Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovui R. B. ir trečiajam asmeniui UAB „Prienų butų ūkis“ dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia: 2012 m. lapkričio 6 d. Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos 2016 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. (2016-368-PS)-9, UAB „Prienų butų ūkis" 2016 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. 57, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. (1.9)-S-17 „Dėl informacijos", Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 14 d. duomenimis apie išmokėtas sumas, „SODRA“ duomenų bazės išrašu, Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašu, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialines paramos skyriaus duomenimis apie išmokėtas sumas, Komisijos savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų įsiskolinimams įvertinti 2016 m. vasario 3 d. posėdžio protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Remiantis CK XXXI skyriaus nuostatomis, atsakovui yra taikoma civilinė atsakomybė, nes šiuo atveju šalis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. Iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. S. U., bylos Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. lapkričio 6 d. su atsakovu R. B. sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nuomos mokesčių ir komunalinių paslaugų apmokėjimo bei kitų įsipareigojimų. Atsakovas šiame bute gyvenamąja vietą deklaravo 2009 m. liepos 27 d. Sutarties 4.3. ir 4.4.1. punktais nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos Prienų rajono savivaldybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Sutarties 4.9. punkte numatyta, kad nuomininkas privalo kas 3 metai deklaruoti turtą ir pajamas bei Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikti duomenis apie deklaruotą turtą ir pajamas. Sutarties 9.2. punkte nustatyta, kad sutartis nutraukiama, jei nuomininkas nuolat ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Šių pareigų atsakovas tinkamai nevykdo, nuolat nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalinius patarnavimus - yra skolingas 436,88 Eur už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės l d. Paskutinis mokėjimas atliktas 2013 m. vasario mėn.

Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ne tik pažeidė sutarties 4.3. ir 4.4.1. punktus dėl nuompinigių ir mokesčių mokėjimo, bet ir nustatytu laiku ir tvarka nepateikė duomenų apie save. Duomenų, kad atsakovas būtų prievolę tinkamai įvykdęs ir pilnai atsiskaitęs su ieškove už buto, kuriuo naudojosi, nuomą ir mokesčius, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas naudojosi ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa, esančia, (duomenys neskelbtini), bute gyvenamąją vietą deklaravo 2009 m. liepos 27 d., sutartis su juo sudaryta 2012 m. lapkričio 6 d., todėl darytina išvada, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, duomenų, kad jis yra nedarbingas ar turi sveikatos problemų ir dėl to negali dirbti, byloje nėra. Duomenų, kad kartu su juo socialiniame būste gyvena dėl sveikatos būklės, amžiaus pažeidžiamo asmenys ar nepilnamečiai vaikai, byloje taip pat nėra. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas ilgą laiką – nuo 2013 m. kovo 1 d., t.y. daugiau nei trejus metus nemoka už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas, dėl to susidarė pakankamai didelė 436,88 Eur dydžio skola, jis nedirba, skolos susidarymo laikotarpiu dirbo tik laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., darbo biržoje neregistruotas, skolos susidarymo laikotarpiu keturis kartus be pateisinamos priežasties atsisakė darbo biržos siūlomo darbo, pakviestas atvykti į Prienų rajono savivaldybę pokalbiui dėl įsiskolinimo likvidavimo, į 2016 m. vasario 3 d. komisijos posėdį neatvyko. Teismo nuomone, remiantis nurodytais duomenimis, darytina išvada, jog atsakovas, turėjo galimybes dirbti ir tokiu būdu sumokėti socialinio būsto nuomos bei komunalinius mokesčius, tačiau tikslingai (piktavališkai) vengė įsidarbinti, tokiu būdu vengė sumokėti socialinio būsto nuomos bei komunalinius mokesčius, nesiekė likviduoti įsiskolinimo, o tai, kad kviečiamas pokalbiui dėl įsiskolinimo likvidavimo, jis neatvyko į savivaldybės komisijos pokalbį, vertintina kaip atsakovo intereso į būstą nebuvimas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, kad sutarties nutraukimas ir iškeldinimas pripažintina proporcingomis priemonėmis, atitinkančiomis atsakovo padaryto sutarties pažeidimo sunkumą, todėl ieškinys dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo tenkintinas (CK 6.610, 6.611 straipsniai).

Konstatavus, kad 2012 m. lapkričio 6 d. sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis yra nutraukta, atsakovas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) iškeldintinas teismo sprendimu (CK 6.610, 6.611 straipsniai).

Tenkinant ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 57,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra pagal įstatymą atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 2,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovės Prienų rajono savivaldybės ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 6 d. sudarytą savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis sprendimą per 30 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.