- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- N-575-352-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01727-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Pažeidėjas
- E. J.
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu E. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214²² straipsnio („Reikalavimų radijo ir televizijos transliuojamai reklamai ir programų rėmimo reikalavimų pažeidimas“) 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 6000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda E. J., UAB „Lietuvos ryto“ televizija generaliniam direktoriui, skirta už tai, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija, laidoje „Dėmesio! Į ekraną!“ 2010 m. rugsėjo 16 d., 9.45 val., ir 2010 m. rugsėjo 20 d., 9.45 val., skleisdama informaciją apie prekybos ir pramogų centro „Ozas“ teikiamas paslaugas, pavadinimą ir prekės ženklą taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o transliuodama ilgesnius nei 5 sek. trukmės prizus įsteigusių rėmėjų pristatymus, pažeidė Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos 65 punkto reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs E. J. skundą, 2011 m. sausio 11 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Komisijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Lietuvos ryto“ televizija, televizijos laidoje „Dėmesio! Į ekraną!“ skleisdama informaciją apie prekybos ir pramogų centro „Ozas“ teikiamas paslaugas, pavadinimą ir prekės ženklą taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o transliuodama ilgesnius nei 5 sek. trukmės prizus įsteigusių rėmėjų pristatymus, pažeidė Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos 65 punktą, nėra ginčo ir dėl to, kad minėtąjį administracinį teisės pažeidimą padarė transliuotojas – UAB „Lietuvos ryto“ televizija, tačiau vyksta ginčas dėl to, koks konkretus UAB „Lietuvos ryto“ televizija atstovas turėtų atsakyti už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką („Administracinių teismų praktika“ Nr. 10, l. 86-90), bet kokiu atveju, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu. Pačia bendriausia prasme juridinio asmens atstovu yra jo vadovas, tačiau Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo momentu) buvo nustatyta, jog kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį; kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalį visuomenės informavimo priemonė yra, be kita ko, ir televizijos programa, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalį televizijos programa – atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Kitaip tariant, pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas visuomenės informavimo priemonės, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju – televizijos (UAB „Lietuvos ryto“ televizijos) programos, turiniu yra atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma. Vadinasi, televizijos programos turiniu yra ir reklama. Teismas priėjo išvados, jog šiuo atveju Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalis lyginant su Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu yra lex specialis, todėl šioje byloje taikytinos būtent Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Teismas pažymėjo, jog bylos įrodymai patvirtina, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Lietuvos ryto“ televizijos Kūrybos vadovas J. J. buvo paskirtas asmeniu, atsakingu už „Lietuvos ryto“ televizijos programos turinį, vadinasi, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas atsakingu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214²² straipsnio 1 dalyje, padarymą negali būti laikomas E. J., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – E. J. skundą dėl Komisijos nutarimo atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo pateikiamu Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų interpretavimu. Pabrėžia, jog ATPK 214²² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ne specialias funkcijas atliekančiam subjektui, o pačiam transliuotojui, t. y. transliavimo licenciją turinčiam ir šios licencijos pagrindu televizijos programą rengiančiam ir transliuojančiam juridiniam asmeniui, šiuo atveju – UAB „Lietuvos ryto“ televizija, kuriai vadovauja E. J.. Sistemiškai aiškinant Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 53 ir 59 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei UAB „Lietuvos ryto“ televizija įstatų 2.1 bei 2.2 punktus matyti, kad už visą transliuojamos televizijos programos turinį, įskaitant reklamą, atsakinga UAB „Lietuvos ryto“ televizija, o bendrovės generalinis direktorius yra tiesiogiai atsakingas pareigūnas už visą bendrovės rengiamą ir transliuojamą televizijos programą. Pažymi, jog bendrovės Kūrybos vadovas yra pavaldus bendrovės generaliniam direktoriui, todėl kilus konfliktui tarp bendrovės prisiimtų komercinių įsipareigojimų ir galimo teisės aktų reikalavimų transliuojamai reklamai ir (ar) programų (laidų) rėmimui pažeidimo, galutinio sprendimo teisė priklauso bendrovės vadovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimas buvo panaikintas pirmosios instancijos teismui nenustačius pilnos pažeidimo sudėties, t. y. pripažinus, kad administracinis kaltinimas pareikštas ir pagal ATPK 214²² straipsnio 2 dalį nubaustas netinkamas subjektas. Šiuo atveju apeliantas kelia ginčą dėl tinkamo atsakomybės subjekto teigdamas, jog už nustatytą pažeidimą turėtų atsakyti būtent UAB „Lietuvos ryto“ televizija generalinis direktorius – E. J. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas savo poziciją dėl atsakomybės subjekto pateikė tinkamai išanalizavęs Akcinių bendrovių įstatymo bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, taip pat UAB „Lietuvos ryto“ televizija lokalius aktus, savo išvadą tinkamai motyvavo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentus palaiko ir nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog ATPK 214²² straipsnio 2 dalies sankcijoje įvardintas tokio pažeidimo subjektas – transliuotojas. Šiuo atveju toks nurodymas reiškia, kad įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti byloje surinktų faktinių duomenų pagalba bei remtis kitais teisės aktais, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį (ir pirmiausia tais, dėl kurių reikalavimų nesilaikymo asmeniui pareikštas administracinis kaltinimas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, t. y. atsakomybės subjektu nebūtinai turi būti tik atitinkamo ūkio subjekto vadovas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. N575-358/2012). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.