- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-660-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04298-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- asociacijos „Nendrės – Dainavos vietos bendruomenės“, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenės, Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Biokuro energija“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-660-227/2018 Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04298-2018-7
2018 m. spalio 10 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų asociacijos „Nendrės – Dainavos vietos bendruomenės“, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenės, Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“ bendruomenės, Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrijos, L. B., A. K., A. K., R. L., R. P., L. S., I. S., V. T., M. V., R. V., R. V., E. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovų ieškinio atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Biokuro energija“ dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo priėmimo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimą projektiniams pasiūlymams; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018-06-07 statybos leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-51-180607-00082, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimą projektiniams pasiūlymams kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, priėmė ieškinio reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018-06-07 statybos leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-51-180607-00082, adresu (duomenys neskelbtini), išsprendė kitus procesinius klausimus.
3. Nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 7.2 punktą projektiniai pasiūlymai priskiriami privalomiems statinio projekto rengimo dokumentams ir yra rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Pritarus statinio projektiniams pasiūlymams statytojas rengia statinio projektą bei išduodamas arba neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas pripažino, kad pritarimas projektiniams pasiūlymams vertintinas kaip tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas. Ieškovai nėra statybos dalyviai, skundžiamas sprendimas jiems nesukelia teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimą projektiniams pasiūlymams negali būti savarankišku ginčo objektu civilinėje byloje dėl statytos leidimo panaikinimo. Pažymėjo, kad Reglamento 68 punktas numato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Todėl reikalavimas panaikinti minėtą pritarimą projektiniams pasiūlymams atsisakė priimti nagrinėti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išaiškino, kad ieškovai, manydami, kad jų teisės visgi yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis su reikalavimu į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą įstatymų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų reikalavimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimo projektiniams pasiūlymams panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį šioje reikalavimų dalyje priimti.
5. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pritarimą projektiniams pasiūlymams vertintino kaip tarpinį procedūrinio pobūdžio sprendimą ir laikė, kad jis nesukelia ieškovams teisinių pasekmių. Pagal Reglamento 68 punktą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pritarimas yra teismine tvarka skundžiamas individualus administracinis aktas ir negali būti laikomas tarpiniu procedūrinio pobūdžio sprendimu, juolab, kad tai yra paskutinė visuomenės dalyvavimo visuomenei svarbaus statinio projektavimo procedūroje stadija. Viena iš esminių visuomenės teisių šioje procedūroje yra ne tik teisė pareikšti pastabas dėl projektinių pasiūlymų, bet ir apskųsti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą projektiniams pasiūlymams. Todėl nesutinka, kad visuomenė neturi teisės apskųsti tokio pritarimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nesutinka su atsisakymu priimti reikalavimą dėl to, kad jis yra administracinio teisinio pobūdžio, tokiu būdu išskaidant ginčą. Viešojo administravimo subjektas tiek vykdydamas konkrečias procedūras, tiek išduodamas statybą leidžiantį dokumentą pažeidė ieškovų teises ir įstatymų saugomus interesus bei viešosios teisės normas - savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, nepagrįstai pritarė projektiniams pasiūlymams ir pažeidė nustatytą pritarimo procedūrą, o savivaldybė neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Reikalavimai dėl pritarimo ir statybos leidimo panaikinimo yra tarpusavyje susiję, sprendžiant klausimą dėl statybos proceso teisėtumo vertinimo. Byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, kadangi statyba jau yra pradėta (Statybos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p.). Aplinkybė, kad vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio nesudaro pagrindo atsisakyti tokį reikalavimą priimti ir nagrinėti kartu su kitais ieškinio reikalavimais bendrosios kompetencijos teisme (CPK 24 str. 1 d. , 36 str. 2 d., Civilinio kodekso 1.138 str. 7 p.).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 45 d. projektinių pasiūlymų tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Šią nuostatą, iš esmės atkartoja ir Reglamento 7.2 p. kuriame nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai rengiami - išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Reglamento VIII skyrius išsamiai reglamentuoja visuomenės informavimą apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus. Pagal Reglamento 60 p., statytojas apie nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę. Po to, kai administracijos direktorius projektinius pasiūlymus paskelbia, su jais susipažįstama, rengiamas viešas susirinkimas (Reglamento 63-65 p.). Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per 5 darbo dienas po 66 p. nurodytos kompiuterinės laikmenos, pateiktos statytojo, gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja statytoją (Reglamento 67 p.). Reglamento 68 p., nustato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kokias dokumentais vadovaujantis yra rengiamas statinio projektas.
8. Teigia, kad sprendimas nepritarti projektiniams pasiūlymams tam tikrais atvejais gali sukelti teisines pasekmes statytojui, tačiau sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio. Po jo priėmimo statytojas rengia statinio projektą, kuriam vėliau nustatyta tvarka gali būti pritarta ( projektas gali būti patvirtintas) arba nepritarta, ir galiausiai išduodamas (ar neišduodamas) statybą leidžiantis dokumentas. Priimtas sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams, nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, jis ieškovams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Jeigu ieškovai mano, kad jiems 2018-03-20 Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto pritarimas naujai projektuojamos biokuro katilinės statinio projektiniams pasiūlymams sukelia teisines pasekmes, turėjo, teisės aktų nustatyta tvarka (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 29 str. 1 d.) ir terminais kreiptis į atitinkamas institucijas ir ginti neva savo pažeistas teises, o ne laukti, kol atsakovė išduos statytojui leidimą statyti statinį.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Biokuro energija“ su skundu nesutinka. Nurodo, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti. Reglamento nuostatos patvirtina, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas remiantis ne statinio projektiniais pasiūlymais, bet statinio projektu, todėl pritarimas projektiniams pasiūlymams laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, nesukeliančiu ieškovams jokių teisinių pasekmių. Tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Reglamento 68 str. numatyta, jog galima skųsti administracinės procedūros sprendimą. Atitinkamai administracinė procedūra yra veiksmai, kai nagrinėjamas skundas. Atsakovė pritarė projektiniams pasiūlymams ne pagal ieškovų skundą (nebuvo pradėta administracinė procedūra pagal jų skundą ar kreipimąsi), o pagal statytojo (trečiojo asmens) prašymą. Tokiu būdu ginčijamu pritarimu projektiniams pasiūlymams nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškovų teisių ar pareigų, nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę ieškovams teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Taigi skundžiamų pritarimų projektiniams pasiūlymams negalima vertinti niekaip kitaip, kaip tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimą projektiniams pasiūlymams kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Ieškovai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kadangi prašoma panaikinti statybos leidimą, kai statyba jau yra pradėta (Statybos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p.). Aukščiau minėtas reikalavimas, kurį atsisakyta priimti, yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl sprendžiant klausimą dėl to, ar toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
13. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.
14. Ieškovai skundžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimą projektiniams pasiūlymams. Nagrinėjamu atveju, reikšminga tai, ar ginčijamas aktas liečia besikreipusių teisminės gynybos teises (interesus). Skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pritarimas projektiniams pasiūlymams vertintinas kaip tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas, ieškovai nėra statybos dalyviai, skundžiamas sprendimas jiems nesukelia teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti minėtą pritarimą negali būti savarankišku ginčo objektu civilinėje byloje dėl statytos leidimo panaikinimo. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
15. Reglamento 7.2 punkte nurodoma, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.
16. Nagrinėjamu atveju pritarimas projektiniams pasiūlymams ieškovams nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos jų teisių ir pareigų apimčiai, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų ieškovų atžvilgiu. Argumentai dėl sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodomi ginčijant išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalimi, 2 straipsnio 61 dalimi, Reglamento 7.2 punktu, statybą leidžiantis dokumentas išduotas remiantis ne statinio projektiniais pasiūlymais, bet statinio projektu, todėl pritarimas projektiniams pasiūlymams laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, nesukeliančiu ieškovams jokių teisinių pasekmių. Priimtas sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams, nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų. Tam, kad statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovų keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių jų teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 23 str. 1 d.), todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismo šio įstatymo nustatyta tvarka. Tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai negali būti administracinės (o šiuo atveju ir civilinės) bylos nagrinėjimo dalyku.
17. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų nurodomas teisinis reglamentavimas pritarimo projektiniams pasiūlymo priėmimo dienai buvo kitoks nei teigiama skunde. Pažymėtina, kad tik nuo 2018-03-31 įsigaliojo Reglamento 68 punkto pakeitimai, numatantys, kad tam tikrus savivaldybės direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) veiksmus, numatytus Reglamento 67 punkte, atlieka savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas ir kad jau šio valstybės tarnautojo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas. Tuo tarpu ginčijamas pritarimas priimtas dar 2018-03-20, kai šio valstybės tarnautojo sprendimų apskundimo galimybė nebuvo numatyta. Reglamento redakcija, kurios nuostatomis vadovaujasi apeliantai, pritarimo metu nebuvo priimta.
18. Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio vyriausiojo architekto funkcijas, 2018-03-20 pritarimą projektiniams pasiūlymams kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Todėl ieškovų atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.