Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-03-23 d., apie 20.50 val., Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute, žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine J. M. metu, lazda skirta pasiremti vaikštant, sudavė pastarajai 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusiąja pripažintai J. M. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais Z. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 24 d. apklaustas Z. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusia žmona J. M. bei sūnumis: V. J., bei A. M., visi sūnūs pilnamečiai. Kadangi jie yra išsiskyrę, jis gyvena minėto buto virtuvėje. Kadangi serga (duomenys neskelbtini), jam yra nustatytas 90 proc. nedarbingumas, yra pirmos grupės neįgalusis, nes jis beveik nemato. Kadangi beveik nemato, jam sunku pačiam susitvarkyti, todėl minėtą butą, taip pat ir virtuvę, kurioje jis gyvena, sutvarko jo buvusi žmona. 2020-03-23, vakare galimai apie 20.50 val. jo žmona atėjo į virtuvę ir pasakė, kad išneš jam priklausančius daiktus į rūsį, nes neva jai maišo. Jis paprašė, kad jo daiktų neišneštų, nes jis tai daiktais naudojasi. Jo žmona pradėjo rėkti, kad minėtus daiktus išneš ir pradėjo tuos daiktus rinkti, jis atsistojo tarpduryje ir pakėlęs lazdą pasakė, kad trenks su lazda jei ji nepadės jo daiktų į vietą. Jis tik pagrasino, tam, kad ji paliktų jo daiktus. Ji anksčiau jau buvo išmetusi jam priklausančią brangią knygą, bei kitus jam brangius daiktus, todėl jis išsigando, kad ir šįkart išmes. Pagrasino jai su lazda tiesiog norėdamas, kad ji paliktų jo daiktus, neketino jai suduoti. Tuo metu į virtuvę įėjo jo vyriausiasis sūnus V. M., kuris sugriebęs jį už rankos nuvertė ant lovos. Tuomet jo buvusi žmona iškvietė policiją, kurie jį sulaikė, bei išvežė į policijos įstaigą. Kaip ir minėjo, pranešime apie įtarimą nurodyto nusikaltimo nepadarė, žmonai smūgių nesudavė, prašė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 22 d. papildomai apklaustas Z. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirmosios apklausos metu neprisipažino, nes manė, kad neprisipažindamas išvengs baudžiamosios atsakomybės ir susitaikys su žmona, tačiau šiuo metu įvertinęs savo elgesį, kitų šeimos narių reakciją bei žmonos nesutikimą susitaikyti, nori paaiškinti, kad jis prisipažįsta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Dėl netekto regėjimo labai savyje pergyvena ir siekdamas užsimiršti dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kurių vartojimas veda į nuolatinius konfliktus su žmona ir kitais šeimos nariais. 2020-03-23, vakare galimai apie 20.50 val. jo žmona atėjo į virtuvę ir pasakė, kad išneš jam priklausančius daiktus į rūsį, nes neva jai maišo. Jis paprašė, kad jo daiktų neišneštų, nes jis tai daiktais naudojasi. Jo žmona pradėjo rėkti, kad minėtus daiktus išneš ir pradėjo juos rinkti, jis atsistojo tarpduryje ir pakėlęs lazdą pasakė, kad trenks su lazda, jei ji nepadės jo daiktų į vietą. Ji pradėjo kraustyti jo daiktus ir jis nebežinodamas kaip ją paveikti, nesusivaldė ir sudavė jai kelis kartus su savimi turėta lazda, skirta pasiremti vaikštant. Kiek tiksliai kartų sudavė nežino, bet gali būti, kad 4-5 kartus. Jam atrodė, kad sudavė nestipriai, tačiau supranta, kad galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Tuo metu ji bandė išeiti, ar tai išnešti jo daiktus ir norėdamas ją sulaikyti sugriebė ją už rankų ir laikė, po ko neišlaikę pusiausvyros abu nugriuvo ant lovos. Jo žmona pradėjo kviesti pagalbą, tuo metu į virtuvę atėjo jo vyriausias sūnus V. M. ir savo rankomis ištraukė savo motinos rankas iš jo rankų ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Jo žmona taip ir padarė, iškvietė policiją, po ko jis buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 46).

Iš 2020-03-23 BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020-03-23, 20.56 val., J. M. pranešė, kad jos neblaivus vyras mušasi, neleidžia tvarkyti namų. Pagalba kviečiama (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš 2020-03-23 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. M. nurodė, kad 2020-03-23 apie 20.50 val. jos buvęs vyras Z. M. jai tvarkant namus trankė per rankas ir krūtinę su medine lazda, vėliau tampė už drabužių, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Papildomai J. M. parodė, kad jai atėjus į virtuvę ir pradėjus tvarkytis, buvęs vyras neleido to daryti, pradėjo ją stumdyti. Tai pamatęs sūnus A. M. ją užstojo, prašė tėvo išeiti ir leisti sutvarkyti virtuvę. Grįžo kiti du sūnūs, kurie įkalbėjo tėvą išeiti ir leisti susitvarkyti. Po kurio laiko Z. M. grįžo į virtuvę ir jai bandant paimti daiktus, kuriuos norėjo išnešti į sandėliuką, buvęs vyras trenkė jai apie penkis kartus su medine lazda, kuria pasiremia vaikščiodamas, per krūtinę ir rankas. Po to įsikibo jai į drabužius ir ją tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sūnus V. M. išgirdęs konfliktą Z. M. nuo jos atitraukė ir pasodino ant lovos. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 7-14).

Iš 2020-05-22 Tarnybinio pranešimo dėl nuotolinės liudytojo V. M. apklausos matyti, kad V. M. nurodė, kad jo tėvas Z. M. gyvena kartu su motina, bei juo ir jo broliais anksčiau minėtu adresu. Tėvas su motina yra išsiskyrę, nepaisant to, tėvas gyvena kartu su jais, nes neturi kur daugiau eiti. Tėvas gyvena virtuvėje ir nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas neblaivus nugriūna bei apsišlapina, rūko bendro naudojimo patalpose, o V. M. mama - J. M. viską tvarko ir būtent dėl tos priežasties ir kyla konfliktai. Z. M. virtuvėje laiko savo daiktus susijusius su elektrotechnika, bei kitus savo daiktus, kurie užima vietą, bei kelia higienos problemų, nes virtuvėje visi šeimos nariai gamina maistą. 2020-03-23 J. M. nusprendė sutvarkyti minėtus daiktus, tuos kurie yra nenaudojami išnešti į rūsį, kitus sutvarkyti, išvalyti virtuvę. Tai pamatęs Z. M. pradėjo vadinti J. M. necenzūriniais žodžiais, įvairiai pravardžiuoti ir J. M. bandant praeiti koridoriumi jos nepraleido. Tai pamatęs V. M. pastūmė tėvą, kad mama galėtų praeiti. Po kurio laiko, galimai 21.00-22.00 val. V. M. išgirdo, kad mama šaukiasi pagalbos, nubėgęs į virtuvę pamatė, kad Z. M. laiko parvertęs bei už riešų sugriebęs J. M. ir jos nepaleidžia. V. M. atkabino Z. M. rankas (pabrėžė, kad tai padaryti buvo sunku, Z. M. stipriai laikė suspaudęs J. M. rankas) po ko patarė savo mamai kviesti policiją, kas ir buvo padaryta. V. M. negalėjo patvirtinti suduotų smūgių fakto, nes pats to nematė, suduodamų smūgių garso negirdėjo. Savo tėvą charakterizavo, kaip manipuliatorių, gebantį priversti jo gailėtis, nors iš tiesų Z. M. akivaizdžiai serga priklausomybės liga - alkoholizmu, dėl ko su kitais šeimos nariais kyla konfliktai, o būdamas neblaivus tampa agresyvus ir terorizuoja J. M. (b. l. 23).

Iš 2020-03-24 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta rudos spalvos, apie 97 cm. ilgio medinė lazda skirta pasiramsčiavimui. Lazdos gale, skirtame laikymui, yra medinė, pailgos formos, apie 12 cm ilgio ir 3 cm pločio rankena. Kitame lazdos gale, pritvirtintas juodos gumos, apie 4 cm ilgio antgalis. Lazdos paviršius lygus, be ryškių pažeidimų. Apžiūrėjus medinę lazdą, reikšmingų aplinkybių bylos tyrimui, neaptikta (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo Z. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiosios J. M., liudytojų A. M., V. M. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios pareiškimas), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo Z. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020-03-23 d., apie 20.50 val., Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute, žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine J. M. metu, lazda skirta pasiremti vaikštant, sudavė pastarajai 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusiąja pripažintai J. M. sukėlė fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62). Prieštaravimų nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas,

duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam Z. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kadangi kaltinamasis Z. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis Z. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 23 d. 22.00 val. iki 2020 m. kovo 24 d. 16.19 val. (viena diena) (b. l. 31; 34). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Z. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 49).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. M. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Z. M. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2020 m. kovo 23 d. 22.00 val. iki 2020 m. kovo 24 d. 16.19 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Z. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Z. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti Z. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.