Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. atstovui – advokatui Sigitui Židoniui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusios nutarimą – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovui – šios institucijos teisininkui Viktorui Popandopulai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2010/08 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Monitoringo ir tyrimų skyriaus vadovė R. S. 2010 m. rugsėjo 27 d. surašė televizijos programos patikrinimo aktą Nr. ST-40 (b. l. 12-14), kuriame, be kita ko, remiantis ir fotonuotraukomis, padarytos tokios išvados:

a) atsižvelgiant į monitoringo metu nustatytas faktines aplinkybes (nepaskelbta, kad laidos remiamos; reklamos tikslais nuolat buvo daromos ypatingos žodinės, vaizdinės nuorodos), yra pagrindo manyti, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. rugsėjo 20 d. nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 15 min. „Lietuvos rytas.tv“ programoje transliuotų laidų „Dėmesio! Į ekraną!“ metu transliuota paslėpta prekybos ir pramogų centro „Ozas“ reklama;

b) atsižvelgiant į monitoringo metu nustatytas faktines aplinkybes dėl rėmėjų skelbimo trukmės, buvo pažeistas „Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos“ 65 punktas, kad „Tais atvejais, kai laidų, žaidimų, viktorinų prizų fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos, rėmėjas gali būti paskelbiamas laidos metu, jos skelbimui skiriant iki 5 sekundžių, rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant laidos prizus“.

2. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius N. M. 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-382 „Dėl laidos „Dėmesio! Į ekraną!“ (b. l. 10-11) kreipėsi į UAB „Lietuvos ryto“ televizijos generalinį direktorių E. J.. Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, jog:

„Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko televizijos programos „Lietuvos rytas.tv“, laidos „Dėmesio! Į ekraną!“, transliuotos š. m. rugsėjo 16, 20 dienomis nuo 9:45 val. iki 10:15 val., monitoringą.

Monitoringo metu nustatyta, kad TV žaidimas „Dėmesio! Į ekraną!“ transliuotas iš prekybos ir pramogų centro „Ozas“, kuris buvo pabrėžtinai akcentuojamas viso žaidimo metu: po laidos pavadinimo visada transliuota vinjetė „Ozo gimtadienio žaidimas“; bendraudamas su žaidėjais vedėjas kalba iš ekrano, kurio abiejuose pusėse yra užrašas „Ozas“; atsakinėdami į klausimus žaidėjai stovi ant pakylos, ant kurios užrašyta „Ozas“; laidų metu rodomi „Oze“ esančių parduotuvių pavadinimai; žodinės laidos vedėjo nuorodos į prekybos centrą „Ozas“.

Atsižvelgiant į monitoringo metu nustatytas faktines aplinkybes (nepaskelbta, kad laidos remiamos; reklamos tikslais nuolat buvo daromos ypatingos žodinės, vaizdinės nuorodos), yra pagrindo manyti, kad 2010-09-16 ir 2010-09-20 nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 15 min. „Lietuvos rytas.tv“ programoje transliuotų laidų „Dėmesio! Į ekraną!“ metu transliuota paslėpta prekybos ir pramogų centro „Ozas“ reklama.

Be to, Reklamos įstatymo 8 straipsnyje bei LRTK sprendimu Nr. 90 (Žin., 2007, Nr. 87-3478) patvirtintos Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos 20 ir 21 punktuose nustatyta, kad reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai skelbiamos reklamos (video siužeto ir pan.) dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta aiškiai matomu žodžiu „Reklama“ viso jos transliavimo metu.

Monitoringo metu taip pat nustatyta, kad kai kurių žaidimo rėmėjų, įsteigusių žaidėjams prizus, pristatymo trukmė stebėsenos metu transliuotose laidose buvo ilgesnė nei 5 sek. Tuo buvo pažeistas LRTK sprendimu Nr. 90 (Žin., 2007, Nr. 87-3478) „Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos“ 65 p., nustatantis, kad „Tais atvejais, kai laidų, žaidimų, viktorinų prizų fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos, rėmėjas gali būti paskelbiamas laidos metu, jos skelbimui skiriant iki 5 sek., rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant laidos prizus“.

Atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas teisės normas ir Patikrinimo akte Nr. ST-40 užfiksuotas faktines aplinkybes, prašome raštu, ne vėliau kaip iki š. m. spalio 8 d., pateikti paaiškinimus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.“

3. UAB „Lietuvos ryto“ televizijos generalinis direktorius E. J. 2010 m. spalio 6 d. rašte Nr. 55 (b. l. 15), adresuotame Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, be kita ko, nurodė:

„UAB „Lietuvos ryto“ televizija išnagrinėjo RTK stebėsenos išvadas dėl laidos „Dėmesio! Į ekraną! Ozo gimtadienio žaidimas“. 2010-09-16 laida buvo filmuojama prekybos ir pramogų centro „Ozas“ pirmojo gimtadienio metu, minėtas prekybos ir pramogų centras ir jo nuomininkai skyrė prizus žaidimo dalyviams.

„Lietuvos ryto“ televizija programoje nurodė laidos pavadinimą – „Dėmesio! Į ekraną! Ozo gimtadienio žaidimas“. „Ozo“ prekybos centro prekinis ženklas yra laidos pavadinimo ir televizijos laidos užsklandos dalis. Sutinkame, kad kai kurie laidos vedėjo sakiniai, pateikiant informaciją apie prizų steigėjus / partnerius, buvo kiek ilgesni nei 5 sekundės, tačiau negalime sutikti, kad tai yra paslėpta reklama. Jokio finansinio bendradarbiavimo ar kitokio atsiskaitymo su partneriais nebuvo.“

4. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas Viktoras Popandopula 2010 m. lapkričio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2010/08 (toliau – ir protokolas Nr. 2010/08) (b. l. 7-9) E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Lietuvos ryto“ televizijos generaliniam direktoriui, dėl to, kad televizijos programoje „Lietuvos rytas.tv“ 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. rugsėjo 20 d. nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 15 min. buvo transliuojama televizijos laida-žaidimas „Dėmesio! Į ekraną!“ (kart.), kurio dalyviai, teisingai atsakę į laidos vedėjo pateiktus klausimus, gali laimėti prizus.

„Televizijos laida „Dėmesio! Į ekraną!“ buvo transliuojama iš prekybos ir pramogų centro „Ozas“, kurio pavadinimas ir prekės ženklas buvo pabrėžtinai akcentuojami visos laidos metu ir pateikiami tokia forma, kad laidos žiūrovai galėjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Kiekvieną kartą paskelbus laidos pavadinimą „Dėmesio! Į ekraną!“ – laidos pradžioje ir pabaigoje, prieš ir po reklamos ir anonsų blokų, laidos metu tarp skirtingų žaidimo etapų – buvo rodomas 1 sek. trukmės užrašas „Ozo gimtadienio žaidimas“. Laidos vedėjas su laidos dalyviais bendravo iš ekrano, kurio abiejose pusėse buvo užrašas „Ozas“, o laidos dalyviai, atsakinėjantys į klausimus, stovėjo ant pakylos, ant kurios buvo užrašyta „Ozas“. Laidoje buvo transliuojami tokie laidos vedėjo monologai: „Sveiki bernužėliai ir mergužėlės, labas, kojines mezganti močiute. Tiesą sakant, kaip norėčiau, kad Jūs būtumėt mano močiutė. Vakarai ilgi, dienos šaltyn, šąla mano vargšės kojelės. O štai mano kaimynas Petras apsisiaustas šiltai, pasiruošęs rudens darganai, mat jis apsipirko „Oze“, kuris švenčia vienerių metų gimtadienį, tad nieko nelaukdami su visa laida keliaukime tenai“ („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 16 d., 9:45 val.); „Iš šio kadro puikiai matyti mūsų dislokacijos vieta. Taip, tai prekybos ir pramogų centras „Ozas“, laukiantis naktinio apsipirkimo, todėl nuotaika visų pakili, visi smagiai nusiteikę, visi ieško, kur yra didesnės nuolaidos, todėl mes dabar įdėmiai nužvelkime visus „Ozo“ pirkėjus“ („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 16 d., 9:50 val.); „Jau trinu delnais, kaip nekantrauju dalinti prizus ir dovanas mūsų šauniesiems žaidėjams. Na, o kur gi lankosi protingi, azartiški ir šaunūs žaidėjai? Žinoma, kad prekybos ir pramogų centre „Ozas“!“ („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 20 d., 9:51 val.).

Televizijos laidos „Dėmesio! Į ekraną!“ metu taip pat buvo pristatomi rėmėjai, įsteigę prizus laidos dalyviams: 21 sek. trukmės „SBA idėjos namams“ pristatymas („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 16 d., 9:54 val.), 19 sek. trukmės „Almidecor stilius“ pristatymas („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 16 d., 9:59 val.), 19 sek. trukmės „Almidecor stilius“ pristatymas („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 20 d., 9:59 val.), 30 sek. trukmės „Thailand Sport and SPA“ pristatymas („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 20 d., 9:59 val.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, laikytina paslėpta reklama, kuri pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 5 dalį yra draudžiama. Pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintos Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 65 punktą tais atvejais, kai laidų, žaidimų, viktorinų prizų fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos, rėmėjas gali būti paskelbiamas laidos metu, jo skelbimui skiriant iki 5 sek., rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant laidos prizus.

UAB „Lietuvos ryto“ televizija, televizijos laidoje „Dėmesio! Į ekraną!“ („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 16 d., 9:45 val., 2010 m. rugsėjo 20 d., 9:45 val.), skleisdama informaciją apie prekybos ir pramogų centro „Ozas“ teikiamas paslaugas, pavadinimą ir prekės ženklą taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o transliuodama ilgesnius, nei 5 sek. trukmės prizus įsteigusių rėmėjų pristatymus, pažeidė Tvarkos 65 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214²² straipsnio 1 dalyje.“

Protokole Nr. 2010/08 E. J. nurodė, kad su administraciniu teisės pažeidimu nesutinka, kad nėra atsakingas už „Lietuvos rytas.tv“ programos turinį.

5. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, posėdžiaudama 2010 m. lapkričio 17 d. (žr. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2010/08 nagrinėjimo balsavimo protokolą (b. l. 23) bei bylos nagrinėjimo posėdžio protokolą (b. l. 26-27)), priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2010/08 (toliau – ir nutarimas Nr. 2010/08) (b. l. 24-25).

Nutarime Nr. 2010/08, be kita, ko konstatuota, kad: pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 37 dalį bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, laikytina paslėpta reklama, kuri pagal įstatymo 39 straipsnio 5 dalį yra draudžiama; pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintos Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos 65 punktą tais atvejais, kai laidų, žaidimų, viktorinų prizų fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos, rėmėjas gali būti paskelbiamas laidos metu, jo skelbimui skiriant iki 5 sek., rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant laidos prizus; atsižvelgiant į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija, televizijos laidoje „Dėmesio! Į ekraną!“ („Lietuvos rytas.tv“, 2010-09-16, 9:45 val.; 2010-09-20, 9:45 val.) skleisdama informaciją apie prekybos ir pramogų centro „Ozas“ teikiamas paslaugas, pavadinimą ir prekės ženklą taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o transliuodama ilgesnius, nei 5 sek. trukmės prizus įsteigusių rėmėjų pristatymus, pažeidė Tvarkos 65 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214²² straipsnio 1 dalyje.

Nutarime Nr. 2010/08 pabrėžiama, kad pažeidėjo ir jo advokato paaiškinimai, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizijos generalinis direktorius yra netinkamas subjektas, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą už LR ATPK 214²² straipsnyje numatytą pažeidimą, atmestini. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 59 dalį transliuotojas – transliavimo licenciją turintis asmuo arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kurie prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, patys jas kuria, rengia ir perduoda visuomenei arba jas nepakeistas leidžia siųsti kitam asmeniui, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veikos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal UAB „Lietuvos ryto“ televizija įstatų 2.1 ir 2.2 punktus minėtos bendrovės tikslai – užsiimti televizijos, kūrybine, reklamine ir su jomis susijusia veikla, bei vykdyti kitokią ūkinę-komercinę veiklą, siekti pelno, o veiklos objektas – televizijos laidų kūrimas, televizijos programų transliavimas, reklamos gamyba ir kitos reklamos paslaugos, video produkcijos gamyba. Sistemiškai aiškinant šias įstatymų nuostatas ir bendrovės įstatuose įtvirtintus bendrovės veiklos tikslus ir objektą, darytina išvada, jog tiesiogiai atsakingas už visą transliuojamos programos turinį asmuo yra pats transliuotojas, šiuo atveju – UAB „Lietuvos ryto“ televizija, o bendrovės generalinis direktorius ne tik privalo tinkamai organizuoti ir užtikrinti visą bendrovės vykdomą transliavimo veiklą, bet ir yra tiesiogiai atsakingas pareigūnas už visą bendrovės rengiamą ir transliuojamą televizijos programą. Kitaip sakant, UAB „Lietuvos ryto“ televizijos generalinis direktorius yra būtent tas fizinis asmuo, kuris LR ATPK 14 straipsnio prasme laikytinas pareigūnu, sprendžiant atsakomybės klausimą už UAB „Lietuvos ryto“ televizijos padarytą LR ATPK 214²² straipsnyje numatytą pažeidimą. Tuo tarpu kūrybos vadovo atsakomybės klausimas už galimai jo padarytus pareiginius nusižengimus, nepakankamai ir (ar) netinkamai kontroliuojant transliuojamos programos turinį, turėtų būti sprendžiamas Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Nutarimu Nr. 2010/08 E. J., atsižvelgiant į tai, kad jis buvo baustas pagal ATPK 214²² straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214²² straipsnio 2 dalyje, o jam skirta 6000 (šešių tūkstančių) litų dydžio bauda.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. J. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimą Nr. 2010/08, pateikia tokius argumentus.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuojant veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK 214²² straipsnio dispozicijoje padarytą teisės pažeidimą kyla pareigūnams.

ATPK 14 straipsnyje yra nurodyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (2010 m. lapkričio 12 d.) jis, E. J., dirbo UAB „Lietuvos ryto“ televizija generaliniu direktoriumi. Vadinasi, vertinant formaliai, jis lyg ir būtų tinkamas jam inkriminuojamo teisės pažeidimo subjektas, jeigu jo, kaip bendrovės vadovo funkcijų (pareigų) apimtis nebūtų konkretizuota. Tačiau UAB „Lietuvos ryto“ televizija valdyba, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi (kurioje nustatyta, kad kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį), 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakingu už „Lietuvos ryto“ televizijos programos turinį paskyrė Kūrybos vadovą J. J.. Pažymėtina, kad toks sprendimas buvo priimtas ne bendrovės valdymo organo (valdybos) iniciatyva, o vykdant imperatyvų įstatymo reikalavimą.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija minėtosios aplinkybės, t. y. to, kad E. J. pagal UAB „Lietuvos ryto“ televizija valdybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą nėra atsakingas už „Lietuvos ryto“ televizijos programos turinį, nenagrinėjo.

II

1. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. atstovas – advokatas Sigitas Židonis (advokato orderis, serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30)) palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, prašė panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2010/08.

2. Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusios nutarimą – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovas – šios institucijos teisininkas Viktoras Popandopula (2010 m. gruodžio 3 d. įgaliojimas Nr. S-501 (b. l. 31)), remdamasis skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais, prašė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2010/08 palikti nepakeistą.

Teismas konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Lietuvos ryto“ televizija, televizijos laidoje „Dėmesio! Į ekraną!“ („Lietuvos rytas.tv“, 2010 m. rugsėjo 16 d., 9:45 val., 2010 m. rugsėjo 20 d., 9:45 val.), skleisdama informaciją apie prekybos ir pramogų centro „Ozas“ teikiamas paslaugas, pavadinimą ir prekės ženklą taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o transliuodama ilgesnius, nei 5 sek. trukmės prizus įsteigusių rėmėjų pristatymus, pažeidė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu Nr. 90 (Žin., 2007, Nr. 87-3478) patvirtintos Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos 65 punktą, kad „Tais atvejais, kai laidų, žaidimų, viktorinų prizų fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos, rėmėjas gali būti paskelbiamas laidos metu, jos skelbimui skiriant iki 5 sek., rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant laidos prizus“ bei tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214²² straipsnio 1 dalyje (tai įrodo Lietuvos radijo ir televizijos 2010 m. rugsėjo 27 d. televizijos programos patikrinimo aktas Nr. ST-40 (b. l. 12-14), protokolas Nr. 2010/08 (b. l. 7-9)).

Dar daugiau, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtąjį administracinį teisės pažeidimą padarė transliuotojas – UAB „Lietuvos ryto“ televizija. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 10, l. 86-90), bet kokiu atveju, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu.

2. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje vyksta ginčas dėl to, koks konkretus UAB „Lietuvos ryto“ televizija atstovas turėtų atsakyti už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214²² straipsnio 1 dalyje. Pačia bendriausia prasme juridinio asmens atstovu yra jo vadovas: antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N63 – 415/2008 konstatuota, kad atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytas bendrovės vadovo pareigas, darytina išvada, kad ATPK 14 straipsnio prasme pareigūnu, sprendžiant atsakomybės už uždarosios akcinės bendrovės padarytą pažeidimą klausimą, laikytinas bendrovės vadovas.

Tačiau teismas pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo momentu) buvo nustatyta, jog kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį; kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo momentu) visuomenės informavimo priemonė yra, be kita ko, ir televizijos programa, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo momentu) televizijos programa – atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Kitaip tariant, pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas visuomenės informavimo priemonės, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju – televizijos (UAB „Lietuvos ryto“ televizijos)) programos, turiniu yra atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma. Vadinasi, televizijos programos turiniu yra ir reklama.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje lyginant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio bei Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas konstatuotina, kad pastaroji yra lex specialis, o pirmoji – lex generalis. Taigi, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatos. Dar daugiau, tokią teismo poziciją sustiprina ir Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformuluotos precedentų konkurencijos išsprendimo taisyklės: „Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“, taikytinos sprendžiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentų konkurencijos išsprendimą. Ypač pabrėžtina, kad, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N63 – 415/2008 konstatuota, kad atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytas bendrovės vadovo pareigas, darytina išvada, kad ATPK 14 straipsnio prasme pareigūnu, sprendžiant atsakomybės už uždarosios akcinės bendrovės padarytą pažeidimą klausimą, laikytinas bendrovės vadovas, tačiau daug naujesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-2263/2010 konstatuota, jog visiškai aišku, kad pareigūno statuso įgijimas neatsiejamas nuo juridinio fakto – sprendimo (plačiąja prasme) atitinkamą asmenį skirti tam tikrų funkcijų atlikimui. Kitaip tariant, administracinės atsakomybės pagal ATPK nuostatas kilimo pagrindas yra tam tikrų funkcijų atlikimas, o tai tik dar labiau sustiprina teismo požiūrį, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatos.

3. Byloje yra įrodymai, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Lietuvos ryto“ televizijos Kūrybos vadovas J. J. buvo paskirtas asmeniu, atsakingu už „Lietuvos ryto“ televizijos programos turinį (žr. UAB „Lietuvos ryto“ televizijos valdybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. posėdžio protokolą (b. l. 16-17), taip pat UAB „Lietuvos ryto“ televizijos generalinio direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą (b. l. 32)). Vadinasi, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas atsakingu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214²² straipsnio 1 dalyje, padarymą atsakingu negali būti laikomas E. J..

4. Pagal ATPK 250 straipsnio „Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą“ (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiame nutarime konstatavus, kad E. J. nėra ir negali būti kaltinamas administracinio teisės pažeidimo padarymu, konstatuotina ir tai, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214²² straipsnio 1 dalį.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. skundas tenkintinas: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2010/08 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,

nutaria:

E. J. skundą tenkinti.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2010/08 panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.