Kauno apygardos teismo nutartis

2007-09-12 · Civilinė byla Nr. 2S-966-153/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-12
Bylos Nr.
2S-966-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
Ieškovas
Lietuvos veterinarijos akademijos
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr.2S-966-153/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Aušra BaubienėProcesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 29.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel, Eduardo Monkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos veterinarijos akademijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nutarties, kuria sustabdytas nagrinėjimas civilinės bylos, pagal ieškovo Lietuvos veterinarijos akademijos ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 19 d. nutartimi tenkino atsakovės V. K. prašymą ir civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos veterinarijos akademijos ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų sustabdė iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-609-353/2007 Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad iš atsakovės pateiktos Kauno apygardos administracinio teismo 2007-04-25 nutarties bei skundo nuorašų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-609-353/2007 pagal V. K. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai ir kt. asmenims dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ., t.y. į tą pačią žemę, dėl kurios yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, todėl nėra galimybės užbaigti nagrinėti šią bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-609-353/2007 Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl byla turi būti sustabdyta.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) nesutiko su teismo nutartimi, prašė ją panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, dėl šių motyvų:

1) LVA reikalavimas šioje byloje nėra susijęs su atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, kadangi šioje byloje LVA pateikė ieškinį atsakovei dėl žemės sklypo dalies valdymo pažeidimų. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla pagal V. K. ieškinį Kauno apskrities viršininko administracijai ir kt. asmenims dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemės sklypą, todėl neturi įtakos šiai bylai;

2) ieškovas LVA ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti žemės valdymo pažeidimus, vadovaujantis CK 4.34 str. 1 d., gina esamą žemės valdymą nuo atsakovės neteisėto žemės užgrobimo - trukdymo valdyti daiktą pagal CK 4.35 str. 1 d., todėl šio klausimo sprendimas pagal CK 4.34 str. ir CPK 419 - 423 str. nėra susijęs su atsakovo nuosavybės teisių (esamų ar būsimų) į daiktą klausimu. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimų teismas turi nagrinėti bylą nesiaiškinamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (CPK 422 str. 1 d.) - šios bylos atveju - atsakovės valios susigrąžinti nuosavybę;

3) atsakovė, jei byla Kauno apygardos administraciniame teisme baigsis jos naudai, nuosavybės teisę įgytų nuo teismo sprendimo dienos. Negalima pateisinti dabartinių atsakovės veiksmų (žemės užgrobimo, kol ji neturi jokių daiktinių teisių į žemę), nes nuosavybės teisės nėra atkuriamos atgaline data. Šiuo metu, nepriklausomai nuo atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, atsakovė neteisėtai naudojasi LVA teisėtai valdomo Valstybinės žemės sklypo dalimi, o bylą sustabdžius atsakovė ir toliau nevaržomai naudosis šia žeme;

4) tai, kad abi bylas sieja žemės sklypas (jo dalis) nesudaro pagrindo teismui stabdyti bylos. Atsakovė pati pripažino, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus byloje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį LVA valdo pagal panaudos sutartį, todėl bylos Kauno apygardos administraciniame teisme baigtis negali suteikti teisėtumo ir sąžiningumo dabartiniams atsakovės veiksmams. Atsakovė yra valdymo pažeidėja pagal CK 4.35 str., nepriklausomai nuo to siekia ar ne atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija

su atskiruoju skundu sutiko, nurodė, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje nėra susijęs su atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo, nagrinėjamu Kauno apygardos administraciniame teisme. Ieškovas LVA reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti esamus žemės valdymo pažeidimus, todėl administracinės bylos išsprendimas neturi ir neturės įtakos šios bylos faktinėms aplinkybėms - tęstiniam neteisėtam žemės naudojimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė V. K. prašė atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti galioti, kadangi 2007 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismas nutartyje (c.b. Nr. 2A-74-324/2007) nurodė, kad ieškovas turi teisinį pagrindą teismine tvarka ginti esamą žemės valdymą, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino žemės savininko teisių ir pareigų ginčo žemės atžvilgiu. Kauno apygardos administracinis teismas administracinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kurį užėmusi LVA, perdavė nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui, nes patikslinus skundą, buvo pareikštas reikalavimas panaikinti sutartį, kurios pagrindu ieškovas gina savo teises į ginčo žemę. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese turės prejudicinę galią ateityje priimant sprendimą šioje byloje, nes pripažinus atsakovės kaip pretendentės teises į ginčo žemę, nebeliks ieškovo teisės ginti savo panaudos teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, kt.). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų ar kelių bylų prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Lietuvos veterinarijos akademija savo teisę ginti esamą valdymą kildina iš Valstybinės žemės panaudos 2001-06-18 sutarties Nr. P 52/2001-0010. Kauno apygardos administracinio teismo 2007m. birželio 26d. nutartyje nustatyta, kad atsakovė V. K. ginčija administracinėje byloje, tarpe kitų administracinių aktų, ieškovo Lietuvos Veterinarijos akademijos valdymo atsiradimo pagrindą- Valstybinės žemės panaudos 2001-06-18 sutartį Nr. P 52/2001-0010, sudaryta tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos veterinarijos akademijos (b.l.11). Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovė kitoje byloje tik pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus byloje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį LVA valdo pagal panaudos sutartį.

Tokiu būdu sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl teisinio ryšio tarp dviejų nagrinėjamų bylų konstatavimas yra pagrįstas, kadangi abi bylas sieja įstatymo suteiktų teisių realizavimas įstatymo nustatytu būdu į tą patį žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus ir konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kuriais remdamasis padarė išvadą dėl teisinio ryšio tarp dviejų nurodytų civilinių bylų buvimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių ginčui nagrinėjamoje byloje teisingai išspręsti yra teisiškai reikšmingi faktai, kurie nustatinėjami kitoje ginčo šalių civilinėje byloje, tai nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str..,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelEduardas Monkevičius