- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1150-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24547-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „LTT Group“
- Ieškovas
- UAB „Autokaravanas“
- Kategorijos
- 2.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „LTT Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo pagal ieškovo UAB „Autokaravanas“ ieškinį atsakovui UAB „LTT Group“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 200 EUR skolą už suteiktas krovinio vežimo paslaugas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas: 14 EUR žyminį mokestį ir 484 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Krovinio pervežimo sutartis Nr. 14937/14927 LG14937 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Italija - Rusija, o atsakovas - sumokėti už transporto paslaugas – 3 800 EUR per 45 kalendorines dienas, po PVM sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščio gavimo. Ieškovas nurodė, kad savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, t. y. krovinį pristatė krovinio gavėjui Rusijoje, ką įrodinėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. CMR (tarptautiniu krovinio transportavimo važtaraščiu) AG Nr.006394 TIR. Paaiškino, kad pristatęs krovinį atsakovui išrašė PVM sąskaitą - faktūrą K Nr. 7551 (2014 m. spalio 7 d.) - 3 800 EUR sumai ir kartu su CMR pateikė atsakovui apmokėti. Ieškovo teigimu, atsakovas tik iš dalies įvykdė savo įsipareigojimą ir sumokėjo tik 2 600 EUR, liko neapmokėta – 1 200 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad su ieškovu 2014 m. rugsėjo 19 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas atliko krovinio pervežimo paslaugą ir pateikė sąskaitą apmokėjimui. Tačiau nurodė, kad šalys 2014 m. spalio 7 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 15118/15115 LTG 15188 (toliau – Sutartis 1), 2014 m. lapkričio 26 d. – krovinio pervežimo sutartį Nr. 15652/15671 LTG 15652 (toliau – Sutartis 2) ir 2014 m. lapkričio 26 d. – krovinio pervežimo sutartį Nr. 15653/15672 LTG 15633 (toliau – Sutartis 3), pagal kurias ieškovas nepateikė transporto priemonių kroviniui pervežti. Atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 1 11 punktu pateikė ieškovui pretenziją 380 EUR sumai, Sutarties 2 11 punktu – pretenziją 410 EUR sumai, Sutarties 3 11 punktu – pretenziją 410 EUR sumai, iš viso – 1 200 EUR sumai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek Sutarties, tiek Sutarties 2, tiek Sutarties 3 12.9 punktuose numatyta, kad visos sutartyse nurodytos baudos yra laikomos minimaliais užsakovo (šiuo atveju – atsakovo) nuostoliais, patirtais dėl vežėjo (šiuo atveju ieškovo) kaltės, kurių nereikia papildomai įrodinėti. Visas baudas ir/ar kitus nuostolius (žalą) atsakovas vienašališkai išskaičiuoja iš ieškovui mokėtinų sumų, o jų esant nepakankamai – ieškovas jas nedelsiant sumoka atsakovui po pastarojo pareikalavimo. Atsakovas nurodė, kad nurodyto sutarčių punkto pagrindu jis vienašališkai išskaičiavo ir nesumokėjo ieškovui 1 200 EUR, todėl nėra laikytinas skolingas ieškovui. Atsakovo teigimu, apie vienašališką baudų išskaičiavimą ieškovas buvo informuotas pretenzijomis bei 2014 m. gruodžio 9 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „LTT Group“ ieškovo UAB „Autokaravanas“ naudai 1200 EUR skolą, 8,05 procento metines procesines palūkanas nuo priteistos (1200 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo iki teisme dienos, t. y nuo 2015 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 498 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, nepavykus suderinti konkrečių transporto priemonių (numerių), šalys atšaukė užsakymus, pateikdamos priešingai šaliai perbrauktą Sutartį 1 bei perbrauktas ir su užrašu STORNO Sutartį 2 ir Sutartį 3. Byloje apklaustos abiejų šalių liudytojos patvirtino šias aplinkybes ir paaiškino, kad abi šalys sutarčių perbraukimą supranta kaip jų atšaukimą ir įprastą vežėjų praktiką. Abi šalys suprato, kad perbrauktos sutarties pateikimas priešingai šaliai yra transporto užsakymo atšaukimas. Teismas padarė išvadą, kad Sutartys buvo nutrauktos dar nepradėjus jų iš esmės vykdyti. Nagrinėjamu atveju Sutarčių 11 punktu šalys susitarė, jog vežėjui nepateiktus transporto priemonės kroviniui pakrauti mokama 20 procentų bauda nuo apmokėjimo už transporto paslaugas. Taip pat sutarties 12.6 punktas įtvirtina pareigą vežėjui nedelsiant informuoti užsakovą apie visas iškilusias problemas. Teismas įvertino aplinkybę, kad sutarčių atšaukimas įvyko iki transporto priemonės pateikimo į krovinio pakrovimo vietą termino, kas teismui leido pagrįstai manyti, kad transporto priemonės nepateikimas, pagal sutarties esmę, laikytinas faktinis transporto priemonės nepateikimas į krovinio pakrovimo vietą konkrečioje sutartyje nustatytu laiku, o šiuo atveju, atsakovas turėjo galimybę į krovinio pakrovimo vietą užsakyti kitą transporto priemonę. Apie tai, kad atsakovas neįvykdė savo klientų krovinių pervežimų ar pavėlavo pristatyti krovinį į jo iškrovimo vietą ir dėl to patyrė nuostolius, duomenų į bylą nepateikta. Teismas konstatavo, kad sutartis nutraukus iki jų pradėjimo iš esmės vykdyti, atsakovui neatsirado pagrindas taikyti sutartines netesybas.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, jog nuostatos dėl transporto priemonių pateikimo nėra sureguliuotos CMR, į tai, kad Lietuvos nacionaliniai įstatymai bei juos aiškinanti teismų praktika nenumato baudinio pobūdžio netesybų, netesybos visuomet įskaitomos į nuostolius, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovui būtų padaryta žala, atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolius, ieškinį tenkino pilnai, ieškovui priteisė 1 200 EUR atlyginimą už suteiktas vežimo paslaugas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Atsakovas pareiškė ieškovui pretenzijų už bendrą 1200 EUR sumą. Tiek Sutarties 1, tiek Sutarties 2 ir Sutarties 3 12.9. punktuose yra nurodyta, kad visos sutartyje nurodytos baudos yra laikomos minimaliais užsakovo (šiuo atveju atsakovo) nuostoliais, patirtais dėl vežėjo (šiuo atveju ieškovo) kaltės, kurių nereikia papildomai įrodinėti. Visas baudas ir/ar kitus nuostolius (žalą) užsakovas (atsakovas) vienašališkai išskaičiuoja iš vežėjui (ieškovui) mokėtinų sumų, o jų esant nepakankamai - vežėjas (ieškovas) jas nedelsiant sumoka užsakovui (atsakovui) po pastarojo pareikalavimo. Vadovaudamasis šiuo Sutarčių punktu atsakovas vienašališkai išskaičiavo ir nesumokėjo ieškovui 1200,00 EUR, todėl nėra ir negali būti laikytinas skolingas ieškovui.
2. Ieškovas neatleistinas nuo pareigos laikytis šalių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, dėl kurių ieškovą galima būtų atleisti nuo atsakomybės už transporto priemonių koviniams pagal sutartis pervežti nepateikimą.
3. Negalima teigti, kad šiuo atveju sutartys nebuvo pradėtos iš esmės vykdyti, kadangi ieškovo transporto priemonių valst. Nr., nurodyti sutartyse, buvo pateikti į pasikrovimo vietas, transporto priemonėms buvo suforminti leidimai, kroviniai buvo paruošti pakrovimui sutartyse nurodytais terminais ir t.t. Transporto priemonės kroviniams pervežti pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 nebuvo pateiktos išimtinai dėl ieškovo kaltės. Tiek byloje liudytoja apklausta ieškovo darbuotoja, tiek ir byloje liudytoja apklausta buvusi atsakovo darbuotoja (t. y. asmuo neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi), tiek ir byloje esantis susirašinėjimas Skype programa (ieškovo atstovės žinutė 2014-11-27 16:45:26 val. anuliuokit, aš nematau trečiadienio numerių) patvirtina, kad iniciatyva nepateikti transporto priemonių vienašališkai kilo iš ieškovo pusės.
4. Nors šiuo atveju atsakovas taikė ieškovo atžvilgiu baudines sankcijas (netesybas), o ne nuostolių atlyginimą, tačiau sprendime teismas nurodė, kad ieškovas savalaikiai informavo atsakovą apie tai, kad nebus pateiktos transporto priemonės, todėl atsakovas turėjo laiko užsakyti kitas transporto priemones šių krovinių pervežimui. Kroviniai pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 turėjo būti paimti iš pakrovimo vietų 2014-11-28 08:00 val. (Sutarties 2 ir Sutarties 3 3 punktas), apie tai, kad nepateiks transporto priemonių kroviniams pervežti ieškovas informavo atsakovą tik 2014-11-27 16:45:27 val. (susirašinėjimas Skype programa), todėl toks sprendime teismo nurodytas informavimas negali būti laikomas tinkamu ir savalaikiu.
5. 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovas pateikė ieškovui tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 12/02-02, kuriuo informavo ieškovą apie vienašalį 1200 EUR sumos įskaitymą. Šio akto surašymo dienai buvo visos būtinos sąlygos, kad būtų galima atlikti įskaitymą, vadovaujantis CK 6.130 str. Pagal CK 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies valios, todėl ieškovo pastabos ant šio akto nėra reikšmingos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Pagal CMR konvenciją atlyginami tik faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo, šiuo atveju atsakovas. CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti transporto priemonę ar krovinį taikymas aplamai. CMR konvencijoje vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams, o tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas (CMR konvencijos 29 str. 1 d.).
2. Sutarties 12.6 p. numatyta, kad vežėjas turi nedelsiant informuoti užsakovą apie visas iškilusias aplinkybes kaip automobilio pateikimo vėlavimas, krovinio trukumas ir pan., ir jeigu tai padaro vežėjas ne vėliau kaip prieš dvi valandas, tai jam tokiu atveju atsakomybė netaikoma. Šiuo konkrečiu atveju, kad reikia pakeisti transporto priemonių valstybinius numerius, atsakovas (užsakovas) buvo informuotas raštu 2014 11 27 per programą „Skype“, o transporto priemonės turėjo būti pristatytos pakrovimui 2015 11 28 8 val. Taigi viskas įvyko dar iki sutartyje nurodyto termino pradžios, tai vežėjui sankcija už nepristatymą nebegalėjo būti taikoma. Kad transporto priemonės buvo atšauktos iki termino pradžios abipusiu susitarimu teismo posėdžio metu patvirtino, tiek ieškovės darbuotoja D. Š., tiek atsakovo darbuotoja B. C..
3. LR CK 6.130 str. prasme gali būti įskaityti tik priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių suėję ar nenurodyti terminai. Atsakovas, vertindamas savo teisę reikalauti netesybų (baudos) iš ieškovo, prisiėmė sau nebūdingas, ginčų sprendimo institucijos - teismo funkcijas, manydamas, kad ši jo teisė yra absoliuti ir tarpusavio prievolės pasibaigia įskaitymu. Atsakovas šiuo atveju nepateikė jokio pranešimo apie atliktą vienašališką įskaitymą, o jo pateiktas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, su kuriuo nesutiko ieškovas, nelaikytinas vienašališku užskaitymo aktu, nes jame nėra nurodoma, kad atsakovas šiuo aktu atlieka vienašališką įskaitymą, o tik prašo patvirtinti jame nurodytą informaciją arba nepatvirtinti ir tik tokiu atveju įvyks abipusis tarpusavio skolų suderinimas (užskaitymas), jeigu ieškovas per 15 dienų nepateiks pasirašyto akto.
4. Krovinio vežimo sutartimi ieškovas UAB „Autokaravanas“ kaip vežėjas, prisiėmė pareigą pervežti krovinį tarptautiniu maršrutu, o apeliantas kaip užsakovas įsipareigojo už šią paslaugą atsiskaityti. Pagal CMR konvenciją tarptautinio vežimo automobilių keliais sutartimi laikytinas susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis (siuntėjas) - sumokėti vežimo užmokestį. Kadangi UAB „Autokaravanas“ laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme, pervežimas buvo atliktas tinkamai, ką pripažįsta ir apeliantas, tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek matyti ir pateikto apeliacinio skundo, taigi mums kaip vežėjui priklauso sutartyje numatytas atlygis pagal CMR konvencijos 23 str.4d. nuostatas.
5. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir įstatymą, pareiškimas dėl vienašališko įskaitymo turi būti besąlyginis t.y. iš pateikto turinio kitą šalis turi suprasti, kad nežiūrint į tai sutinka ji su tuo ar ne, toks įskaitymas yra įvykęs, o šiuo atveju buvo prašoma patvirtinti. Įskaitymas negalioja ir tuo atveju, jeigu įskaitymas yra atliekamas su sąlyga ar nurodant jo terminą. Apelianto surašytos pretenzijos bei tarpusavio skolų užskaitymo aktas negali būti vertinami kaip pareiškimas apie įskaitymą, apie kurį kalbama CK 6.131 str. 1 d. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo ir apelianto buvo pasirašyta Krovinio pervežimo sutartis Nr. 14937/14927 LG14937, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Italija - Rusija, o apeliantas - sumokėti už transporto paslaugas – 3 800 EUR per 45 kalendorines dienas, po PVM sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščio gavimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o apeliantas pagal šią sutartį yra ieškovui nesumokėjęs 1 200 Eur. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 1 200 Eur sumai yra atlikęs įskaitymą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja, kad apeliantas jam sumokėtų 1 200 Eur skolą. Apelianto įskaitymas buvo atliktas šalių sudarytos 2014-10-07 sutarties 11 punkto pagrindu, pagal kurią ieškovui pareiškė pretenziją 380 Eur sumai ir pagal 2014-11-26 d. sudarytas dvi sutartis 11 punkto pagrindu, pagal kurias ieškovui pareiškė pretenzijas po 410 Eur. Taigi apeliantas pareiškė ieškovui pretenzijų už bendrą 1 200 Eur sumą.
Apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuodamas netinkamu sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu. Apelianto teigimu, tarp šalių buvo sudarytos trys pervežimo sutartys (2014-10-07 ir dvi sutartys 2014-11-26 d.), kurias ieškovas pažeidė – nepateikė transporto priemonės kroviniui pervežti. Vadovaudamasis sutarčių 11 punktu atsakovas vienašališkai išskaičiavo ir nesumokėjo ieškovui 1200,00 EUR, todėl nėra ir negali būti laikytinas skolingas ieškovui. Taigi ginčas iš esmės kilo dėl to, ar apeliantas pagrįstai atliko vienašališką įskaitymą 2014 m. spalio 7 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. 15118/15115 LTG 15188, 2014 m. lapkričio 26 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. 15652/15671 LTG 15652 ir 2014 m. lapkričio 26 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. 15653/15672 LTG 15633 (toliau ir- ginčo sutartys) pagrindais 1 200 EUR sumai.
CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės; pagal šio straipsnio 1 dalį, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją šalių valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000, 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000, 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000 ir kt.).
Kaip pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, visų sutarčių dalykas ir tikslas buvo atsakovo klientų krovinius pervežti iš pakrovimo vietos į iškrovimo vietą per nustatytą laiką. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas SKYPE programa patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 26 d. sutartys dėl veterinarinių krovinių vežimo buvo derinamos elektroninėmis ryšio priemonėmis (SKYPE programa bei elektroniniu paštu). Po 2014 m. lapkričio 26 d. sutarčių sudarymo tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl sutarčių vykdymo. Ieškovas apeliantui nurodė transporto priemonės numerius, bet matydamas, kad jo suplanuota transporto priemonė dėl nenurodytų priežasčių neatvyks į pakrovimo vietą laiku, pakeitė ją kita. Apeliantas šią informaciją gavo ir perdavė duomenis savo užsakovui. Kad sutartis negalės būti įvykdoma, tapo aišku ir tuomet, kad atsakovo krovinio užsakovas (siuntėjas) nesutiko keisti transporto priemonių numerių, nes, kaip nurodė liudytoja B. C. pirmos instancijos metu, kai tik pakeičiamas numeris reikia išrašyti naują sertifikatą, o ieškovas vis keitė transporto priemonių numerius. Po apelianto darbuotojos 2014-11-27 16:28:39 žinutės SKYPE programoje „tai su jumis, ka darom, atsaukiam masinas?“ ieškovas 2014-11-27 16:45:26 parašė „anuliuokit, as nematau treciadienio“. Po šių pokalbių 2014-11-26 sutartys buvo panaikintos - šalys atšaukė užsakymus, pateikdamos priešingai šaliai perbrauktas sutartis su užrašu STORNO. Kad transporto priemonės buvo atšauktos abipusiu susitarimu teismo posėdžio patvirtino, tiek ieškovės darbuotoja, tiek ir atsakovo darbuotoja B. C.. Šių aplinkybių nepaneigus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu 2014-11-27d. 16:45 val. pasibaigusi (anuliuota) prievolė (CK 6.125 str. 1d.) turėjo būti vykdoma, t.y. nepaisant to, kad užsakymas atšauktas, atsakovo reiškiama pretenzija, kad ieškovo automobilis vis tiek 2014-11-28d. 8:00 val turėjo būti pristatytas į krovinio pakrovimo vietą Olandijoje neatitinka protingumo reikalavimų.
Byloje nėra duomenų apie 2014-10-07 sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta sutartis šalių sutarimu yra anuliuota, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ši sutartis kaip ir dvi 2014-11-26 sutartys turėjo būti vykdomos. Pirmos instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai padarė išvadą, kad Sutartis nutraukus iki jų pradėjimo iš esmės vykdyti, atsakovui neatsirado pagrindas taikyti sutartines netesybas.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovas pateikė ieškovui tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 12/02-02, kuriuo informavo ieškovą apie vienašalį 1200 EUR sumos įskaitymą. Apelianto teigimu, šio akto surašymo dienai buvo visos būtinos sąlygos, kad būtų galima atlikti įskaitymą, vadovaujantis CK 6.130 str.
Pagal CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tokiam įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 1 ir 2 d.). Pagal 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Apeliantas vienašaliu įskaitymu laiko 2014-12-09 tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kurį jis pateikė ieškovui. Į tarpusavio skolų užskaitymo aktą įtraukė pagal 2014-10-07 ir dvi 2014-11-26 sutartis apskaičiuotas baudas ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas. Ieškovas akte nurodė, kad su išrašytomis pretenzijomis nesutinka, taigi, spręstina, jog nesutiko ir su tarpusavio skolų užskaitymo akte įrašytomis sumomis.
Sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ar kitą panašų dokumentą, kuriuo šalys pareiškia savo valią įskaityti abipuses skolas bei nustato sąlygas skolos likučiui sumokėti – laikoma, jog įmonių tarpusavio skolos pasibaigė įskaitymo būdu. Rašytinio akto pasirašymo metu juridinio asmens atstovai ne tik patvirtina savo atsiskaitymus bei tuo pačiu patvirtina sutikimą įskaityti abipusius priešpriešinius reikalavimus, bet ir yra informuojami apie kito asmens atliekamą įskaitymą. Tačiau tiek skolų suderinimo ir įskaitymo aktas, tiek tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ar kitas panašus dokumentas yra dvišaliai abipusių reikalavimų įskaitymo dokumentai, bet ne vienašalis vienos iš šalių pareiškimas apie įskaitymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 2A-266/2009). Ieškovui nesutikus pasirašyti tarpusavio skolų užskaitymo aktą, jis negali būti laikomas kaip pareiškimas apie vienašališką įskaitymą. Tuo labiau, kad ieškovas vežimo paslaugų atsakovui pagal šalių sutarimu atšauktas krovinio vežimo sutartis nebuvo atlikęs, prievolės buvo pasibaigusios (CK 6.125 str. 1 d.). Apeliantas neįrodė turėjęs priešpriešinį reikalavimą ieškovui, nes pagal atšauktas sutartis neturėjo pareigos mokėti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas UAB „Autokaravanas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 617,10 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kriterijus, sprendžia, kad ieškovui UAB „Autokaravanas“ iš apelianto priteistina prašoma suma advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „LTT Group“, juridinio asmens kodas 302930973, ieškovo UAB „Autokaravanas“, juridinio asmens kodas 111561466, naudai 617,10 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.