Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ginčas kilo dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo ūkio subjektui negrąžinus kredito.Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Žemės ūkio paskolų garantijų fondo 69 772,87 Eur garantinę išmoką pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. garantiją Nr. 1G-652, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 4 d. ieškovė AB Šiaulių bankas ir atsakovė UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas sudarė sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 11A-6 (toliau – ir Garantijų teikimo sutartis). Šia sutartimi ieškovė ir atsakove susitarė dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos ir sąlygų tuo atveju, jei kredito gavėjas, už kurio įsipareigojimų vykdymą yra garantavusi atsakovė, neįvykdys savo įsipareigojimų ir negrąžins kredito bankui. Sutartimi taip pat buvo susitarta, jog atsakovės garantija taikoma tiems kredito gavėjams, kurie yra žemės ūkio veiklos subjektai, ūkio subjektai, kurie užsiima alternatyvia žemės ūkio veikla, įmonės, kurios superka, perdirba, realizuoja žemės ūkio produktus ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas. Sutarties galiojimo laikotarpiu, 2006 m. rugpjūčio 9 d., bankas ir ūkininkė M. M., sudarė kreditavimo sutartį Nr. IV-2006-046-05 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), kuria bankas ūkininkei M. M. suteikė 116 000 Eur kreditą. Kreditas buvo skirtas ir panaudotas: avims pirkti (60 732 Eur), tvartams pirkti ir rekonstrukcijai (26 660 Eur), įrangai ganykloms ir įrengimams pirkti (19 218 Eur), apyvartinėms lėšoms papildyti (žaliavoms, medžiagoms, prekėms įsigyti, paslaugoms žemės ūkiui pagal Paslaugų žemės ūkiui sąrašą apmokėti) (9 390 Eur). Kreditavimo sutartyje buvo numatyta, kad kreditas bankui turi būti grąžintas pagal Kreditavimo sutartyje nustatytą grąžinimo grafiką iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimo lakštu, sutartinio įkeitimo lakštu, hipotekos lakštu ir atsakovės 2006 m. rugpjūčio 24 d. išleista garantija Nr. 1G-652, kuria atsakovė garantavo bankui 80 proc. M. M. negrąžinto kredito sumos grąžinimą. Sudarydama Kreditavimo sutartį, kredito gavėja M. M. įsipareigojo be raštiško banko (ieškovės) ir kredito gavėjo garanto (atsakovės) sutikimo bankui įkeisto turto niekam daugiau neįkeisti ir neperleisti, nenuomoti ir/ar kitaip nesuvaržyti teisių į jį, tinkamai saugoti ir eksploatuoti. Nepaisant to, kredito gavėja neįvykdė įsipareigojimų ir neišsaugojo dalies bankui įkeisto turto. Kredito galiojimo laikotarpiu bankui pradėjus aiškintis įkeisto turto būklę, paaiškėjo faktas, kad ūkininkės M. M. turimas faktinis gyvulių skaičius nebeatitinka bankui įkeisto gyvulių skaičiaus ir nebėra dalies bankui įkeisto kilnojamojo turto. Identifikavus bankui įkeisto turto trūkumą, M. M. ir jos sutuoktiniui A. M. buvo išsiųsti banko raginimai pateikti bankui papildomą užstatą arba grąžinti kredito dalį. Banko prašymu antstolė B. T. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu buvo rasta tik 31 avis ir tik dalis bankui įkeistų įrengimų. Ūkininkei M. M. ir jos sutuoktiniui A. M. neįvykdžius banko reikalavimų pateikti papildomą užstatą arba grąžinti kredito dalis, taip pat keturis mėnesius vėluojant vykdyti įsipareigojimus, bankas 2011 m. gruodžio 15 d. vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį bei pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą iš įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Realizavus už ūkininkės M. M. prievolę bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, faktinių aplinkybių konstatavimo metu rastą kilnojamąjį turtą, liko nepadengtas ūkininkės M. M. skolinis įsipareigojimas bankui pagal Kreditavimo sutartį, kuris sudarė 104 972,51 Eur. Antstolė B. T. 2015 m. birželio 25 d. surašė Išieškojimo negalimumo aktus, kuriuose konstatuojama, kad nebėra kito turto, kurį galima būtų realizuoti už prievolę. Atlikusi visus būtinus skolos išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl garantinių išmokų išmokėjimo pagal garantijos sutartį Nr. 1G-652. Atsakovė valdybos posėdžio nutarimais nepagrįstai nutarė nevykdyti garantinio įsipareigojimo bankui už ūkininkės M. M. negrąžintą kreditą. Visi veiksmai, susiję su ūkininkės M. M. skolos išieškojimu, yra atlikti, antstolis yra konstatavęs, kad nėra galimybių toliau tęsti vykdymo veiksmus, nes nebėra jokio realizuotino skolininkės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovė, realizuodama savo teisėtus lūkesčius, turi teisę reikalauti iš atsakovės padengti jos nuostolius ir išmokėti garantines išmokas. Atsakovė UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas atsiliepime prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad garantinį įsipareigojimą ji turi įvykdyti tik tada, kai yra pasibaigęs kredito grąžinimo terminas ar kredito sutartis nutraukta prieš terminą ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka kredito įstaigai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės, ir (ar) reikalavimai pagal kredito įstaigai išduotus vekselius yra realizuoti ir (ar) kredito įstaigai įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise buvo perduotas neparduotas turtas bei įvykdžius kitas sutartyje dėl garantijų teikimo nustatytas sąlygas. Atsakovė negali vykdyti garantijos tuo atveju, jei ieškovei įkeistas turtas nerealizuotas. Nurodė, kad įkeisto ir nerealizuoto (nes buvo prarastas) turto vertė yra didesnė už ieškovės prašomą įvykdyti garantinį įsipareigojimą. Įkeisto turto būtų pakakę ieškovės reikalavimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad įkeistas turtas buvo prarastas be atsakovės kaltės, be jos sutikimo, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė turi prisiimti dėl tokio turto praradimo kilusias pasekmes ir sumokėti garantinę išmoką už ne dėl jos kaltės prarastą ieškovės naudai įkeistą turtą.Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo dalis daiktų atiteko jam. Paaiškino, kad dar 2015 m. gegužės 15 d. pateikė raštą – paaiškinimą ieškovei, kuriame nurodė 29 avis, kurios jam atiteko po santuokos nutraukimo su M. M.. Paaiškino, kad avys dėl senatvės ir ligų krito dar 2010-2011 metais, tik nebuvo nurašytos VIC sistemoje. Nurodė, kad gyvulių neturi ir pridėjo išrašą iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. 2015 m. birželio 25 d. rašte antstolei B. T. paaiškino, kad 2010 m. susidėvėjo naudojant ūkyje motoriniai pjūklai Stihl MS 180, motorinis grąžtas Stihl BT 121, grunto grąžtas 90 mm; 2011 m. daiktai pavogti per įvykdytą vagystę tvarte ir ganyklose, įrodymai Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 69-1-00318-12; iš 404 avių 150 krito dėl ligų ar gimdymo traumų, o likusios buvo parduotos. Paaiškino, kad gauti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams su banku, bei atsiskaitymams su kreditoriais už pašarus ir kitas paslaugas.Trečiasis asmuo M. M. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Teigė, kad įkeitimo lakštu įkeistas turtas priklausė abiem sutuoktiniams, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl šeimyninių aplinkybių šeimos turtas nuo 2010 m. pabaigos liko A. M. žinioje.