Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-25 · Administracinė byla Nr. eI-9593-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-25
Bylos Nr.
eI-9593-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01543-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9593-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01543-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ (toliau - ir pareiškėjas, SĮ) prašymu prašo priteisti iš atsakovo A. J. (toliau – ir atsakovas) 734,59 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2023-05-31.

Prašyme teigiama, jog pareiškėjai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

Nurodo, kad atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama kaip fiziniam asmeniui, kuris nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretinga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota už valdomą nekilnojamąjį daiktą pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apskaičiavo mokėtinos vietinės rinkliavos dydį pažeisdamas Kretingos rajono savivaldybės tarybos priimtuose sprendimuose nustatytą vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką.

Nurodo, kad SĮ už 2021 m. bei 2022 m. laikotarpius apskaičiavo nepagrįstai didelę mokėtinos vietinės rinkliavos sumą, todėl kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu peržiūrėti vietinės rinkliavos apskaičiavimą. Pareiškėjas susipažinęs su Administracijai pateiktu prašymu atliko patikrą atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte ir priėmė sprendimą perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį pagal naujai nustatytą faktinę patalpų naudojimo paskirtį ir plotą.

Vis dėlto pareiškėjas suformuodamas mokėjimo pranešimus už 2022 m. bei 2023 m. laikotarpius neatsižvelgė į patikros vietoje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat SĮ ruošdama prašymą teismui neįvertino, kad jau atsakovo sumokėtas sumas už vietinę rinkliavą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalyku yra pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ reikalavimo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.T2-378 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžių apskaičiavimą, vietinės rinkliavos taikymo tvarką, atliekų turėtojų registro (toliau – Registras) sudarymą, mokėjimo, permokos grąžinimo, išieškojimo, apskaitos tvarką ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą (2016 m. gruodžio 22 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-324 redakcija; 2018 m. vasario 22 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-34 redakcija; 2021 m. kovo 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-86 redakcija).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriems atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba nekilnojamojo turto objekto naudotojas, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Įgaliotas asmuo).

Taigi Nuostatuose numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu Kretingos rajono savivaldybėje.

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamais daiktas adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga: statybinių medžiagų parduotuvė su administracinėmis patalpomis, paskirtis – prekybos (NTR 2.3; 4.6; 7.2).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad pagal Nuostatų 2 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, privalantis mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokestis apskaičiuotas taikant Kretingos rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

Iš teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, jog atsakovas 2022 m. birželio 16 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją. Prašyme atsakovas teigė, jog lyginant su 2020 metais už 2021 m. bei 2022 m. SĮ jam apskaičiavo beveik 5 kartus didesnę mokėtiną vietinę rinkliavą. Akcentavo, jog pareiškėjo atlikti apskaičiavimai neatitinka realios faktinės situacijos, todėl prašė ją įvertinti ir apskaičiuoti vietinę rinkliavą pagal nekilnojamajame turte esančią faktinę situaciją.

Administracija išnagrinėjusi minėtą atsakovo prašymą 2022 m. liepos 12 d. raštu jį informavo, kad kreipėsi į pareiškėją su prašymu išanalizuoti susidariusią situaciją. Pareiškėjo įgalioti atstovai atliko atsakovui priklausančių patalpų patikrinimą vietoje ir nustatė faktinę jų naudojimo paskirtį, kuri skiriasi nuo nekilnojamojo turto registro duomenų. Rašte teigiama, jog vietinės rinkliavos dalis už 2021 m. buvo perskaičiuota pagal naujai nustatytą faktinę patalpų naudojimo paskirtį ir plotą – 1) 229,77 kv. m. prekybos paskirties patalpos; 2) 176,27 kv. m. administracinės paskirties patalpos; 3) 225,82 kv. m. sandėliavimo paskirties patalpos. Minėtos aplinkybės atsakovui buvo nurodytos ir SĮ 2022 m. liepos 12 d. rašte Nr. (3.6) V4-566 „Dėl vietinės rinkliavos“. Pareiškėjas rašte pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pastovioji vietinės rinkliavos dalis objektui bus skaičiuojama pagal anksčiau įvardintą patalpų paskirtį bei plotą, o kintamoji vietinės rinkliavos dalis bus skaičiuojama atsižvelgiant į objektą turimų konteinerių tūrį, kiekį ir ištuštinimo dažnį.

Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimo tvarka yra reglamentuota Nuostatų III skyriuje „Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimas ir vietinės rinkliavos dydžiai“. Nuostatų 7 punktas teigia, jog vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika. Vadovaujantis Metodikoje nustatytais principais apskaičiuoti Vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų priede (Nuostatų 11 punktas).

Analizuojant Nuostatų priedo „Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai“ turinį nustatyta, kad ne gyvenamosios paskirties objektams pastovioji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato pagrindinę naudojimo paskirtį ir plotą, o kintamoji vietinės rinkliavos dalis – turimų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnumą.

Įvertinus teismui pateiktus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus Nr. 01287467 bei Nr. 01336772 matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atsakovui mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiavo atsižvelgdamas į patikros vietoje nustatytas faktines aplinkybes. Už pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga mokėtinos vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas už jame esančių patalpų faktinę naudojimo paskirtį, prie objekto esančių konteinerių kiekį, tūrį ir tuštinimo dažnumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nukrypo nuo 2022 metais atliktos patikros vietoje nustatytų faktinių aplinkybių.

Atsakovas teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d. banko sąskaitos išrašą iš kurio turinio nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. liepos 14 d. pareiškėjui iš viso sumokėjo 1163,00 Eur. Remiantis anksčiau minėtuose mokėjimo pranešimuose ir įsiskolinimą pagrindžiančioje 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjo pažymoje Nr. (3.6) V4-818 pateikta informacija nustatyta, kad SĮ formuluodama reikalavimą įvertino, jog pareiškėjas iki 2023 m. liepos 14 d. yra sumokėjęs tik dalį vietinės rinkliavos, todėl konstatuotina, kad atsakovo pareiga už ginčo laikotarpį mokėti vietinę rinkliavą nėra paneigta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo ar, nesusidarė ir negalėjo susidaryti komunalinės atliekos, todėl jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad buvo atlikta patalpų patikra vietoje ir nustatytos paskirtys, pagal kurias perskaičiuota vietinė rinkliava, tačiau tai neatleidžia atsakovo mokėti vietinę rinkliavą pagal perskaičiuotą patalpų paskirtį.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo priteisti 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio skolos reikalavimo parengimas gali būti atliekamas ir naudojantis SĮ „Kretingos komunalininkas“ žmogiškaisiais ištekliais.

Be to, remiantis LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr.: LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą patenkinti.

Iš atsakovo A. J. pareiškėjai savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ priteisti 734,59 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas