Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Vygintui Bagdonui, atsakovei V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl 2006 m. spalio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nr.2-1114-358/2006 pagal Lietuvos veterinarijos akademijos ieškinį atsakovei V. K. dėl pažeistų žemės sklypo valdymo teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tenkindamas ieškinį, 2006 m. spalio 11 d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas įpareigojo atsakovę per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo ieškinyje nurodyto žemės sklypo metalinį vagonėlį, šiltnamį, pašalinti vaiskrūmius, vaismedžius bei kitus sodo ir daržo augalus, ir visiškai atlaisvinti 0,65 ha sklypo dalį. Konstatavo, jog valstybei priklausančią žemę panaudos sutarties pagrindu valdo ieškovas. Sklypo dalies valdymo pažeidimus nustatė iš šalių paaiškinimų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsakovės argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso į ginčo žemės sklypą laikė nereikšmingais, nesusijusiais su nagrinėjimo dalyku.

Neatsižvelgta, jog atsakovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teisės į ginčo žemę. Ši žemė laisva, neužstatyta, todėl turi būti jai grąžinta pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas, nes klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo neišspręstas. Byla dėl ieškovo valdomo žemės sklypo dydžio ir teisėtumo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme.

Teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Rezoliucinėje jo dalyje nenurodyta, kokius konkrečiai vaismedžius, sodo ir daržo augalus atsakovė privalo pašalinti. Neįvertinta, kad žiemos metu daugelio augalų ir pasėlių persodinti neįmanoma. Dėl teismo sprendimo patirsianti didelius nuostolius, todėl jis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovė patikslino, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo vietoje esančią žemę padavė 1991 metais. Ginčo sklypą agrarinės reformos tarnyba jai atmatavo 1994 metais. Visą laiką šia žeme naudojasi, 1993-1995 metais yra deklaravusi joje pasėtus pasėlius. 2006 m. apygardos administraciniame teisme iškėlė bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimo. Lietuvos Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Kauno apygardos teismo kreipimasis dėl ieškovo valdomo žemės sklypo suteikimo pagrindo teisėtumo, neišsprendus buvusių savininkų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šiuo metu ieškinyje nurodyto žemės sklypo savininkas yra valstybė. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 7 straipsniu, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu) ginčo atveju yra Kauno apskrities viršininkas. Valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai ja naudotis (panauda) reglamentuojantis minimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina, jog, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir kitiems šioje normoje nurodytiems subjektams. Pagal Kauno apskrities viršininko administracijos ir ieškovo sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį nr. P 52/2001-0010 2001 m. birželio 18 d. ieškinyje nurodytas žemės sklypas neterminuotai suteiktas naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai. Taigi, ieškovas turi teisinį pagrindą teismine tvarka ginti esamą žemės valdymą pagal CK 4.34 straipsnį, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino žemės savininko teisių ir pareigų ginčo žemės atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė pretenduoja atkurti iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į ieškinyje nurodytą žemę, tuo pagrindu žeme naudojasi ir šiuo argumentu grindžia atsikirtimus į ieškinį. Sprendimas dėl 1991 m. paduoto atsakovės pareiškimo atkurti nuosavybės teises iki šiol nėra priimtas. Pareigą išspręsti minimą klausimą valstybė yra įgaliojusi minėtąjį patikėtinį (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis). Priešieškinio ar kitokio reikalavimo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu bylos nagrinėjimo metu atsakovė nebuvo pateikusi, tačiau, esant faktiniam ginčui dėl žemės nuosavybės teisės, bylos išnagrinėjimas neįtraukus dalyvauti joje dabartinio žemės savininko įgalina konstatuoti, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų ( CPK 329 straipsnio antrosios dalies antrasis punktas). Tai yra absoliuti skundžiamo sprendimo negaliojimo vada, todėl jis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 327 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas, 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti 2006 m. spalio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.