Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-549/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-16
Bylos Nr.
1-1017-549/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11950-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Robertas Banevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-549/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11950-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.9.2.;1.1.9.7.;1.2.25.5.;2.3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,prokurorui Nerijui Šiauliui,kaltinamajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,asmeniui, kurį prašoma skirti laiduotoja, L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos rajono sav., Lietuva, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis laivo inžinieriumi Norvegijos įmonėje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. kovo 29 d., apie 16. val., A. K., adresu Klaipėdos r., Dovilų seniūnijoje, Toleikių k. Toleikių g. vairavo, „Mazda“ CX-5 markės automobilį, kurio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

Apklaustas kaltinamuoju A. K. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. kovo 29 d., apie 3 - 4 val. dienos, važiavo iš savo namų automobiliu ,,Mazda CX 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie prekybos centro ,,Molas“ ant automobilio pastebėjo apgadinimų žymes, todėl susinervino. Nuėjęs į piceriją ,,Molas“ išgėrė du kokteilius su viskiu. Kadangi nesijautė apsvaigęs, sėdo vairuoti automobilį, važiavo link Lėbartų. Policijos pareigūnai jį sustabdė, klausė ar jis dalyvavo eismo įvykyje. Jis tai patvirtino, matėsi įbrėžimai. Tuomet patikrino jo blaivumą ir pirmu pūtimu buvo nustatyta 1,61 promilės, antru pūtimu - 1,54 promilės girtumas. Parodė, jog automobilis priklauso jam. Savo poelgį vertina neigiamai, dėl įvykio labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad anksčiau nėra baustas. Laiduotoja prašo skirti buvusią sutuoktinę L. K., nes juos sieja abipusis pasitikėjimas, ji jį gerai pažįsta, daug metų gyvena kartu, daro jam didelę teigiamą įtaką, palaiko morališkai. Jie išklauso vienas kitą ir įsigilina į kiekvieno poreikius. Nurodo, jog anksčiau jų santykiuose buvo krizė, tačiau šiuo metu jie vėl gyvena kartu ir yra šeima, augina vieną bendrą vaiką ir dar 3 vaikus iš sutuoktinės ankstesnės santuokos. Jis dirba Norvegijoje, dvi savaites būna ten, o dvi savaites – namie. Tačiau ir išvykęs nuolat su sutuoktine bendrauja telefonu, nes dirba sėdimą darbą ofise, gali bendrauti. Jis suprato savo elgesio pasekmes ir įsitikinęs, kad tai daugiau nepasikartos. Nurodo, jog sutuoktinė alkoholio nevartoja, yra daugiavaikė mama. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Taip pat prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jam reikia vairuoti automobilį darbo reikalais, be to, vežioja vaiką į treniruotes, mokyklą ir iš jų, nes žmona dirba, o iki autobusų stotelės apie 1 km. Jis pats turi sveikatos problemų, todėl reikia važiuoti pas gydytojus. Iki artimiausios parduotuvės taip pat toli – apie 15 km. Jam netekus teisės vairuoti, labiausiai nukentėtų vaiko poreikiai.

Apklaustas įtariamuoju A. K. taip pat prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio gailėjosi (1 t., b. l. 105-108).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš 2024 m. kovo 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. kovo 29 d. dirbant kartu su vyresn. tyrėja, G. G. bei LPM kursantu K. R. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Lėbartų link Rimkų prieš tiltą a/m „Mazda CX-5“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę juostą, apgadino pranešėjo krovininį automobilį Man, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Kaltininkas su a/m „Mazda CX-5“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link Rimkų, pranešėjas laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko R. B., kuris paaiškino, kad važiuojant Rimkų pusės link Toleikių k. Toleikių g. jį aplenkė automobilis ir kliudė jo kairės pusės dalį, t. y. „Mazda CX-5“ automobilis, kurio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikindamas, kad tai daryti saugu, bei grįždamas į savo eismo juostą, kliudė vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, automobilis pagal nurodytus požymius buvo pastebėtas važiuojant nuo Rimkų pusės link Lėbartų k. Minėta transporto priemonė buvo sustabdyta, Toleikių k. Toleikių g. Kaip vėliau išsiaiškinta automobilį „Mazda Cx-5“ (duomenys neskelbtini), vairavo A. K., kuris nurodė, jog nejuto kaip kliudė automobilį, ir nepasišalino iš jokios eismo įvykio vietos. Nuo vairuotojo A. K. sklido alkoholio kvapas, todėl asmens buvo paklausta, ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau šis ėmė juoktis. Asmens buvo pareikalauta prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti neblaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARPK-0193 ,metrologinės patikros Nr. 1985393, pirmu tikrinimu 16:14 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 16:29 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. A. K. nurodė, jog alkoholinius gėrimus vartojo prekybos centre „Molas“ Klaipėda, Taikos pr. 139, esančioje kavinėje „Charlie Pizza“, kadangi sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad apgadino savo transporto priemonę „Mazda Cx-5“ (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vairavo neblaivus, kadangi vyko į namus adresu Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje taip pat buvo liudininkai kurie matė eismo įvykį ir kaip asmuo pasišalino iš eismo įvykio, I. I. bei V. I.. Įformintas eismo įvykis ROIK 07- 24-9618644. A. K. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę pagal BPK 140 straipsnį, siekiant užtikrinti netrukdomą dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, kadangi asmuo važinėja į užsienį, ten dirba. Automobilį „Mazda CX-5“, (duomenys neskelbtini), nuvežė UAB „OŽYS“ į Klaipėdos r., Šlapšilės k. Gobergiškės g. 18 saugojimo aikštelę. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Filmuota G. G. body kamera (1 ., b. l. 1-9).

Iš 2024 m. kovo 29 d., įvykio ROIK 0124000183189, matyti, kad gautas Klaipėdos r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2024 m. kovo 29 d., adresu Klaipėdos r. Toleikių k. Toleikių g., sustabdyta transporto priemonė ,,Mazda CX-5“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią vairavo A. K., kuriam pirmu tikrinimu nustatytas 1.61 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1.54 promilių neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. K. sulaikytas ir uždarytas į areštinę, adresu Klaipėda Kauno g. 6 (b. l. 10-13).

Iš 2024 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad įvykio vieta adresu Klaipėdos r. sav. Toleikių k. Toleikių g. Apžiūrimas „Mazda CX-5“ markės automobilis (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu Lėbartų k. link, matyti tamsios spalvos visureigis „Mazda CX-5“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio saloną alkoholio taros nematyti. Minėto automobilio viduje, ties pavarų svirtimi matyti, baltos spalvos mobiliojo įkroviklis. Automobilio kairės pusės gale, matyti tamsios spalvos pirkinių maišas, kuriame yra įvairios maisto prekės. Automobilio „Mazda CX-5“ bagažinėje matyti, kartoninė dėžė, taip pat matyti, tamsios spalvos skėtis. Ant automobilio galinio dešinės pusės sparno yra matyti nubraižymas. Įvykio vietos apžiūra baigta (1 t., b. l. 24-26, 27-32).

Iš įvykio vietoje policijos pareigūnų filmuotos „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo pirmame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą juos pasitinka sunkiasvorio automobilio vairuotojas kaip jau nustatyta R. B. jis pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, jog automobilis „Mazda CX-5“ jį lenkdamas apgadino sunkiasvorio automobilio šoną, jog „Mazda CX-5“ neatsitrenktų į priešprieša važiavusį automobilį jis metėsi į kelkraštį, o priešpriešais važiuojantis automobilis taip pat metėsi į kelkraštį. Priešpriešais važiuojančio automobilio vairuotojas ir keleivis kaip jau nustatyta I. I. ir V. I., pademonstravo įvykio aplinkybes, kurios sutapo su R. B.. Pareigūnai apžiūrėjo sunkiasvorio automobilio apgadinimus, apgadintas buvo sparnas ir posūkis, užsirašė dalyvių asmens duomenis, nusistatė asmenį, kuris pasišalino iš eismo įvykio. Kol pareigūnai pildė eismo įvykio schemą pravažiavo juodos spalvos automobilis, o R. B. sušuko, jog pravažiavo tas pats automobilis. Pareigūnai sėdo į tarnybinį automobilį ir nusivijo pasišalinusį automobilį. Antrame vaizdo įraše, matyti, kaip pareigūnai sustabdė ,,Mazda CX-5“ automobilį valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo neblaivus, kaip jau nustatyta A. K. vairuotojas teigė, kad nepajuto eismo įvykio, jis teigė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio išgėrė 150 ml., viskio vairuotojui pirmu tikrinimu nustatė 1,61 promilių neblaivumą, antru tikrinimu 1,54 promilių neblaivumą. Jis teigė, kad pamatęs aikštelėje apgadintą savo automobilį, todėl iš nevilties „Čili“ picoje išgėrė 150 ml., viskio, tada nuėjo apsipirko ir vyko namo. Pareigūnai jį pasodino į tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo vietą, toliau formino įvykio aplinkybes. Apžiūra baigta (1 t., b. l. 33-35).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. kovo 29 d. A. K. pirmo tikrinimo metu 16:14 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 16:29 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36-39, 40).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Mazda CX-5“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K. (1 t., b. l. 42).

Iš VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Mazda CX-5“ rinkos kaina su PVM 9690,00 eurų (1 t., b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šio straipsnio dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. K. 2024 m. kovo 29 d., apie 16. val., A. K., Klaipėdos r., Dovilų seniūnijoje, Toleikių k. Toleikių g. vairavo „Mazda“ CX-5 markės automobilį, kurio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi A. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl atsakomybės taikymo.

Kaltinamasis A. K. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant jo sutuoktinę L. K., kuri sutiko, kad kaltinamasis būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.

Teisiamajame posėdyje L. K. paaiškino, kad su A. K. daug metų yra kartu, jį pažįsta apie 15 m., nors jų santykius buvo ištikusi krizė, jie oficialiai išsiskyrė, tačiau po to vėl susitaikė ir beveik metai kaip gyvena kartu. Jie turi bendrą vaiką. Yra įsitikinusi, kad A. K. gali daryti įtaką, nes jis įsiklauso į jos patarimus, jie kalbasi visais klausimais, tarp jų yra pagarba ir pasitikėjimas. Ji pati visiškai nevartoja alkoholio, sutuoktinis taip pat nepiktnaudžiauja alkoholiu. Su A. K. kalbasi šia tema, be to, tėvas turi būti sūnui pavyzdys. A. K. supranta gyvenimo prasmę, kas yra šeima, vertybės. Kai jis dirba užsienyje, jie dažnai bendrauja telefonu, o kai grįžta namo, praktiškai būna jos priežiūroje. Jų santykiai geri. Mato, kad vyras dėl įvykio labai išgyvena, jaudinasi, stresuoja. Ji nėra teista, turi administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, nes ne vietoje pastatė automobilį, baudą sumokėjo. Prašo neskirti užstato, turi banko įsipareigojimų, jos atlyginimas nėra didelis. Šeima gyvena užmiestyje, tačiau gyventi be automobilio ten neįmanoma, nes nuo Klaipėdos nutolę apie 15-20 km., susisiekimo nėra, stotelė už 1 km nuo namų. Žiemą iš namų sunkiai išvažiuojama, todėl vyrui teisės reikalingos ir Lietuvoje, ir užsienyje.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, bauda sumokėta. Jis dirba, darbovietė jį charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 45), turi šeimą, augina mažametį vaiką (2 t., b. l. 40). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, civilinių ieškinių nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad A. K. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo buvusios sutuoktinės L. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. L. K. neteista (2 t., b. l. 49), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (2 t., b. l. 51-52, 43-44) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietė ją charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu L. K., sutikdama, kad kaltinamasis būtų atiduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą, patvirtino, kad nepaisant to, jog jų santuoka oficialiai yra nutraukta, santykiai su sutuoktiniu išliko artimi, jų ryšys glaudus ir ji yra įsitikinusi, jog gali daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų. Pagal teismų praktiką, tai, kad kaltinamasis ir laiduotojas kartais gyvena skirtingose šalyse, nėra kliūtis taikyti laidavimo institutą. Ypač atsižvelgiant ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra visiškas pastarosios išvengimas, o nustato įpareigojimą asmeniui elgtis tam tikru būdu, priešingu atveju sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir gali būti taikoma atsakomybė (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-795/2022).

Teismas, įvertinęs L. K., kaip laiduotojos, charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajam ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos materialinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus ir auginamą mažametį vaiką (2 t., b. l. 40), perduodant jį L. K. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas taikytinas 2 metų laikotarpiui. Apibendrinant, A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas. Nors kaltinamasis, prašydamas netaikyti pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės, šį prašymą motyvavo tuo, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo pobūdžio ir šeimos poreikių tenkinimo, tačiau pažymėtina, kad dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino. Priešingai, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, o vien kaltinamojo interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam neskirti poveikio priemonės, ypač atsižvelgus į tai, kad A. K., būdamas brandi asmenybė, pats turėjo suprasti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes ir prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusikaltimo, riziką. Taigi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, trumpesniam nei sankcijos vidurkis, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 30 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, taip pat atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo jam asmenine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mazda“ CX-5, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kadangi ji įsigyta po kaltinamojo santuokos nutraukimo (2022 m. spalio 14 d. sprendimas) (1 t., b. l. 43), taigi yra asmeninis kaltinamojo turtas. Vadinasi, kaltinamojo vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.). Nors kaltinamasis prašė nekonfiskuoti automobilio, nes kitas šeimos automobilis yra senas, o kadangi šeima gyvena užmiestyje, su juo žiemą būtų sunku pravažiuoti, šeima turi finansinių įsipareigojimų, kito automobilio nepajėgtų įsigyti, tačiau išimtimi iš minėtos taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Šiuo atveju tokių išimčių nėra nustatyta, nes, nors kaltinamasis pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų, vis tik, duomenų, kad būtų nedarbingas, nėra. Taigi, kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir dirbantis, moka išlaikymą tik vienam vaikui, jo buvusi sutuoktinė taip pat dirba, ji turi savo automobilį, konfiskuotinas turtas buvo asmeninė kaltinamojo, o ne šeimos nuosavybė, todėl pasekmės kils tik kaltinamajam. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltinamo asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonių paskirties, todėl atsižvelgiant į poveikio priemonės tikslus ir paskirtį, automobilis „Mazda“ CX-5, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu iki 2024 m. spalio 2 d. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausančiam automobiliui „Mazda“ CX-5, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninė laikmena paliktina baudžiamojoje byloje, A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. (A. K.), dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. K. laiduotoja paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti laiduotojai L. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs A. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Mazda“ CX-5, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

2024 m. balandžio 2 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. priklausančiam automobiliui „Mazda“ CX-5, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninę laikmeną palikti baudžiamojoje byloje, A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė