- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-391-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. J., P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J.
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas, Mečislovas Norvaišas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Virginijos Gudynienės,
sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjams A. J., P. K., gim. 1943 m., P. K., gim. 1972 m., pareiškėjų atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, apeliantui J. J., apelianto atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus J. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-80-743/2008 dėl juridinio fakto nustatymo pagal A. J., P. K., gim. 1972 m., P. K., gim. 1943 m., pareiškimą su suinteresuotu asmeniu J. J., ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio J. J. pareiškimą A. J., P. K., gim. 1972 m., P. K., gim. 1943 m., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. J., P. K., gim. 1972m., P. K., gim. 1943 m., patikslintu pareiškimu (3 t., b. 1. 17-22) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2002-11-14, palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodyta, kad Antanas ir J. J. bei O. K. yra M. J., mirusio 1995-12-31, ir E. J., mirusios 2002-11-14, vaikai. J. J. šeimos nebuvo ir nėra sukūręs, vaikų neturėjo. Jis visą laiką gyveno pas tėvus, o po jų mirties liko gyventi tėvų sodyboje. Pareiškėjas A. J. nurodė, kad po mamos E. J. mirties 2002-11-14 pareiškimo notarų kontorai dėl paveldėjimo teisės liudijimo nepateikė, tačiau kartu su broliu J. J., seserimi O. K., priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinį faktą prašė nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.
Suinteresuotas asmuo J. J. prašė (2 t., b. 1. 3-5) nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po tėvo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1995-12-31, mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 2) po motinos E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2002-11-14, mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad po tėvo mirties prižiūrėjo visus likusius gyvulius, šienavo, augindavo su mama daržoves. Po mamos mirties liko gyventi sodyboje, ją prižiūrėjo, išsipardavė gyvulius.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 24 d.sprendimu (3 t. b. l. 102-106) pareiškėjo A. J. pareiškimą patenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. J., mirusios 2002-11-14, mirties jis priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; juridinis faktas nustatytas tam, kad A. J. galėtų paveldėti atsiradusį palikimą; pareiškėjų P. K., gim. 1943 m., ir P. K., gim. 1972 m., pareiškimą atmetė; suinteresuoto asmens J. J. pareiškimą patenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. J. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; juridinis faktas nustatytas tam, kad J. J. galėtų paveldėti atsiradusį palikimą; likusioje dalyje J. J. pareiškimą atmetė; priteisė iš pareiškėjų A. J., P. K., gim. 1943 m., P. K., gim. 1972 m., J. J. solidariai 71 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei liudytojų parodymus, konstatavo, jog pareiškėjas A. J. aktyviais veiksmais priėmė palikimą po motinos E. J. mirties, kadangi jis nuo 2002 m. gruodžio mėn. domėjosi nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą gražinimo klausimais, rodė iniciatyvą siekiant, kad greičiau būtų paruošti žemės dokumentai, ėmėsi gyvenamojo namo priežiūros (valė, tvarkė, taisė duris), užvaldė lovatiesę, pagalvę, antklodę, namo inventorizacinę bylą. Šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį.
Šalies argumentai
Pareiškėjų P. K., gim. 1943 m., P. K., gim. 1972 m., prašomas nustatyti faktas, kad O. K. priėmė palikimą po mamos E. J. mirties, buvo neįrodytas: pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, kad O. K. jokio turto neužvaldė, tačiau jai, kaip mirusiosios dukrai taip pat privalo priklausyti dalis turto; vėliau nurodė, kad O. K. užvaldė kojinę siuvamąją mašiną, tačiau toks pareiškėjų tvirtinimas paneigtas suinteresuoto asmens J. J., liudytojos B. J. parodymais, kurie patvirtino, kad O. K. siuvamąją mašiną užvaldė dar M. ir E. J. esant gyviems; jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad O. K. užvaldė turtą pradėdama paveldimą turtą valdyti, nebuvo nustatyta, vien O. K. apsilankymas tėvų namuose nėra pakankamas pagrindas pripažinti ją priėmusią palikimą.
Dėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. J. pareiškimo dalyje dėl palikimo priėmimo po tėvo M. J. mirties pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad mirus M. J., jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė E. J.: kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarų kontorą, gavo paveldėjimo teisės liudijimą, toliau valdė visą po mirties likusį turtą kaip savininkė, pasirašinėjo namų ūkio knygose, patvirtindama laikomų gyvulių ir paukščių kiekį. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad E. J. priėmė palikimą po M. J. mirties. Nors savarankiškus reikalavimus pareiškęs J. J. nurodė, kad jis taip pat priėmė palikimą, nes liko gyventi tėvo namuose, turėjo testamentą, kuriuo turtas paliktas jam, tačiau vien faktas, kad jis po tėvo mirties tęsė naudojimąsi tėvo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Motinai priėmus palikimą, užvaldžius M. J. piniginį indėlį, jis paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, vadinasi pripažino, kad palikimą po M. J. mirties priėmė E. J., nes priėmus bent dalį palikimo, konstatuojamas palikimo priėmimo faktas. Spręsdamas, ar J. J. priėmė palikimą po motinos E. J. mirties, teismas pažymėjo, kad mirus jai, jis vienas liko gyventi name Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), užvaldė visą ten buvusį turtą, mokėjo už tiekiamą elektros energiją, rūpinosi žemės darbais, pastatų priežiūra, dalyvavo nustatant žemės sklypų ribas, nesutiko su A. J. sprendimu iškirsti vynuoges ir dėl to reiškė jam pretenzijas. Visi šie jo veiksmai, jų tęstinumas ir pastovumas patvirtino, kad jis priėmė palikimą po motinos mirties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 113-115 ) suinteresuotas asmuo J. J. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008-11-24 sprendimo dalį, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. priėmė motinos E. J. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. priėmė motinos E. J. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendimą grindė tuo, kad A. J. užvaldė lovatiesę, pagalvę, antklodę, namo inventorizacinę bylą. Tokie nereikšmingi ir savanaudiški veiksmai jokiu būdu negali būti laikomi palikimo priėmimu.
2. Teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, kad dar 2002 metų gruodžio mėnesį telefonu ir žodžiu domėjosi nuosavybės teisių į tėvų turėtą nekilnojamąjį turtą atstatymo klausimais, rodė iniciatyvą siekiant, kad greičiau būtų paruošti žemės dokumentai. Tačiau tam, kad palikimas būtų priimtas pradedant faktiškai jį valdyti, neužtenka vien tik domėjimosi žemės atkūrimo reikalais, neatliekant jokių aktyvių tinkamai turto priežiūrai reikalingų veiksmų.
3. Teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, kad A. J. prižiūrėjo gyvenamąjį namą. Tiek prieš motinos mirtį, tiek ir po apeliantas gyveno jos namuose, prižiūrėjo juos, valdė, mokėjo mokesčius, naudojosi tiek nekilnojamais, tiek kilnojamais daiktais, remontavo, rūpinosi kaip savu savo velionių tėvų turtu. A. J. į mirusių tėvų namus retkarčiais atvykdavo tik kaip svečias, pasiimdavo jam naudingus daiktus ir vėl išvykdavo.
4. Nei vienas iš liudytojų parodymų nepatvirtina, kad A. J. faktiškai pradėjo turtą valdyti per 3 mėnesius po motinos mirties. Priešingai, byloje buvo konstatuota, kad tokie veiksmai buvo atliekami po 6 mėnesių ar net ilgesnio laikotarpio. Todėl pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 122) Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagristas ir teisingas atitinkantis faktinę situaciją, o apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 128-131) pareiškėjas A. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas dėl netinkamo gyvenimo būdo visiškai nesirūpino tėvų namais, todėl pareiškėjas periodiškai ir iškart po motinos E. J. laidotuvių vos ne kas savaitę važinėdavo į tėviškę ir kartu su žmona sutvarkydavo namo vidų, skalbdavo, sutvarkydavo namų aplinką - išpjaudavo žolę bei iššluodavo kiemą, darydavo einamąjį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų remontą.
Pareiškėjai P. K., gim. 1939 m. , ir P. K., gim. 1972 m. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. ir J. J. motina E. J. mirė 2002-11-14, iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajone. Po jos mirties liko jos sutuoktinio M. J. vardu įregistruoti gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajone, kuriuos ji paveldėjo po vyro M. J., mirusio 1995-12-31 mirties, kreipdamasi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo (3 t. b. l. 51) . Iki E. J. mirties liko neatkurtos pagal 1991-09-09 M. J. prašymą jam nuosavybės teisės į jo tėvo K. J. turėtą 13, 76 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini)(prijungtos civ. bylos Nr. 2-245-393/2007 b. l. 20, 21-24).
Pareiškėjas A. J. pareiškime nurodė bei teisme paaiškino, kad jo brolis J. J. visą laiką gyveno su tėvais, o po jų mirties jis liko gyventi tėvų sodyboje. Po mamos mirties atminčiai pasiėmė pagalvę, antklodę, mamos skarelę. Po motinos mirties liko pastatai, nedirbama žemė, jis ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuvažiuodavo, tvarkydavo kambarius, pasiėmė namo inventorinę bylą, dalį patalynės, stengėsi padėti broliui. Jis 2003 m. pavasarį-vasarą iškapojo krūmus, remontavo ūkinio pastato sieną, nudažė ir pataisė namo stogą, vėliau brolis jo nebeįsileido. Jis rūpinosi žemės grąžinimu, nes po tėvo mirties liko negrąžinta nuosavybėn 14, 7 ha žemės ( 3 t. b. l. 18, 38-40, 61). Teisme apklausti liudytojai skirtingai paaiškino pareiškėjo nurodytas aplinkybes: jo sutuoktinė B. J. paaiškino, kad po mamos mirties apie 2003 m. vasarą ji pasiėmė atminčiai dvi lovatiese, antklodę, skarelę, staltiesę (3 t. b. l. 43-44, 60), liudytojai V. K. V., A. K., G. K. paaiškino, kad A. J. su žmona dažnai atvažiuodavo pas Juozą, skalbė jo patalynę, padėjo jam dirbti (3 t. b. l. 45-47), o O. M. K. paaiškino, kad A. atvažiuodavo tik esant gyvai motinai (3 t. b. l. 48), S. D. paaiškino, kad po E. J. mirties namais rūpinosi tik J. J., jis ten gyveno (3 t. b. l. 59) , liudytoja J. M. jokių konkrečių aplinkybių nenurodė (3 t. b. l. 67-68), liudytojas S. J. parodė, kad jam ne kartą skambino A. J. ir domėjosi dėl tėvų žemės, jos atmatavimo, tačiau laikotarpio nenurodė ( 3 t. b. l. 87). Teismo posėdžio protokole (3 t. b. l. 96) užfiksuota, bei iš prijungtos M. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų, matyti, jog veiksmai atlikti 2003 m. liepos - 2007 m. kovo mėnesio laikotarpiu, po žemės sklypo abrisais A. J. pasirašyta 2007-03-21.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
Byloje apklaustų liudytojų parodymai skirtingi, liudytojai B. J. yra pareiškėjo A. J. sutuoktinė, o V. K. V. yra B. J. brolis, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymais nėra pagrindo remtis. Liudytojų A. K., G. K., J. M. paaiškinimai neišsamūs ir nepatvirtina, kad A. J. iš karto po motinos mirties per 3 mėnesius pradėjo naudotis, rūpintis paveldimu turtu, elgėsi su juo kaip savininkas. Iš prie šios bylos prijungtos M. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų: akto ( b. l. 2) matyti Nuosavybės teisei į žemę atkurti bylą 2003-08-25 projekto autorius M. P. perėmė iš Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės Z. Kučinskienės 2003-08-25 ir joje atliko veiksmus iki 2007 m. kovo mėnesio, o teisme apklaustas liudytoju S. J. tik 2007-03-21 atliko žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo darbus, kur dalyvavo ir pareiškėjas A. J., todėl liudytojo S. J. parodymai kelia abejonių, nes jis negalėjo žinoti visų aplinkybių dėl žemės grąžinimo. Byloje nėra įrodyta, jog pareiškėjas A. J. atliko kokius nors aktyvius veiksmus iki 2007-03-21 (žemės matavimo darbų), susijusius su tėvo M. J. žemės grąžinimu natūra.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas neįrodė, jog būdamas įpėdiniu po motinos mirties per 3 mėnesius atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą bei išreiškęs savo nuostatą ir į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę (CPK 178 str.). Palikėjos keleto daiktų paėmimas atminčiai, namo inventorinės bylos paėmimas, neatliekant joje jokių veiksmų, brolio Juozo, gyvenančio tėvų sodyboje aplankymas, nepripažintini veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Išvardytos įstatyminės nuostatos, teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo A. J. reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl 2008 m. lapkričio 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria pareiškėjo A. J. pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, patenkintas ir šioje dalyje pareiškėjo A. J. pareiškimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kita sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, paliktina nepakeista (CPK 320 str.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
2008 m. lapkričio 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo A. J. pareiškimą patenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. J., mirusios 2002-11-14, mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; juridinis faktas nustatytas tam, kad A. J. galėtų paveldėti atsiradusį palikimą ir šioje dalyje pareiškėjo A. J. pareiškimą atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.