasis, reikalaudamas atiduoti pinigus, ranka suėmė už kaklo ir ją smaugė, reikalavo pinigų, o ji vis tiek nedavė. Rankoje, kišenėje, turėjo lygiai 200 litų, gautus kaip pensiją ir 10 litų. 200 litų laikė rankoje, kurioje laikė suspaudusi ir piniginę, ir joje buvo 10 litų. Piniginę su pinigais, suspaudusi rankoje buvo įkišusi į kišenę. Kai jis (A. Š.) suprato, kad ji kažką turi kišenėje, apčiuopė piniginę, tuomet pradėjo traukti iš kišenės jos ranką ir šaukti, kad atiduotų pinigus. Ištraukęs jos ranką, kurioje ji laikė piniginę, traukė iš rankos piniginę, bet ji piniginės nepaleido, todėl jis stipriai, iki kraujo įkando į jos ranką ties nykščiu, po ko ji piniginę paleido. Atėmęs iš jos piniginę, kaltinamasis iš buto išėjo, dar išeidamas jis užrakino durų spyną, raktą išsinešė. Po to pas ją atėjo proanūkė, ir su kaimynais ją išleido (b. l. 7, 14-15, 133-134).
Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina ir kiti apylinkės teismo sprendime nurodyti įrodymai. Apelianto teiginiai, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo visiškai, ir į jos butą nesilaužė, yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Kadangi minėtais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nuteistasis tam tikram laiko tarpui net buvo įkalinęs, t. y. suvaržęs nukentėjusiosios judėjimo laisvę jos pačios bute.
Byloje esančia specialisto išvada Nr. G 767\12(03) nustatyta, kad P. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir linijiniai odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Plaštakos sužalojimus galėjo patirti paveikus plaštakos sritį kietais bukais daiktais. P. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17). Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji P. B. atpažino A. Š. kaip asmenį užpuolusią ją bute, „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, bei pagrobusį jos daiktus (b. l. 11-13).
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo atliktas procesinis veiksmas – akistata. Akistatos metu tarp nukentėjusiosios P. B. ir A. Š., nukentėjusioji patvirtino savo parodymus ir patikslino, kad A. Š. piniginę pagrobė iš kišenės, o 210 litų iš jos rankos (b. l. 14-15). Taip pat apylinkės teisme liudytojos J. M. duoti parodomai neleidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti, jog šią veiką galėjo padaryti būtent tik nuteistasis A. Š. (b. l. 135).
Nuteistojo A. Š. veika prieš P. B. yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir ją kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą nėra pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės
Skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. apylinkės teismas atsižvelgė į A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.). Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 9 kartus (b. l. 106-108), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas tik 2011-08-08 paleistas iš įkalinimo vietos atlikęs bausmę. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesni teistumai bei už juos paskirtos bausmės, apelianto elgesiui jokios įtakios nepadarė. Todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę apeliantui tinkamai įvertino jo asmenybę.
A. Š. padarė sunkų nusikaltimą – plėšimą įsibrovus į patalpą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito žmogaus sveikatą, jo veiksmų laisvę. Teismas pagrįstai nenustatė nei A. Š. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančias aplinkybių.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, nėra per griežta.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.