Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-2313-798/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekomanija“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LIT-INVEST“ dėl piniginio užstato grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Vilniaus apygardos teisme 2008 m. sausio 18 d. buvo iškelta UAB „Ekomanija“ bankroto byla. Ieškovo bankroto administratorius nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Ekomanija“ (nuomininkas) su atsakovu UAB „LIT-INVEST“ (nuomotoju) pasirašė patalpų ir įrangos nuomos sutartį. Pagal šios sutarties 5 straipsnio 5 dalį nuomininkas UAB „Ekomanija“ sumokėjo 80 000 Lt išankstinį užstatą. Sutarties šalys susitarė, kad užstatas nėra įskaitomas į nuomos mokestį ir yra grąžinamas nuomininkui per 5 dienas po nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo nuomotojui, atskaičius galimus nuostolius ar žalą patalpoms. Atsakovas 2007 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 041 pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą, bet sumokėto užstato negrąžino.

Sprendime nurodoma, jog 2007 m. balandžio 13 d. atsakovas pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą ir nurodė, kad nuo 2007 m. balandžio 23 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutarties galiojimą, bet sumokėto užstato ieškovui negrąžino. Ginčas tarp šalių kilo dėl UAB „LIT-INVEST“ 2007 m. lapkričio 9 d. vienašališkai išrašyto Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, kurį atsakovas laiko tinkamu tarpusavio skolų įskaitymo aktu.

Teismo manymu, atsakovas UAB „LIT-INVEST“ su ieškovu UAB „Ekomanija“ iš esmės galėjo atlikti tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. 2008 m. sausio 18 d. iškėlus ieškovui bankroto bylą, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti įsipareigojimą, nors bankroto byloje pateikęs įmonės debitorių sąrašą 2007 m. lapkričio 1 d. datai, ieškovas nenurodė atsakovo kaip debitoriaus. Atsakovo UAB „LIT-INVEST“ generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 0511-277.1 nurodyta, kurie šios įmonės darbuotojai turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti atitinkamus dokumentus. UAB „LIT-INVEST“ 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą sudarė buhalterė V. B. , kuri pagal minėtą įsakymą yra įgaliota surašyti skolų suderinimo ir sudengimo aktus. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad UAB „LIT-INVEST“ 2007 m. lapkričio 9 d. išrašytas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas formaliąja dokumento pavadinimo prasme negali būti laikomas skolos įskaitymo aktu, nes pats atsakovas išrašytą dokumentą pavadino - „Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas“, o ne skolų sudengimo aktu arba užskaitos aktu, kurie naudojami įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tokias aplinkybes patvirtina UAB „LIT-INVEST“ generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.0511-277.1, kuriame nurodoma, kurie darbuotojai turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti dokumentus. Įmonės buhalterė V. B. gali surašyti skolų suderinimo/sudengimo aktus bei užskaitos protokolus/aktus. Kaip matyti iš šio dokumento pavadinimo ir turinio atsakovas, išrašydamas šį dokumentą, suvedė ir suderino dviejų įmonių finansinį balansą, apskaičiuodamas ieškovo skolinius įsipareigojimus, ir tokiu būdu atliko tarpusavio atsiskaitymo derinimą.

Teismas nesutiko su atsakovo motyvais, kad ieškovo nesumokėti nuompinigiai ir nusinuomotų patalpų eksploatavimo išlaidos bei žala patalpoms sudarė atsakovo UAB „LIT-INVEST“ patirtus nuostolius. Pagal 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuomos sutarties 5 straipsnio 5 punktą, užstatas nėra įskaitomas į nuomos mokestį ir yra grąžinamas nuomininkui per 5 dienas po šios nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo nuomotojui, atskaičius galimus nuostolius ar žalą patalpoms. Teismas, remdamasis šalių pasirašyta sutartimi nusprendė, kad atsakovas UAB „LIT-INVEST“ vienašališkai ir nepagrįstai tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu 86 974,08 skolą už nuomą iki 2007 m. rugsėjo 30 d. atskaičiavo iš prievolės įvykdymo užtikrinimui sumokėto 80 000 Lt užstato ir tai įtraukė į įmonės debetą. Teismas nusprendė, kad atsakovas UAB „LIT-INVEST“ pažeidė tarpusavio įsipareigojimą dėl užstato neįskaitymo į nuomos mokestį ir be teisėto pagrindo atliko 86 974,08 skolos už nuomą užskaitą. Kita tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto dalis sudaro 29 454,80 Lt nuostolių kompensaciją, kuri atsirado, kai bankrutuojanti UAB „Ekomanija“, prieš išsikeldama iš nuomojamų patalpų, paliko jas bei jose buvusią įrangą su defektais. Ginčo dėl nuomininko žalos, padarytos patalpoms, nėra, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovo UAB „Ekomanija“ atstovas V. M. atsisakė pasirašyti galutinį turto būklės įvertinimo aktą. Teismas nusprendė, kad UAB „LIT-INVEST“ 2007 m. lapkričio 9 d. išrašytas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas pripažintinas negaliojančiu, nes atliktas be teisėto pagrindo, todėl negali būti laikomas tinkamu ginčo šalims teisinius padarinius sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėdamas bylą ir priimdamas procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl kai kurių BUAB „Ekomanija“ bankroto bylos dokumentų. Įvertinusi šią aplinkybę teisėjų kolegija apžiūrai taip pat turėjo savo žinioje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą BUAB „Ekomanija“ bankroto bylą (bylos Nr. B2-962-565/2009). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į šiuos BUAB „Ekomanija“ bankroto bylos dokumentus, kurių kopijos pridedamos prie nagrinėjamos bylos: 1. įmonės kreditorių sąrašas 2007 m. lapkričio 1 d.; 2. įmonės debitorių sąrašas 2007 m. lapkričio 1 d.; 3. UAB „LIT-INVEST“ atstovo 2008-03-28 prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą; 4. BUAB „Ekomanija“ administratoriaus 2008-05-08 prašymas teismui dėl UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo; 5. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis sustabdyti kreditoriaus UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal BUAB „Ekomanija“ ieškinį atsakovui UAB „LIT-INVEST“ dėl 80 000 Lt užstato grąžinimo (BUAB „Ekomanija“ bankroto bylos lapai 45-46, 80-83, 252-253).

Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtina ją sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti piniginio užstato sumą buvo grindžiamas tuo argumentu, kad pagal šalių sudarytos patalpų ir įrangos nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalį nuomotojo pareiga nuomos sutarčiai pasibaigus grąžinti nuomininkui jo įmokėtą užstatą nėra apribota jokiais pagrindais. Atsiliepime į ieškinį atsakovas savo atsikirtimus grindė dviem motyvų grupėmis: 1. Nuomininko įmokėto užstato paskirtis – užtikrinti jo prievolių pagal sutartį įvykdymą. Kadangi nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas buvo nesumokėjęs dalies nuomos mokesčio ir patalpų eksploatavimo išlaidų, taip pat padaręs žalą išnuomotoms patalpoms ir įrangai – nuomotojas turėjo teisę grąžintiną užstatą pasilikti ir iš jo sumos išskaičiuoti padarytus nuostolius bei patirtą žalą; 2. Vienašaliu nuomotojo pareiškimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nuomininkui grąžintinas užstatas buvo įskaitytas į nuomotojui padarytų nuostolių ir žalos sumą. Pasak atsakovo, pareiškimo apie įskaitymą faktas patvirtinamas byloje pateiktu 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu.

Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį padaręs išvadas, kad: 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nėra dokumentas, patvirtinantis šalių priešpriešinių prievolių įskaitymą, jis išrašytas be teisėto pagrindo, todėl laikytinas negaliojančiu; Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu atsakovas nepagrįstai iš grąžintino užstato išskaičiavo nuomos mokesčio skolą, nes užstatas nėra įskaitomas į nuomos mokestį, taip pat nepagrįstai išskaičiavo nuostolius dėl žalos patalpoms, nes nuomininko atstovas nepasirašė turto būklės įvertinimo akto.

Motyvuojamoji dalis

Dėl šalių priešpriešinių reikalavimų vienašalio įskaitymo fakto

Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymas gali būti atliekamas vienos šalies pareiškimu, o tai reiškia, kad kita prievolės šalis neprivalo pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą Vienos šalies pareiškimu kaip vienašaliu sandoriu pakeičiami ar nutraukiami prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko, turėjusių priešpriešinių vienarūšių įskaitytinų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001).

Jeigu viena prievolės šalis neigia kitos šalies teiginius apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, reikia išsiaiškinti, ar tam tikras kitos šalies pateiktas dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą. Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgaliojimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens vienasmenišku aktu ar dokumentu, arba tai gali būti išreikšta abiejų šalių pasirašytame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2006).

Abiejų šalių dokumentas gali būti tarpusavio skolų suderinimo ir įskaitymo aktas. Jeigu prievolės šalys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, surašo ir pasirašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodoma, kokios sumos įskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad abi šalys pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo. Įmonių tarpusavio skolos gali būti padengiamos ir sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, jeigu juo šalys aiškiai pareiškia savo valią įskaityti abipuses skolas ir nustato sąlygas, pagal kurias turi būti sumokamas skolos likutis. Sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ar kitą panašų dokumentą, kuriuo šalys pareiškia savo valią įskaityti abipuses skolas bei nustato sąlygas skolos likučiui sumokėti – laikoma, jog įmonių tarpusavio skolos pasibaigė įskaitymo būdu. Rašytinio akto pasirašymo metu juridinio asmens atstovai ne tik patvirtina savo atsiskaitymus bei tuo pačiu patvirtina sutikimą įskaityti abipusius priešpriešinius reikalavimus, bet ir yra informuojami apie kito asmens atliekamą įskaitymą. Tačiau tiek skolų suderinimo ir įskaitymo aktas, tiek tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ar kitas panašus dokumentas yra dvišaliai abipusių reikalavimų įskaitymo dokumentai, bet ne vienašalis vienos iš šalių pareiškimas apie įskaitymą.

Atsakovas savo teiginius apie vienašalį jo ir ieškovo tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymą grindžia į bylą pateiktu 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu (b. l. 37). Pagal struktūrą ir turinį šis aktas turėjo būti suderintas ir pasirašytas abiejų šalių – UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „Ekomanija“ įgaliotų atstovų. Kaip jau pažymėta, skolų suderinimo ir sudengimo aktai, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai ar kiti panašūs dokumentai gali būti dvišaliai abipusių reikalavimų įskaitymo dokumentai, tačiau ne vienašaliai vienos iš šalių pareiškimai apie įskaitymą. Atsakovo pateiktas Tarpusavio atsiskaitymo aktas nėra pasirašytas UAB „Ekomanija“ atstovo, todėl negalima teigti, kad šiame akte yra išreikšta abiejų šalių valia dėl abipusių skolų suderinimo. Be to, atsakovo pateiktame Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nėra aiškiai pareikšta valia įskaityti abipuses skolas, nenustatytos sąlygos, pagal kurias turi būti sumokamas skolos likutis, todėl negalima laikyti, kad tokiu aktu būtų aiškiai patvirtintas tarpusavio skolų įskaitymas, o tuo pačiu ir prievolių pagal jas pasibaigimas abipusio įskaitymo būdu.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad UAB „LIT-INVEST“ buhalterė V. B. , parengusi ir pasirašiusi 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, turėjo įgalinimus pasirašyti skolų įskaitymo dokumentą, remiasi byloje esančiu UAB „LIT-INVEST“ direktoriaus 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu, kuriuo patvirtintas darbuotojų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti dokumentus, sąrašas (b. l. 80-81). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį įsakymą buhalterė V. B. turėjo teisę surašyti ir pasirašyti skolų suderinimo/sudengimo aktus bei užskaitų protokolus/aktus. Byloje pateiktas aktas pagal savo pavadinimą neatitinka įsakyme nurodytų dokumentų pavadinimų. Be to, atsakovas neįrodė, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas pagal turinį atitinka įsakyme nurodytą skolų užskaitos arba įskaitymo aktą, o ne skolų suderinimo/sudengimo aktą. Pažymėtina aplinkybė, jog UAB „LIT-INVEST“ direktoriaus 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymas priimtas vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl apskaitos dokumentų tvarkymo. Šiame atsakovo įsakyme yra išvardinami apskaitos dokumentai, kuriuos turi teisę surašyti arba pasirašyti atitinkami atsakovo buhalterinės tarnybos darbuotojai. Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. birželio 20 d.) 2 straipsnio 5 dalį buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Į buhalterinę apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d.). Minėtas atsakovo 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymas priimtas vykdant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, nustatančius ūkio subjekto vadovo pareigą patvirtinti asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius, nes tokie asmenys, surašę ir pasirašę apskaitos dokumentus, atsako už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą (Įstatymo 14 str. 1 ir 2 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad byloje esantis 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio pagrindu atsakovo buhalterinėje apskaitoje daromi atitinkami buhalteriniai įrašai, susiję su apskaitos tvarkymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2007 m. lapkričio 9 d. UAB ,,LIT-INVEST” buhalterės parengto dokumento paskirtis – ne padaryti įskaitymą, o tarpusavyje sutikslinti ir suderinti buhalterinę apskaitą, kad šiame dokumente nėra CK 6.131 straipsnio 1 dalies normoje reikalaujamo pareiškimo apie prievolės šalies valią padaryti įskaitymą. Atsakovo teigimas apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą remiantis faktiškai kitu tikslu parengtu apskaitos dokumentu, kuriame nėra duomenų apie prievolės šalies pareiškimą dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, negali būti laikomas prievolės šalies pareiškimu apie įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, kad 2007 m. lapkričio 9 d. parengtas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nelaikytinas UAB ,,LIT-INVEST“ pareiškimu apie įskaitymą. Ši išvada atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.130 ir 6.131 straipsniuose nustatytas normas dėl įskaitymo sampratos ir įskaitymo tvarkos bei pagrįstai nustatė, kad nurodytas aktas negalėjo sukelti CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – prievolės pabaigos.

Dėl piniginio užstato paskirties

Šalių sudarytos nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuomininko įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinimui nuomininkas sumoka nuomotojui išankstinį 80 000 Lt užstatą, kuris nėra įskaitomas į nuomos mokestį ir yra grąžinamas nuomininkui per 5 dienas po nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo nuomotojui, atskaičiavus galimus nuostolius ar žalą patalpoms. Iš šių sutarties nuostatų turinio visiškai aišku, kad šalių aptarto užstato paskirtis buvo atlikti nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vyk­dy­mo už­tik­rin­imą. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas (CK 6.70 str. 2 d.). Taigi, šalių susitarimas dėl išankstinio užstato, kaip nuomininko būsimų prievolių vykdymo užtikrinimo būdo, neprieštaravo įstatymui. Nuomos sutarties šalys su­prato, kad jeigu už su­tar­ties ne­įvyk­dy­mą ar netinkamą vykdymą bus at­sa­kin­gas nuomininkas, tai užstatas ar jo dalis gali likti nuomotojui. Tokia šalių valia akivaizdi sistemiškai analizuojant visą sutarties 5 straipsnio 5 dalies turinį. Darytina išvada, kad ša­lys su­pra­to ir tin­ka­mai įfor­mi­no, ko­kias funk­ci­jas tu­ri at­lik­ti nuomotojui per­duo­da­mas išankstinis užstatas. Užstatas šiuo atveju turėjo atlikti nuomininko prievolių už­tik­ri­namąją funk­ci­ją, nes ša­lis, su­mo­kė­ju­si užstatą, tu­rėjo teisę nuomos sutarčiai pasibaigus reikalauti sugrąžinti visą užstatą ar jo dalį priklausomai nuo to, ar ji tinkamai įvykdė savo prievoles (nepadarė prievolinių pažeidimų) nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo nuomotojui momentu. Taigi, nuomininko sumokėtas užstatas galėjo ir turėjo būti visų nuomininko prievolių vykdymo užtikrinimo priemonė, nes jokių kitokių sąlygų sutartyje nenumatyta. Pagal sutartį nuomininkas, be kitų sutartyje numatytų prievolių, turėjo šias pareigas: laiku mokėti nuomos mokestį bei apmokėti išlaidas už faktiškai naudojamas komunalines paslaugas (sutarties 4 str. 5 d.); atsakyti už visą patalpoms ar kitam nuomojamam turtui padarytą žalą, išskyrus įprastinį susidėvėjimą (sutarties 4 str. 11 d.). Vadinasi, jeigu dėl šių prievolių neįvykdymo ar netinkamo vykdymo nuomotojui atsiranda nuostolių, jis, nuomos sutarčiai pasibaigus turėjo teisę juos atskaityti iš nuomininkui grąžintino užstato. Tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovas nuomos sutarčiai pasibaigus privalėjo bet kuriuo atveju grąžinti nuomininkui užstatą, nes šis neturėjo būti įskaitomas į nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo, kad nuomininko sumokėtas užstatas nebuvo įskaičiuojamas į nuomos mokestį (nėra duomenų, kad nuomos mokesčio nuomininkas būtų kurį laiką nemokėjęs užstato sąskaita, kol mokestis nepasiekė įmokėto užstato sumos). Tačiau sutarties sąlyga, jog užstatas neįskaitomas į nuomos mokestį visiškai nereiškia, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, iš grąžintino užstato negali būti daromas nuomos mokesčio skolos išskaitymas. Daikto nuomotojo tikslas – gauti pajamas ir taip gerinti savo turtinę padėtį nuomininko mokamo nuomos mokesčio (nuompinigių) pagrindu. Nuomininkui nevykdant piniginių prievolių kitai sutarties šaliai, ši negauna pajamų ir dėl to patiria nuostolius. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą sudaro ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos, t. y. tiesioginiai nuostoliai, bet taip pat ir negautos pajamos, kas teisės teorijoje pripažįstama netiesioginiais nuostoliais. Kaip minėta, pagal šalių sutartį nuomotojas turėjo teisę pasilikti visą arba atitinkamą dalį nuomininkui grąžintino užstato, jeigu atsirado pagrindas iš užstato išskaityti nuomotojui padarytus nuostolius arba žalą išnuomotam daiktui. Jau nurodyta, kad atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė ne tik priešinių reikalavimų vienašalio įskaitymo pagrindu (kuris yra atmestas), bet ir tomis aplinkybėmis, jog jis turėjęs teisę nuomininko įmokėtą užstatą, kaip prievolių užtikrinimo priemonę, pasilikti sau, nes reikėjo iš užstato išskaičiuoti nuomininko padarytus nuomotojui nuostolius bei žalą išnuomotam daiktui. Šias aplinkybes atsakovas grindė tuo, kad nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas liko nesumokėjęs dalies nuomos mokesčio ir patalpų eksploatavimo išlaidų, taip pat padaręs žalą išnuomotoms patalpoms bei įrangai, kitaip sakant, rėmėsi ir tiesioginių, ir netiesioginių nuostolių padarymo faktu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nei sutikti, nei nesutikti su atsakovo pozicija, kad ieškovo nesumokėti nuomos nuompinigiai, patalpų eksploatavimo išlaidos, taip pat išnuomotoms patalpoms padaryta žala sudarė atsakovo nuostolius, kuriuos buvo galima išskaityti iš ieškovui grąžintino užstato, kadangi nuostolių (žalos) atsiradimo fakto ir jų dydžio nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau pažymėta, ieškinys buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad nuomotojo pareiga grąžinti nuomininkui užstatą yra maksimali, kad nuomotojas neturi savarankiškos teisės sau pasilikti visą užstatą ar jo dalį remdamasis kokiais nors objektyvaus ar subjektyvaus turinio pagrindais.

Atsakovas tvirtina, kad pagal nuomos sutarties sąlygas jis turėjo teisę nuomos sutarčiai pasibaigus pasilikti užstatą, nes ieškovo padaryti atsakovui nuostoliai (įsiskolinimai už nuomą ir komunalines paslaugas, taip pat išnuomotam daiktui padaryta žala) viršijo grąžintino užstato sumą. Nei nuostolių atsiradimo faktas, nei nuostolių dydis nebuvo šios bylos teisinio ginčo objektas. Tačiau toks teisinis ginčas yra kilęs BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje svarstant UAB „LIT-INVEST“ prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. UAB „LIT-INVEST“ finansinės pretenzijos bankrutuojančiai UAB „Ekomanija“ turinys grindžiamas būtent aukščiau paminėtų nuostolių ir žalos padarymu dėl netinkamo prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo. Sprendžiant iš UAB „LIT-INVEST“ 2008 m. kovo 28 d. prašymo įtraukti į bankrutuojančios UAB „Ekomanija“ kreditorių sąrašą (BUAB „Ekomanija“ bankroto bylos lapai 82-83), reiškiamo kreditorinio reikalavimo dydį UAB „LIT-INVEST“ apskaičiavo remdamasi buvusio nuomininko UAB „Ekomanija“ prievolės atlyginti nuomotojui UAB „LIT-INVEST“ 116 428,87 Lt nuostolių ir nuomotojo UAB „LIT-INVEST“ prievolės grąžinti buvusiam nuomininkui UAB „Ekomanija“ 80 000 Lt užstatą įskaitymu, kurį esą patvirtina šioje byloje jau aptartas 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas. BUAB „Ekomanija“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (BUAB „Ekomanija“ bankroto bylos lapai 252-253) sustabdė procesinius veiksmus dėl UAB „LIT-INVEST“ ginčijamo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Proceso šiuo klausimu sustabdymo pagrindą sudarė kreditoriaus UAB „LIT-INVEST“ nurodytos aplinkybės, kad reiškiamą kreditorinį reikalavimą jis yra sumažinęs įskaityto 80 000 Lt užstato suma, todėl teismas manė, jog sprendžiant kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą, būtina išspręsti 80 000 Lt užstato įskaitymo pagrįstumą. BUAB „Ekomanija“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodyta, kad užstato įskaitymo pagrįstumas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, todėl teismo procesinis sprendimas toje byloje turės prejudicinę reikšmę sprendžiant kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą. Šios apeliacinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje patvirtintos pirmosios instancijos teismo teisinės išvados, kad UAB „LIT-INVEST“ nurodytas tarpusavio prievolių įskaitymas yra nepagrįstas. Tokiu būdu aplinkybės, kurios BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje buvo UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo sustabdymo pagrindas, laikytinos išnykusiomis. Dėl šios priežasties ieškovui BUAB „Ekomanija“ bankroto administratoriui ir/arba atsakovui UAB „LIT-INVEST“ reikia inicijuoti kreditoriaus UAB „LIT-INVEST“ prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje nagrinėjimo atnaujinimą, pateikiant šios nutarties nuorašą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Šioje byloje padarytos teismo išvados dėl UAB „LIT-INVEST“ nurodyto tarpusavio prievolių įskaitymo nepagrįstumo turės tiesioginę įtaką šio kreditoriaus apsisprendimui dėl reiškiamo kreditorinio reikalavimo dydžio BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje. Kita vertus, teismo išvados dėl atsakovo UAB „LIT-INVEST“ nurodyto tarpusavio prievolių įskaitymo nepagrįstumo nereiškia, kad tuo pačiu atsirado atsakovo pareiga grąžinti ieškovui užstatą. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, jeigu už prievolių pagal šalių sudarytą nuomos sutartį ne­įvyk­dy­mą ar netinkamą vykdymą bus pripažintas at­sa­kin­gu nuomininkas, tai užstatas ar jo dalis gali likti nuomotojui. Šalių ginčas dėl buvusio nuomininko (ieškovo) UAB „Ekomanija“ prievolių pagal nuomos sutartį netinkamo vykdymo (pažeidimo) ir nuomotojui (atsakovui) nuostolių padarymo fakto bei nuostolių dydžio sprendžiamas BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje nagrinėjant UAB „LIT-INVEST“ pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Teismo procesinis sprendimas dėl UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir jo dydžio nustatymo turės tiesioginę prejudicinę reikšmę sprendžiant šioje byloje pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, t. y. teisinis rezultatas kitoje byloje (UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo išsprendimas BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje) turės tiesioginę įtaką įvertinant, ar yra ir kiek yra pagrįstas ieškinio reikalavimas įpareigoti grąžinti visą užstatą. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra būtina sustabdyti šią civilinę bylą, kol BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo. Sustabdžius šią bylą siūloma BUAB „Ekomanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui atnaujinti UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą.

Dėl bylos rūšinio teismingumo

CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Taigi įstatyme gali būti numatytos kategorijos bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai (CPK 25 str.). CPK 27 straipsnyje nėra nustatytas baigtinis sąrašas bylų, kurias pirmąja instancija priskirta nagrinėti apygardos teismams. CPK 27 straipsnio 9 punkte nurodoma, kad apygardos teismai nagrinėja ir kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus jie nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai. 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Taigi šiame įstatyme įtvirtinta specialioji teismo jurisdikcijos taisyklė, turinti viršenybę bendrosios rūšinio teismingumo taisyklės atžvilgiu, įtvirtinanti bylų pagal bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratoriaus ieškinius priskirtinumą nagrinėti tos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Bylas dėl bankroto pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 str. 4 p.). BUAB „Ekomanija“ bankroto bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, todėl šios įmonės administratoriaus ieškinius kompetentingas nagrinėti Vilniaus apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylos išnagrinėjimo pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles yra nepagrįsti. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu,

nutaria:

sustabdyti civilinę bylą, kol BUAB „Ekomanija“ bankroto byloje (bylos Vilniaus apygardos teisme numeris B2-962-565/2009) įsiteisės procesinis sprendimas dėl UAB „LIT-INVEST“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.