- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2-510-215/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00157-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „Mažeikių autobusų parkas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mažeikių autobusų parkas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui UAB „,Mažeikių autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir 2011-11-24 UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-01-25 ieškovė R. J. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui UAB „Mažeikių autobusų parkas“ prašydama: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš UAB „Mažeikių autobusų parkas“ neteisėtu bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovę į darbą ir skirti eiti vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigas; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškovės grąžinimo į darbą; 3) panaikinti 2011-11-24 UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus priimtą įsakymą „dėl R. J. prastovos“ bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai, už neteisėtai prastovoje išbūtą laiką, skirtumą susidarantį tarp ieškovei turėto mokėti darbo užmokesčio ir mokėtų piniginių sumų už priverstinę prastovą, už visą priverstinės prastovos laiką; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000,00 Lt neturtinės žalos; 5) priteisti iš atsakovo ieškovė turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „Mažeikių autobusų parkas“ dirbo nuo 1992-03-01 vyriausiąja finansininke. Atsakovui UAB „Mažeikių autobusų parkas“ pakeitus ieškovės pareigų pavadinimą, nuo 2003-05-01 ieškovė dirbo vyriausia buhaltere, vėliau, t.y. nuo 2008-01-15, direktore finansams. 2011-09-02 vykusio Profesinės sąjungos susirinkimo metu (UAB „Mažeikių autobusų parkas“ keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjunga įkurta 1998-03-05) ieškovė buvo išrinkta į Profesinės sąjungos komitetą. Po šio išrinkimo, 2011-09-21 įvyko atsakovo ir Profesinės sąjungos konsultacija, kurios metu atsakovas informavo Profesinės sąjungos atstovus, kad yra siūloma naikinti direktoriaus finansams pareigybę bei įsteigti vidaus audito ir apskaitos skyrių. Bendrovės direktorius, 2011-09-30 išleidęs įsakymą, kuriuo ieškovė buvo informuota apie pareigybės naikinimą nuo 2011-12-01, 2011-10-24 pareiškimu kreipėsi į Profesinę sąjungą prašydamas išankstinio sutikimo atleisti iš darbo ieškovę, kuri, apsvarsčiusi atsakovo prašymą, nusprendė sutikimo atleisti direktorę finansams kol kas neduoti. Vėliau atsakovui pakartotinai buvo pranešta, kad sutikimas atleisti ieškovę neduodamas, motyvuojant tuo, kad yra vykdomas susidorojimas su Profesinės sąjungos nare. Todėl prisidengus valdymo struktūros optimizavimu, atsakovas bandė su ieškove susidoroti, t.y. vykdant atsakovo valdybos sprendimą buvo panaikinta direktoriaus finansams pareigybė bei įkurta vidaus audito ir apskaitos buhalterio pareigybė. Atsakovui atliekant minėtus pertvarkymus ieškovei buvo pasiūlyta užimti nelygiavertes ir jai nepriimtinas vyresnio buhalterio pareigas, o ne naują, po darbo organizavimo pertvarkymo sukurtą, Vidaus audito ir apskaitos buhalterio pareigybę, kuriai priskirtos darbo funkcijos atitiko ieškovės iki atleidimo iš darbo eitas pareigas. Ieškovei nesutikus eiti minėtų pareigų, atsakovas, priėmęs įsakymą dėl ieškovės prastovos, neturėdamas Profesinės sąjungos sutikimo, nuo 2011-12-27 atleido ieškovę iš direktorės finansams pareigų pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovas ieškovę iš užimamų pareigų atleido neteisėtai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjunga pateiktame atsiliepime palaikė ieškovės ieškinį, prašė jį tenkinti visa apimtimi bei nurodė, kad atsakovas, įteikęs ieškovei pranešimą apie atleidimą iš darbo, pažeidė LR DK 134 straipsnį, kadangi, ieškovei esant Profesinės sąjungos komiteto narei, privalėjo kreiptis į profesinės sąjungos komitetą dėl išankstinio sutikimo atleisti ją iš jos eitų pareigų davimo. Atsakovas į Profesinę sąjungą kreipėsi tik vėliau, t.y. po pranešimo apie atleidimą įteikimo ieškovei, tačiau jie šio sutikimo nedavė nei pirmą kartą, t.y. 2011-10-24 raštu apie tai pranešus atsakovui bei paprašius pateikti informaciją kaip buvo organizuojamas konkursas naujai kuriamai Vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigybei užimti, nei 2011-11-14 pakartotinai informavus atsakovą apie sutikimo nedavimą. Todėl mano, kad atsakovė buvo atleista neteisėtai, prisidengiant struktūros pertvarkymais, kurie tendencingai buvo nukeipti prieš ieškovę.
Atsakovas UAB „Mažeikių autobusų parkas“ atsiliepime su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir ryšium su tuo padaryti darbo organizavimo pakeitimai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Ieškovė sužinojusi, kad bendrovėje steigiama vyresniojo buhalterio pareigybė, kreipėsi į įmonės direktorių su prašymu suteikti jai galimybę užimti šias pareigas. Bendrovės direktoriui pasiūlius jas užimti, ieškovė jų atsisakė. Atsakovei pakartotinai pasiūlius užimti minėtas pareigas, ji jų atsisakė nurodydama, kad netenkina darbo užmokestis. Atsakovui įsitikinus kad ieškovė nenori likti dirbti bendrovėje, jis 2011-10-24 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti ieškovę iš darbo. Profesinė sąjunga atsakymą atsakovui pateikė tik 2011-11-15, t.y. praleidus LR DK 134 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, todėl ieškovė iš einamų pareigų buvo atleista pagal LR DK 129 straipsnį teisėtai. Atsakovas dėl prastovos parodė, kad ieškovė 2011-11-24 įsakymo dėl prastovos neapskundė, apskundimo terminas yra pasibaigęs, todėl reikalavimas panaikinti įsakymą neteisėtas. Be to, nutraukiant darbo sutartį ieškovei buvo priskaičiuota 30547,44 Lt išeitinės išmokos, 10861,31 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti pagrindo nėra. Dėl konkurso nurodė, kad vienu metu, dalyvaujant trijų asmenų komisijai, pretendentėms buvo pateikta 10 klausimų. Susumavus rezultatus komisija nustatė, kad V. J. surinko 92,2 balų, o ieškovė tik 47,8 balto, todėl konkursą V. J. laimėjo pagrįstai ir pagrindo grąžinti ieškovę į tas pareigas nėra.
Šalies argumentai
Ieškovė dalyvavusi teismo posėdyje prašė jos ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. A. dalyvavusi teismo posėdyje parodė, kad 2011-12-27 buvo nutraukta su ieškove 1992-03-01 sudaryta darbo sutartis, darbo santykių pasibaigimo pagrindą nurodant DK 129 straipsnio 2 dalį. Ieškovė buvo atleista, anot atsakovo, remiantis struktūriniais pertvarkymais kaip svarbia priežastimi, tačiau iš bylos nagrinėjimo metu pateiktos informacijos matyti, kad buvo susidariusi situacija, kai struktūriniai pertvarkymai buvo susiję su ieškovės darbo funkcijų pasikeitimu ir tai, kas vyko ieškovės atžvilgiu UAB „Mažeikių autobusų parkas“, būtų galima vadinti konkrečių darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Remiantis struktūriniu pertvarkymu buvo įvesta nauja pareigybė ir panaikinama finansų direktoriaus pareigybė, nors vyresniojo buhalterio pareigybė buvo identiška tuo metu ieškovės pareigybei, kurios skyrėsi tik pavadinimu ir darbo užmokesčiu. Tokiu būdu, formaliai pasinaudojus susiklosčiusia teisine situacija, atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove. Ieškovė 2011-09-02 buvo išrinkta Profesinės sąjungos komiteto nare, apie tai atsakovas buvo informuotas. Tačiau, nepaisant to, atsakovas priėmė įspėjimą atleisti ieškovę dar 2011-09-30 ir tik praėjus beveik mėnesiui, t.y. 2011-10-24, atsakovas kreipėsi sutikimo į profesinę sąjungą. 2011-11-05 profesinė sąjunga pateikė atsakymą informuodama atsakovą, kad nėra duodamas sutikimas atleisti ieškovę, tačiau atsakymas gali keistis arba profsąjunga svarstys iš naujo atsisakymą suteikti sutikimą atleisti komiteto narę iš užimamų pareigų, jei bus pateikta informacija, susijusi su konkursu. Darbdaviui dar kartą kreipusis į profesinę sąjungą, profesinė sąjunga priėmė sprendimą neduoti sutikimo atleisti ieškovę iš jos einamų pareigų. Tačiau atsakovas 2011-12-27 atleido ieškovę iš eitų pareigų, todėl laiko, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai, netinkamai ir prašo ieškinį tenkinti pilnai.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė advokatė V. V. dalyvavusi teismo posėdyje su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti dėl šių motyvų: 1) atsakovo įmonėje struktūriniai pertvarkymai vyko teisėtai. Struktūriniai pertvarkymai buvo pradėti dar 2011-07-15. Bendrovėje nebuvo vyriausiojo buhalterio arba buhalterijos padalinio, o finansų direktorės pareigybė neatitiko buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytos apskaitos tvarkymo tvarkos. Bendrovės direktorius prieš teikdamas tvirtinti valdybai naują valdymo struktūrą, pravedė konsultacijas su profesinės sąjungos atstovais, todėl 2011-09-29 bendrovės valdyba patvirtino bendrovės valdymo struktūrą. Nauja valdymo struktūra iš esmės pakeitė valdymo struktūrą. Bendrovės valdybos sprendimai dėl struktūrinių pertvarkymų galėjo būti skundžiami akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d., tačiau apskųsti nebuvo; 2) atsakovas nenorėdamas konfliktuoti su profesine sąjunga tikėjo, kad ieškovė yra jos narė. Profesinės sąjungos pritarimas ar nepritarimas atleisti ieškovę iš užimamų pareigų nebuvo pateiktas laiku, buvo praleistas 14 dienų terminas, todėl atsakovas ieškovę atleido iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. pagrįstai. Ieškovė buvo pati prašiusi ją perkelti į vyr. buhalterės pareigas, nors dar nevyko struktūriniai pertvarkymai, tačiau vėliau persigalvojo ir įmonės direktoriui pasiūlius užimti minėtas pareigas, jų atsisakė. Toks atsisakymas yra svarbi šios bylos aplinkybė, nes jis sietinas su LR DK 120 str. norma, kuri numato, kad keičiant darbo organizavimą, darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, o darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, atleisti pagal LR DK 129 str., ką atsakovas ir padarė; 3) nepripažįsta ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovei buvo pasiūlyta darbo vieta, kurios ji neužėmė savo noru, jai buvo suteikta galimybė dalyvauti konkurse, todėl nemato žalos padarymo ieškovei. Ieškovė dirbo dar dviejose darbovietėse, gavo už tai atlygį. Be to, ieškovę atleidžiant iš darbo buvo išmokėtos visos jai priklausiusios išmokos.
Trečiojo asmens UAB „Mažeikių autobusų parkas“ profesinės sąjungos atstovas S. R. dalyvavęs teismo posėdyje palaikė ieškovės ieškinį. Parodė, kad profesinės sąjungos terminai buvo išlaikyti, direktoriui visa informacija buvo pateikta laiku, jie nedavė sutikimo atleisti ieškovės, todėl ieškovės atleidimas pagal LR 129 str. 2 d. yra neteisėtas.
Liudytojas L. K. teismo posėdyje parodė, kad valdyba priėmė sprendimą panaikinti finansų direktorės etatą ir įsteigti vidaus audito ir apskaitos skyrių, o jis, kaip vadovas, turėjo vykdyti šį sprendimą. Šio etato panaikinimas buvo susijęs su strateginių klausimų sprendimo priemonėmis. Atsakymas iš profsąjungos dėl ieškovės atleidimo buvo gautas pavėluotai, todėl buvo priimtas sprendimas ieškovę atleisti iš užimamų pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. J. UAB „Mažeikių autobusų parkas“ dirbo nuo 1992-04-01 vyriausiosios finansininkės pareigose, nuo 2003-05-01 vyriausia buhaltere, o nuo 2008-04-15 direktore finansams (b.l. 14-15, 43). 1998-03-05 įkūrus UAB „Mažeikių autobusų parkas“ keleivinio transporto darbuotojų profesinę sąjungą, 2011-09-02 vykusio profesinės sąjungos susirinkimo metu ieškovė buvo išrinkta į profesinės sąjungos komitetą (b.l. 16-17). Ieškovė 2011-07-27 atsakovui pateikė prašymą, panaikinus direktorės finansams pareigas, priimti ją į vyresnio buhalterio pareigas (b.l. 49). Atsakovas 2011-08-29 raštu pasiūlė ieškovei užimti jos prašytas pareigas, tačiau ieškovė 2011-08-30 atsisakė šių pareigų. 2011-09-21 įvykusios atsakovo ir profesinės sąjungos konsultacijos metu, profesinė sąjunga buvo informuota apie siūlymą naikinti direktoriaus finansams pareigybę bei įsteigti vidaus audito ir apskaitos skyrių (b.l. 54). UAB „Mažeikių autobusų parkas“ bendrovės valdybai 2011-09-29 patvirtinus įmonės valdymo struktūrą, įmonės direktorius 2011-09-30 priėmė įsakymą dėl valdymo struktūros įgyvendinimo (b.l. 69), kuria remiantis 2011-09-30 buvo surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad „vadovaujantis DK 130 str. įspėja ieškovę apie numatomą darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš užimamų pareigų, kadangi ieškovės pareigybė nuo 2011-12-01 naikinama (b.l. 18). Atsakovui 2011-10-19 pakartotinai pasiūlius ieškovei eiti vyresnio buhalterio pareigas, ji jų atsisakė motyvuodama tuo, kad netenkina darbo užmokestis (b.l. 55-56). Atsakovas 2011-10-24 pareiškimu „dėl sutikimo atleisti iš darbo profkomiteto narę R. J. (ieškovę) kreipėsi į profesinę sąjungą (b.l. 19). Profesinė sąjunga apsvarsčiusi atsakovo prašymą 2011-11-05 pateikė pranešimą apie tai, kad sutikimo atleisti direktorę finansams kol kas neduoda, kol profkomitetui nebus pateikta informacijos kaip buvo organizuojamas konkursas naujai kuriamai vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigybei užimti (b.l. 20). Profesinė sąjunga 2011-11-14 pakartotinai atsakovui pranešė apie sutikimo atleisti ieškovę iš darbo nedavimą (b.l. 21). UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktorius 2011-12-23 įsakymu atleido ieškovę iš direktorės finansams pareigų nuo 2011-12-27 pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį (b.l. 44).
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų. Iš esmės analogiška savo turiniu norma yra numatyta šiuo metu galiojančio LR DK 129 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. LR DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą, ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2011-09-02 buvo išrinkta „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinės sąjungos komiteto nare ir ja buvo iki jos atleidimo iš UAB „Mažeikių autobusų parkas“ eitų pareigų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2011-09-02 UAB „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinės sąjungos narių susirinkimo protokolas Nr. 5, kuris atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.90 straipsnio nuostatas, be to, pats atsakovas tiek atsiliepime, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu neneigė, kad atsakovui apie ieškovės išrinkimą į profesinės sąjungos komitetą buvo žinoma, todėl teismas aplinkybių, susijusių su šio fakto pagrįstumo analizavimu, nenagrinėja ir laiko, kad ieškovei priklausiusiai atstovaujamam organui turėjo būti taikomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir LR DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo neturint profesinės sąjungos sutikimo.
Kaip jau buvo minėta, LR DK 134 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavio pareiga gauti darbuotojus atstovaujančio organo sutikimą, kai darbuotojų atstovus norima atleisti iš darbo. Ar patenkinti darbdavio prašymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo (LR DK 134 str. 2 d.). Paminėtina, kad tas keturiolikos dienų terminas yra naikinamasis, t.y. jam pasibaigus išnyksta su juo saistomos teisės ir pareigos, be to, šis terminas negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Atstovaujamasis organas, praleidęs šį terminą, netenka teisės daryti įtakos darbuotojams atstovaujantį asmenį atleisti iš darbo. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, tai pagal LR DK 134 straipsnio 2 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pareiškimu į UAB „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinės sąjungos komitetą su prašymu duoti sutikimą atleisti ieškovę iš užimamų pareigų kreipėsi 2011-10-24, t.y. po įspėjimo apie ieškovės atleidimą iš darbo (b.l. 18-19). UAB „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjunga, gavusi šį pareiškimą, tą pačią dieną atsakovui pateikė atsakymą kol kas neduoti sutikimo atleisti profesinės sąjungos komiteto narę R. J. iš jos pareigų, kol jiems nebus pateikta informacija apie organizuotą konkursą (b.l. 20), o vėliau, t.y. 2011-11-14 atsakovui pateikė pakartotinį pranešimą apie tai, kad sutikimo atleisti R. J. neduoda, motyvuodami tuo, kad prieš ją vykdomas susidorojimas (b.l. 21). Minėtą pranešimą atsakovas gavo 2011-11-15 (b.l. 21). Šie duomenys rodo, kad UAB „Mažeikių autobusų parkas“ Keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjungą net du kartus teikė atsakovui pranešimą apie sutikimo atleisti ieškovę iš jos eitų pareigų nedavimą, tiek pirmu atsakymo davimu, tiek antru, matyti, kad profesinė sąjunga nepraleido nustatyto 14 dienų terminą, t.y. atsakymą atsakovui pateikė laiku, o vėliau jį dar patikslino, todėl atsakovo teiginys, kad profesinė sąjunga praleido įstatyme numatytą terminą atsakymui duoti, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su UAB „Mažeikių autobusų parkas“ keleivinio transporto darbuotojų profesinės sąjungos duotais atsakymais, turėjo teisę juos ginčyti LR DK 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo, profesinės sąjungos duotas atsakymas nenuginčytas, todėl atsakovas privalėjo atsižvelgti į darbuotojus atstovaujančio organo duotus atsakymus ir ieškovės pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį neatleisti.
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad, esant neigiamam UAB „Mažeikių autobusų parkas“ keleivinio transporto darbuotojų profesinės sąjungos atsakymui dėl ieškovės atleidimo, atsakovas, priimdamas įsakymą dėl ieškovės R. J. atleidimo iš darbo ir atleisdamas ją iš eitų pareigų nuo 2011-12-27 pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį, pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir LR DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko ieškovės atleidimas iš direktorės finansams pareigų pripažintinas neteisėtu.
Byloje nustačius, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido neteisėtai, neatsižvelgęs į darbuotojus atstovaujančio organo duotus atsakymus, teismas aplinkybių dėl UAB „Mažeikių autobusų parkas“ vykdytų struktūrinių pertvarkymų nebeanalizuoja.
Dėl prastovos.
2011-11-24 UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktorius, įgyvendindamas bendrovės 2011-09-29 valdybos nutarimu patvirtintą įmonės valdymo struktūrą (b.l. 75), priėmė įsakymą „dėl ieškovės prastovos“, kuriame nurodė, kad ieškovė pripažinta esanti prastovoje nuo 2011-11-25 iki darbo sutarties nutraukimo dienos (b.l. 22).
Pažymėtina, kad minėtas įsakymas negali būti pripažintas teisėtu, kadangi atsakovas, žinodamas UAB „Mažeikių autobusų parkas“ keleivinio transporto darbuotojų profesinės sąjungos atsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, negalėjo tęsti 2011-09-29 valdybos nutarimu patvirtintą įmonės valdymo struktūros pertvarkymą, ryšium su direktorės finansams pareigybės panaikinimu, prastovos skyrimu bei atleidimu iš darbo, todėl teismui nustačius, kad ieškovė iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį atleista neteisėtai, atsakovo 2011-11-24 įsakymas „D. R. J. prastovos“ naikintinas bei iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ ieškovės naudai priteistinas už neteisėtai prastovoje išbūtą laiką skirtumas, susidarantis tarp ieškovės turėto mokėti darbo užmokesčio ir mokėtų piniginių sumų už priverstinę prastovą, už visą priverstinės pravaikštos laiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už lapkričio mėnesį atsakovas ieškovei buvo paskaičiavęs 923,78 Lt atlyginimo už 4 darbo dienas (taikant 230,945 Lt už 1 d.d. (230,945 Lt x 4 d.) ir 560,90 Lt prastovą už 31,60 val. (4 dienos), viso ieškovei sumokėdamas 1484,68 Lt. Remiantis atsakovo paskaičiavimais laikytina, kad 1 val. d.d. lygi 28,868125 Lt, o ieškovei per lapkričio mėnesį turėjo būti sumokėta už 8 dienas 1847,56 Lt (8 d.d. x 230,945 Lt), todėl, išskaičius atsakovo priskaičiuotą ieškovei atlygį už lapkričio mėnesį, priteistinas 362,88 Lt skirtumas už prastovoje išbūtą laiką (1847,56 Lt – 923,78 Lt – 560,90 Lt). Už gruodžio mėnesį atsakovas ieškovei priskaičiavo 142,20 val. prastovą ir išmokėjo 2522,63 Lt (b.l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad šiam mėnesiui nėra paskaičiuotas atlygis už 1 d.d., teismas remiasi byloje esančia vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo lentele, kurioje numatyta, kad darbo užmokestis 1 d.d. yra 242,44 Lt (b.l. 45), o 1 val. d.d. lygi 30,305 Lt. Remiantis šiais duomenimis laikytina, kad ieškovei už 142,20 val. gruodžio mėnesį turėjo būti sumokėtas 4309,37 Lt atlyginimas (142,20 val. x 30,305 Lt), todėl ieškovei už gruodžio mėnesį priteistinas 1786,74 Lt skirtumas (4309,37 Lt – 2522,63). Iš viso ieškovei už prastovoje išbūtą laiką priteistinas 2149,62 Lt skirtumas, susidarantis tarp ieškovės turėto mokėti darbo užmokesčio ir mokėtų piniginių sumų, už prastovos laiką.
Dėl grąžinimo į darbą.
Ieškovė ieškiniu prašė, pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į darbą ir skirti eiti vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki ieškovės grąžinimo į darbą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, teismas nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 str. 3, 4 d. nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą. Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus 2011-10-03 įsakymu Nr. 74 patvirtinus konkurso sąlygas Vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigoms užimti (b.l. 70), 2011-10-18 įvyko konkursas šioms pareigoms užimti, kurio nugalėtoja tapo V. J. (b.l. 73). Ieškovė, sužinojusi apie komisijos sprendimą pripažinti V. J. konkurso Vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigoms užimti nugalėtoja, šio sprendimo neskundė, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatytas terminas spendimo apskundimui jau yra pasibaigęs, sprendimas yra galiojantis, todėl ieškovę grąžinti į darbą ir skirti eiti Vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigas ar į jos ankstesnes direktorės finansams pareigas (ši pareigybė yra panaikinta) nėra galimybių.
LR DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau jis į darbą dėl tam tikrų priežasčių negrąžinamas, tai teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pripažinus ieškovės R. J. atleidimą iš darbo neteisėtu bei nustačius, kad ieškovės grąžinti į darbą į jos ankstesnes pareigas ar į Vidaus audito ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigas galimybių nėra, panaikinama UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus L. K. 2011-12-23 įsakymo Nr. 150P „D. R. J. atleidimo iš darbo“ dalis, kuria ieškovė atleista iš direktorės finansams pareigų nuo 2011-12-27, ir pripažįstama, kad ieškovė iš direktorės finansams pareigų atleidžiama nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Ieškovės ir atsakovo darbo santykius nutraukus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei priklauso išeitinė išmoka ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, kurios nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (LR DK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei atleidimo iš darbo dieną sumokėjo jai priklausiusią išeitinę išmoką, ieškovei priteistina tik kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, kuri paskaičiuojama remiantis byloje esančia vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo lentele (b.l. 45) ir laikant, kad vidutinio darbo užmokesčio vidurkis vienai darbo dienai yra 242,44 Lt, o vienam mėnesiui – 5091,24 Lt (b.l. 45), t.y. už priverstinę pravaikštą nuo 2011-12-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-05-28) ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 4 mėnesius ir 23 darbo dienas, kuris sudaro 25 941,08 Lt ((4 mėn. x 5091,24 Lt) + (23 d.d. x 242,44 Lt)). Taip pat ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-29 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant pagal vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, t.y. po 242,44 Lt.
Dėl neturinės žalos atlyginimo.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 10 000,00 Lt neturinę žalą, motyvuodama tuo, kad atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant darbo teisinius santykius su ieškove, jai sukėlė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, pablogino ieškovės sveikata, padarė žalą jos garbei ir orumui.
LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinės žalos kompensacijos sąlygos, pagrindai ir dydis nustatomi vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog sprendžiat dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisių santykių šaliai, suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, atleidžiant darbuotoją iš darbo ir t.t, todėl ir keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti įgalinimais. Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso socialinė, materialinė ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinant dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006).
Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl patirtos neturtinės žalos, konstatuotina, kad ieškovė nurodė tik bendras aplinkybes, visiškai nekonkretizuodama kaip jos konkrečiai paveikė ją kaip asmenį, nepateikė jokių duomenų, konkrečių faktų ar kitų aplinkybių, kaip pasireiškė jai nurodytas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nestabilumas darbo santykiuose ir panašiai, t.y. ieškovė visiškai neįrodė tokios žalos atsiradimo fakto (LR CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kokių ji turėjo sveikatos problemų, kad tokį sveikatos pablogėjimą būtų sukėlę ar pagilinę neteisėti atsakovo veiksmai. Paminėtina, kad nors pats darbo netekimas darbdavio iniciatyva, tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio netekimas, neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, negatyvius emocinius potyrius, vienokį ar kitokį stresą, nepatogumus, nuoskaudas, tačiau visos šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti, tuo labiau, kad teismas nusprendė priteisti visą vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą, tokiu būdu kompensuojant ieškovės patirtus sunkumus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o ir atsakovas atleisdamas ieškovę iš darbo sumokėjo visas jai priklausiusias išmokas ir kompensacijas, kurios sudarė gana didelę sumą (b.l. 45-47). Be to, Sodros duomenimis, ieškovė jos atleidimo laikotarpiu dirbo ir iki šiol dirba dar dviejose įmonėse, kas leidžia spręsti, kad ieškovė dėl to nepatyrė didelių materialinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 10 000,00 Lt neturinės žalos yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pateikė neturtinio pobūdžio reikalavimų, kurie tenkinti iš dalies (tenkintini reikalavimai dėl pripažinimo ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei atsakovo 2011-11-24 įsakymo „Dėl ieškovės pravaikštos“ panaikinimo), bei turtinių reikalavimų, kurie patenkinti taip pat iš dalies (tenkintinas reikalavimas dėl skirtumo susidariusio tarp turėto mokėti darbo užmokesčio ir mokėtų piniginių sumų už priverstinę prastovą priteisimo, netenkintini reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškovės grąžinimo į darbą bei dėl neturtinės žalos priteisimo). Bendrai galima vertinti, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 proc. (viso 3 patenkinti reikalavimai x 100 proc. / 6 reikalavimų).
Ieškovė patyrė 6650,00 Lt (b.l. 105-106, 120-122) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 proc. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3325,00 Lt jos turėtų išlaidų.
Atsakovas patyrė 1500,00 Lt (b.l. 105, 117-119) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio atmestų reikalavimų dalis lygi 50 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 750,00 Lt jo turėtų išlaidų.
Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.), už patenkintus reikalavimus žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Už neturtinius reikalavimus iš atsakovo priteistina 139,00 Lt (139,00 Lt žyminis mokestis x 2 neturtiniai reikalavimai) x 50 proc.) žyminio mokesčio, o už patenkintą turtinį reikalavimą priteistina 32,24 Lt ((2149,62 Lt x 3 proc.) x 50 proc.), viso 171,24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).
Be to, nagrinėjant bylą susidarė 24,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), teismo turėtos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų šalių valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, atleidimą iš UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktorės finansams pareigų neteisėtu.
Pripažinti, kad ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, ir atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, buv. adr. Laižuvos g. 32D, Mažeikiai, darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu (LR DK 297 str. 4 d.) nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, 25 941,08 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną litą 8 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2011-12-27 iki 2012-05-28 (teismo sprendimo priėmimo dienos) ir po 242,44 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus 44 ct) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-05-29 (sekančios po teismo sprendimo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (visos sumos neatskaičius privalomų mokėjimų).
Panaikinti 2011-11-24 UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktoriaus L. K. įsakymą „D. R. J. pravaikštos“.
Priteisti ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, 2149,62 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus 62 ct) skirtumą už prastovoje išbūtą laiką.
Likusioje dalyje ieškovės R. J. ieškinį netenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, 3325,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, 171,24 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt septynis litus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, 12,38 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, atsakovui UAB „Mažeikių autobusų parkas“, į.k. 166552032, 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. Mažeikiai, 12,38 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.