Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui UAB „,Mažeikių autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. J. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti jos atleidimą iš UAB „Mažeikių autobusų parkas“ neteisėtu ir įpareigoti atsakovą grąžinti ją į darbą ir skirti eiti (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškovės grąžinimo į darbą; 3) panaikinti UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. priimtą įsakymą „Dėl R. J. prastovos“ ir priteisti iš atsakovo už neteisėtai prastovoje išbūtą laiką skirtumą, susidarantį tarp ieškovei turėto mokėti darbo užmokesčio ir mokėtų piniginių sumų už priverstinę prastovą, už visą priverstinės prastovos laiką; 4) priteisti iš atsakovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1992 m. kovo 1 d. dirbo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovui UAB „Mažeikių autobusų parkas“ pakeitus ieškovės pareigų pavadinimą, nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau, nuo 2008 m. sausio 15 d., (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. vykusio profesinės sąjungos susirinkimo metu ieškovė buvo išrinkta į profesinės sąjungos komitetą. Po šio išrinkimo, 2011 m. rugsėjo 21 d. įvyko atsakovo ir profesinės sąjungos konsultacija, kurios metu atsakovas informavo profesinės sąjungos atstovus, kad yra siūloma naikinti (duomenys neskelbtini) pareigybę ir įsteigti (duomenys neskelbtini) skyrių. Tvirtina, kad bendrovės direktorius 2011 m. rugsėjo 30 d. išleidęs įsakymą ir informavęs ieškovė apie jos pareigybės naikinimą nuo 2011 m. gruodžio 1 d., 2011 m. spalio 24 d. kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydamas išankstinio sutikimo atleisti iš darbo ieškovę. Pabrėžia, kad profesinė sąjunga, apsvarsčiusi atsakovo prašymą, nusprendė sutikimo atleisti finansų direktorę kol kas neduoti. Vėliau atsakovui pakartotinai buvo pranešta, kad sutikimas atleisti ieškovę neduodamas, motyvuojant tuo, kad yra vykdomas susidorojimas su profesinės sąjungos nare. Ieškovės manymu, prisidengus valdymo struktūros optimizavimu, atsakovas bandė su ieškove susidoroti. Vykdant atsakovo valdybos sprendimą buvo panaikinta (duomenys neskelbtini) pareigybė ir įkurta (duomenys neskelbtini) pareigybė. Atsakovui atliekant minėtus pertvarkymus ieškovei buvo pasiūlyta užimti nelygiavertes ir jai nepriimtinas (duomenys neskelbtini) pareigas, o ne naują, po darbo organizavimo pertvarkymo sukurtą, (duomenys neskelbtini) pareigybę, kuriai priskirtos darbo funkcijos atitiko ieškovės iki atleidimo iš darbo eitas pareigas. Ieškovei nesutikus eiti minėtų pareigų, atsakovas, priėmęs įsakymą dėl ieškovės prastovos, neturėdamas profesinės sąjungos sutikimo, nuo 2011 m. gruodžio 27 d. atleido ieškovę iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovės atleidimą iš UAB „Mažeikių autobusų parkas“ (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtu. Pripažino, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu (LR DK 297 str. 4 d.) nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovo 25 941,08 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) ir po 242,44 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Panaikino UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus L. K. 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymą „Dėl R. J. pravaikštos“. Priteisė ieškovei 2149,62 Lt skirtumą už prastovoje išbūtą laiką. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3325,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 171,24 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 12,38 Lt pašto išlaidas valstybei. Priteisė iš ieškovės atsakovui 750,00 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti ir 12,38 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjungą net du kartus teikė atsakovui pranešimą apie sutikimo atleisti ieškovę iš jos eitų pareigų nedavimą, sprendė, jog atsakovo teiginiai, kad profesinė sąjunga praleido įstatyme numatytą terminą atsakymui duoti, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su profesinės sąjungos duotais atsakymais, turėjo teisę juos ginčyti teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus L. K. 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymas „Dėl R. J. pravaikštos“ negali būti pripažintas teisėtu, kadangi atsakovas, žinodamas profesinės sąjungos atsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, negalėjo tęsti įmonės valdymo struktūros pertvarkymų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pareigybės panaikinimu, prastovos skyrimu ir atleidimu iš darbo. Teismas, įvertinęs tai, kad 2011 m. spalio 18 d. įvyko konkursas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigoms užimti, ir konkurso nugalėtoja tapo V. J., ir ieškovė komisijos sprendimo neskundė, sprendė, jog nėra galimybių grąžinti ieškovę į darbą ir skirti eiti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas ar į jos ankstesnes (duomenys neskelbtini) pareigas. Spręsdamas klausimą dėl neturinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė visiškai neįrodė šios žalos atsiradimo fakto ir byloje nėra duomenų apie tai, tokį sveikatos pablogėjimą sukėlė ar pagilino neteisėti atsakovo veiksmai, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) UAB „Mažeikių autobusų parkas“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, neįvertino visų bylos aplinkybių. Tvirtinama, kad profesinės sąjungos komiteto 2011 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas atsisakymu duoti sutikimą atleisti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) pareigų, o pakartotinis (2011 m. lapkričio 15 d.) atsakymas pateiktas praleidus 14 dienų terminą. Pažymima, kad profesinės sąjungos komitetas, reikalaudamas pateikti konkurso dokumentus, piktnaudžiavo savo teisėmis. Atkreipė dėmesį, kad atsakymas buvo pateiktas ne tą pačią dieną, kai gautas jo pareiškimas, o praėjus 11 dienų po pareiškimo gavimo. Pabrėžia, kad ieškovė praleido 30 dienų terminą ginčyti atsakovo direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymą, ir šis įsakymas nebuvo prastovos priežastimi. Be to, atsakovo direktorius negalėjo prognozuoti darbo sutarties su ieškove nutraukimo. Apelianto manymu, profesinės sąjungos komiteto atsakymai nėra pagrindas stabdyti įmonės struktūrinių pertvarkymų. Pabrėžia, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl įmonės įvykdytų struktūrinių pertvarkymų teisėtumo.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą ieškovė R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nepagrįsti ir neargumentuoti. Iškovė mano, kad teismas teisingai įvertino įrodymus. Pažymima, kad profesinės sąjungos duoti atsakymai buvo nenuginčyti, todėl atsakovas privalėjo į juos atsižvelgti.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjunga prašo skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pabrėžiama, kad profesinė sąjunga nedavė sutikimo atleisti ieškovę iš darbo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) UAB „Mažeikių autobusų parkas“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš darbo šio organo narį

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu ir gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų.

DK 134 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo.

Pagal DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatyta, kad darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Kolegija pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo profesinės sąjungos komiteto nare (1 tomas, 16 b. l.).

Tarp šalių nėra ginčo, kad darbdavys prieš atleidžiant ieškovę iš darbo turėjo gauti įmonės profesinės sąjungos išankstinį sutikimą, tačiau atsakovas mano, jog profesinės sąjungos komitetas nustatytais terminais atsakymo nepateikė ir prašydamas pateikti duomenis apie konkursą, piktnaudžiavo savo teisėmis.

Pagal DK 134 straipsnio 2 dalį atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo, ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. spalio 24 d. pareiškimu „Dėl sutikimo atleisti iš darbo profesinės sąjungos komiteto narę R. J. (ieškovę)“ kreipėsi į profesinę sąjungą (1 tomas, 19 b. l.). Profesinė sąjunga 2011 m. lapkričio 5 d. pateikė pranešimą apie tai, kad sutikimo atleisti (duomenys neskelbtini) kol kas neduoda, kol profesinės sąjungos komitetui nebus pateikta informacija kaip buvo organizuojamas konkursas naujai kuriamai (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigybei užimti (1 tomas, 20 b. l.). O 2011 m. lapkričio 14 d. profesinė sąjunga pakartotinai informavo atsakovą apie sutikimo atleisti ieškovę iš darbo nedavimą (1 tomas, 21 b. l.).

Visų pirma, kolegija pažymi, kad atsakovas klaidingai interpretuoja profesinės sąjungos 2011 m. lapkričio 5 d. pateikto pranešimo turinį. Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad minėtas raštas negali būti laikomas atsisakymu duoti sutikimą atleisti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) pareigų dėl jo motyvų trūkumų (nesant kategoriško atsakymo), o yra tik paklausimas dėl dokumentų, susijusių su konkursu, teisėjų kolegija sprendžia, jog rašto turinyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta profesinės sąjungos valia neduoti sutikimo dėl ieškovės atleidimo iki tol, kol profesinei sąjungai nebus pateikta papildoma informacija.

Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovo direktorius įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą su numatoma 2011 m. gruodžio 1 d. atleidimo data (1 tomas, 18 b. l.) priėmė anksčiau (2011-09-30), nei kreipėsi į profesinę sąjungą dėl atleidimo išankstinio sutikimo (1 tomas, 19 b. l.). Kolegijos vertinimu, taip veikdamas, darbdavys turėjo suvokti ir galimas tokio veikimo (negavęs profesinės sąjungos išankstinio sutikimo) pasekmes, t. y. veikė savo rizika.

Trečia, apeliantas klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su pakartotiniu (2011 m. lapkričio 14 d.) profesiniu sąjungos raštu (1 tomas, 21 b. l.), galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, kadangi teismas rėmėsi juridinės galios neturinčiu dokumentu. Kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą ir sprendimo turinį, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog atsakymą (2011 m. lapkričio 5 d. raštą) profesinė sąjunga pateikė atsakovui laiku, tai patvirtina bylos medžiaga (1 tomas, 20 b. l.), to neginčija ir pats apeliantas, todėl kolegija atmeta prieš tai minėtus skundo teiginius.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog profesinė sąjunga, gavusi atsakovo pareiškimą, tą pačią dieną atsakovui pateikė atsakymą, turėjo omenyje, jog raštas (atsakymas) buvo surašytas atsakovo pareiškimo gavimo dieną (1 tomas, 19, 20 b. l.). Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo 4 lapo 1 pastraipoje pažymėjo, kad profesinė sąjunga atsakovui atsakymą pateikė 2011 m. lapkričio 5 d. (1 tomas, 138 b. l.).

Teisėjų kolegija plačiau nevertina atsakovo skundo teiginių dėl profesinės sąjungos piktnaudžiavimo savo teisėmis ir pažymi, kad tai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalyku. Be to, apeliantas nepasinaudojo DK 134 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise teismo tvarka ginčyti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti ieškovę.

Dėl atsakovo direktoriaus įsakymo „Dėl R. J. prastovos“

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktorius, įgyvendindamas bendrovės 2011 m. rugsėjo 29 d. valdybos nutarimu patvirtintą įmonės valdymo struktūrą (1 tomas, 75 b. l.), 2011 m. lapkričio 24 d. priėmė įsakymą „Dėl ieškovės prastovos“ (1 tomas, 22 b. l.).

Priešingai, nei teigia skunde apeliantas, kad direktorius, išleisdamas įsakymą dėl prastovos, negalėjo prognozuoti, ar darbo sutartis su ieškove bus nutraukta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš minėto įsakymo turinio matyti, kad ieškovė buvo pripažinta esanti prastovoje nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. darbdavys aiškiai išreiškė savo valią atleisti ieškovę iš darbo.

Kolegija sprendžia, kad atsakovo direktorius 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d. raštais buvo informuotas apie profesinės sąjungos poziciją dėl ieškovės atleidimo, todėl bendrovės direktorius 2011 m. lapkričio 24 d. priimdamas įsakymą dėl ieškovės prastovos, turėjo suvokti jo įgyvendinimo neįmanomumą, ieškovės teisių pažeidimą. Darydama tokias išvadas kolegija atsižvelgia į prieš tai minėtą teisini reglamentavimą (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., DK 134 str. 1 d.).

Dėl kitų skundo teiginių

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl bendrovės struktūrinių pertvarkymų teisėtumo ir atkreipia dėmesį, kad teismas pagrįstai ieškinį nagrinėjo pagal jo ribas. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išvadų priteisimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš apelianto priteistina ieškovei 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.) (2 tomas, 20–21 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ (į. k. 166552032) 500,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.