Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto(atsakovo)V.K. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-30nutarties civilinėje byloje pagalieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,pareikštą atsakovams V. K. ir J. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą ir L. S.ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-30nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo ir prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo trūkumamspašalinti, t. y.sumokėti žyminio mokesčio dalį ir pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, arba sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundoesmė.

6. Atsakovaspateikė2021-12-09 atskirąjį skundą dėl 2021-11-30 nutarties. Apeliantas prašo: 1) priimti atskirąjį skundą ir nagrinėti jį viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka iš esmės, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, peržiūrėti pirmos instancijos teismo sprendimą savo kompetencijos ribose, atlikti konstitucingumo ir teisėtumo kontrolę; 2) priėmus apeliacinį skundą, nedelsiant stabdyti bylos nagrinėjimą ir civilinį procesą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl taikomų civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 įstatymų, poįstatyminių teises aktų, kitų teisės aktų, galimai prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei dėl aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos apraiškų Lietuvos teisinėje sistemoje, sudarančių grėsmė nacionaliniam ir visuomenės saugumui, žmogaus teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikai ir konstitucinei santvarkai; oficialiai spręsti ar byloje Nr. 2-982-728/2017 ir teisinėje sistemoje taikomi įstatymai, poįstatyminiai aktai, kiti teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams, kitiems teises aktams ir/ar teisėjai, prokurorai ir kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją; 3) panaikinti pirmosios instancijos visą teismo sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; 4) panaikinti pirmosios instancijos visą teismo sprendimą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; 5) priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie aukštas pareigas užimančių potikų ir teisėjų, kitų valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų vastybės tarnautojų ir asmenų pažeidimus – aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus ir kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas) turinčias nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, turinčių aukščiausio lygio, sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 233 str. (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas), 249 str. (nusikalstamas susivienijimas) ir kitas, ir dėl nuslėpto veikiančio organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo ir jo narių bei kitų asmenų aukščiausiojo lygio sisteminės, poltinės, teisnės korupcijos ir nusikalstamos veikos požymių informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę NidąGrunskienę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriaatsakovui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumamspašalinti, yra teisėta.

9. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, jog asmuo, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę būklę turi patvirtinti, pateikdamas duomenis ir įrodymus, iš kurių teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę būklę, galėtų patenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas neturi patenkinti deklaratyviais teiginiais, o ne įrodymais paremto prašymo.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovas sunkią turtinę būklę, įgalinančią atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, grindžia teiginiais apie sudėtingąturtinę būklę. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga– asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė būklė, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine būkle. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas, atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie asmens turtą.

11. Teismųpraktikoje aiškinama, kad turtinę asmens būklę atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė būklė turi būti vertinama, analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Atkreiptinas dėmesį į tai, jog atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę būklę. Atsakovas nepaaiškino, kodėl neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, jog negalint įsitikinti, ar atsakovas tikrai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kitos rūšies ir sudėties likvidaus turto arba finansinių išteklių, nėra galimybės tinkamai įvertinti jo turtinę būklę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo prašymo trūkumus, teisingai įvertino atsakovoprašymo turinį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

12. Minėta, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį, pateikiantį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kartu pateikti ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Nurodyta proceso teisės norma numato galimybę asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, šiuo atveju atsakovas prašo atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Pirmiau konstatuota, kad atsakovas duomenų, išsamiau atskleidžiančių jo tikrąją turtinę būklę, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui. Dėl šios priežasties nebūtų pagrindo atleisti atsakovą net ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, juolab nesant teisinio pagrindo atleisti nuo viso mokesčio sumokėjimo.

13. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto teismo 2021-11-30 nutarties, joje nustatytas skundo trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl atsakovui nustatomas naujas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliantas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės, dalyvaujant visiems proceso dalyviams. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi nėra pagrindo nagrinėti šį skundą žodinio proceso tvarka. Sprendžiant apie skundžiamosios pirmosios instancijos teismo nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų pagrįstumą, nėra reikalo išklausyti šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų žodinių paaiškinimų, kadangi reikalinga medžiaga ir paaiškinimai galėjo ir turėjo būti pateikti raštu.

15. Apeliantas be apskųstosios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo, prašo nedelsiant stabdyti bylos nagrinėjimą ir civilinį procesą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo ir teisėtumo kontrolės. Nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl taikytinų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituciją, kadangi apelianto samprotavimai apie teismo sudėties teisėtumą ir šališkumą stokoja konkretumo, pagrįsti deklaratyviais pareiškimais, apeliantas nenurodė, kurie būtent ir kaip konkrečiai teisės aktai, taikytini sprendžiant atskirąjį skundą (ne bylą nagrinėjant esmės), neatitinka Konstitucijos.

16. Apeliacinės bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 nutrauktina, nes sprendimo institucinė kontrolė pagal atskirąjį skundą nėra įmanoma (CPK 334 straisnio 1 dalis, 3 straipsnio 7 dalis, 293 straipsnio 1 punktas).Apelianto prašymas dėl atiskirosios nutarties priėmimo taip pat atmestinas, kadangi nėra pateikti įrodymai aplinkybių, dėl kurių apeliantas reikalauja priimti atskirąją nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti bylos pagal apelianto (atsakovo)V. K. 2021-12-09atskirąjį skundą dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-30 nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui V. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo apeliantui dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-30 nutartyje, pašalinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.