Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, bedarbė, neįgali (55 procentų darbingumo), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 1997 m. birželio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 3 dalį ir 45 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 2000 litų bauda su 1/3 turto konfiskavimu, visi ankstesni teistumai išnykę,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. B. 2011 m. rugsėjo 10 d. apie 11.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime savo namų kieme, kilus konfliktui su nukentėjusiąja V. S., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kirviu smogė automobilyje VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdinčiai V. S. į dešiniąją koją bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką, automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus iki degalinės „Kvistija“, esančios Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Grigaliūnų kaime, automobilio salone rastu peiliu tyčia ne mažiau kaip tris kartus dūrė V. S. į dešiniąją koją ir dešinę krūtinės pusę, tokiu būdu dėl kiauryminio-durtinio krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu bei durtinių-pjautinių žaizdų dešinėje šlaunyje sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą.

Be to, kaltinamoji E. B., po nukentėjusiajai V. S. 2011 m. rugsėjo 10 d. padaryto sužalojimo turėdama pareigą ir galimybę rūpintis nukentėjusiu asmeniu – V. S., kai po padarytų sužalojimų grėsė pavojus jos gyvybei, nukentėjusiajai nepagelbėjo - skubiai neiškvietė medicinos pagalbos, pati jos nesuteikė ir niekam nepranešė, nukentėjusiąją išmetė iš automobilio ir ją paliko šalikelėje esančioje žolėje, o pati iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamoji E. B. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino iš dalies, kad trenkė kirviu nukentėjusiajai per kojas, dėl kitų aplinkybių nieko nepamena. Paaiškino, kad iš vakaro ji, grįžusi iš darbo, prieš pat rytą išgėrė raminančiųjų vaistų ir nuėjo miegoti. Buvo blaivi. 2011 m. rugsėjo 10 d. išgirdo, kaip grįžo stipriai išgėręs jos buvęs vyras B. ir pradėjo keiktis. Ji pamatė atidarytas lauko duris. Vilkėdama vien naktiniais marškiniais, ėjo uždaryti duris ir kieme stovinčiame automobilyje Golf pamatė S. su jos vyru. B. sėdėjo prie vairo, nukentėjusioji buvo visiškai nuoga, be jokio rūbo. Ji sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, prie B.. Jie buvo išgėrę, matėsi iš išvaizdos, iš kalbos. Kaltinamoji supyko, nes galvojo, kad, kaip visada, turės laukuose miegoti, užleisti jiems lovą, nes ne kartą taip buvo. B. tada atsidarė duris ir sakė: „Ar tu čia, kad tavęs nebūtų“. Ji ėjo žiūrėti, kas vyksta, kad spėtų rūbus paimti. Ji atsidarė automobilio dureles, už rankos paėmusi ištraukė nukentėjusiąją. Ši pargriuvo, ir kaltinamoji jai sudavė kirviu į klubą, į šlaunį, mušė S. kirvio pentim žemiau juosmens. B. išlipo iš mašinos ir ėjo link kaltinamosios, po to ji daugiau nieko neprisimena. Atmintis grįžo kitos dienos ryte, kai reikėjo eiti į darbą. Pabudo namuose, prisiminė tik apie kojų mušimą. Namuose buvo V. B., bet jis jai nieko nepasakojo, paklaustas, kodėl su nuoga moterimi buvo mašinoje, jis atsakė: „Koks tavo reikalas“. Tuo metu jie buvo išsituokę, bet gyveno B. namuose kaip sutuoktiniai. Ji savo namus pardavė ir pinigus įdėjo į B. namą. Buvo pradėję remontuoti namą, gavo darbą, gyveno kaip šeima, todėl, pamačiusi S., susinervino, kad teks miegoti už durų, kad vėl viskas žlunga. Gydytojo paskirtus vaistus vartoja kasdien jau 3-4 metai, nuo jų jai dažnai „kirsdavo“ per atmintį. Neprisimena net, kaip į kambarį nuėjo. B. ją pamokė pasakoti, kad gėrė vyno ir nieko neatsimena, sakė, kad tada ją paleis. Tyrėjui parodė, kur kirvis. Kirvį į vietą padėjo gal B.. Kirvukas būna padėtas verandoje ant dujinės viryklės. Nukentėjusioji bijo B., tai ir kalba prieš ją, B. visas kaimas bijo, ji tiki, kad B. nukentėjusiąją pripjovė. Iš bylos duomenų žino, kad važiavo į kolonėlę.

E. B. įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje metu 2011 m. spalio 14 d. parodė gyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje ji gyvena kartu su V. B., parodė namo duris, kurias atsidariusi, ji 2011 m. rugsėjo 10 d. pamatė savo vyrą ir V. S. sėdinčius automobilyje, vietą namo viduje koridoriuje, kur ji nuo dujinės viryklės pasiėmė kirvuką, vietą sodybos kieme, kur stovėjo automobilis ir kur ji priėjusi išsitraukė V. S. ir jai smogė kirviu (1 t., b.l. 62-65).

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. ryte atvažiavo B., padavė 20 Lt ir prašė nupirkti du butelius vyno. Ji nupirko jam vyno, tada B. sakė važiuoti pas jį, kad su E. išgers vyno. Nuvažiavo, atėjo E. su chalatu. S. buvo apsirengusi ir blaivi, sėdėjo šalia vairuotojo, jie atvažiavo tiesiai iš parduotuvės. Gal buvo stikliuką gėrusi. E. atsidarė automobilio dureles ir vieną kartą kirvio ašmenim sudavė S. į koją. Iš automobilio jos tada neišvilko. B. išlipo ir atėmė iš jos kirvį. B. nuėjo į kambarį, ją nusivedė vyras, gal paėmęs už rankos. S. laukė automobilyje, kad ją parvežtų namo, nėjo pas kaimynus pagalbos. B. tada matė, kad ji kruvina. Už kokių 20 minučių atėjo B. su E. ir visi važiavo į kolonėlę. B. sėdėjo ant užpakalinės sėdynės, už S.. B. nuėjo į kolonėlę. S., važiuodama į parduotuvę, matė peilį už keleivio pusės durelių. B. paėmė peilį, S. už plaukų ištraukė iš mašinos ir jai dūrė peiliu į kojas, į krūtinę. S. buvo nukritusi. B. atėjo apsipirkęs, ir jie nuvažiavo, ją paliko. Nematė, kaip B. grįžo prie automobilio, nežino, ar jis ją matė. S. gulėjo prie pat automobilio, ten šabakštynas, krūmai. Jos niekas nešaukė. Rytojaus dieną jie S. ieškojo, taip sakė žmonės. Ji prarado sąmonę ir dvi su puse paros gulėjo pievose, net kirmėlės užpuolė. Po lietaus naktį atgavo sąmonę, nušliaužė iki sodybos, ir jai iškvietė greitąją. Gal 10 parų gydėsi ligoninėje Prienuose. B. jos atsiprašė, ji jai atleido. Mano, kad tada E. buvo išgėrusi, nors geriant jos nematė, nes nebuvo išlipusi iš automobilio, alkoholio kvapo neužuodė. Kai važiavo į degalinę, S. gal gale sėdėjo, B. pasostę atlošė ir ją ištraukė iš automobilio.

Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje 2011 m. spalio 7 d. protokole užfiksuota, kad V. S. parodė V. ir E. B. priklausančią sodybą, vietą, kur stovėjo automobilis, kuriame E. B. ją sužalojo kirviu į dešinę koją, lauko keliuką link degalinės „Kvistija“, kur V. B. pastatė automobilį ir šiam nuėjus į degalinę, E. B. smogė jai peiliu į šoną ir koją, bei vietą, kur po smūgių ją, ištraukusi iš automobilio, numetė E. B.; taip pat kryptį, kur ji nušliaužė ieškoti pagalbos, ir sodybą, į kurią ji atšliaužė po dviejų dienų, bei vietą, kur ją rado mergina (1 t., b.l. 23-28).

Liudytojas V. B. parodė, kad tą dieną ryte atvažiavo pas S., prašė, kad važiuotų nupirkti vyno. Pats į parduotuvę nėjo, S. nupirko du butelius vyno. Atvažiavo į kiemą, jis atsuko butelį ir ėjo stikliukų į garažą. Įėjęs į garažą, išgirdo triukšmą, pamatė, kaip B. kirviu kapoja. B. išbėgo ir kirto kirviu S. į dešinę koją, pataikė į šlaunį, rėkė ant S., sakė, kad užmuš. Nematė, kiek kartų kirto. Jis atėmė kirvį. Riksmai nutilo. Kirvis ant dujinės stovėdavo. Jis neatsimena, ar kirvį numetė, ar į malkinę padėjo. To kirvio nerado, policijai atidavė mažiuką. S. prašė parvežti namo. Jis pasakė, kad užsipils kuro ir parveš. B. nusinešė butelį vyno į kambarį, o kitas butelis išsiliejo. Su vynu ji nuėjo į kambarį. Ji neturėjo jokių tablečių, o vyną išgėrusi atėjo, atsisėdo ant galinės sėdynės. Jis paskui rado kambaryje tuščią butelį, o šiaip tokių nelaiko, iškart išmeta. B. prieš paimdama vyno butelį buvo blaivi, po to ji gėrė butelį vyno, jį išgėrė greitai, apie pusvalandį. Jis tuo metu buvo kluone. B. vartodavo vaistus nuo nemigos, bet tada tikrai neturėjo vaistų. Ji vingiuodama ėjo link mašinos, sklido alkoholio kvapas. Jo automobilis Golf yra dviejų durų. Jis ją įleido pro vairuotojo pusę, ir B. atsisėdo už S.. Šunkeliais nuvažiavo į kolonėlę, sustojo prie tvoros ir jis su bakeliu nuėjo kuro. Jam grįžus, B. sėdėjo prie vairuotojo S. vietoje. Jis paklausė, kur S.. B. sakė, kad jos susiginčijo ir S. pabėgo. Jis apėjo automobilį, bet S. nematė. Žolė ten didelė, sulig juosmeniu. Jiedu grįžo namo. Keleivio priekinė sėdynė buvo kruvina, ilgai ją plovė. Nuo sužalojimo kirviu kraujo buvo nedaug. Jis peilio niekada neturėjo mašinoje. Automobiliu be jo niekas nevažinėjo, raktelius turi tik jis. B. nieko nepasakojo, jis S. neieškojo. Net nepagalvojo, kad ji gali būti subadyta. S. tada buvo apsirengusi kelnėm ir maikute su „šleikutėm“, nes buvo karšta diena.

Liudytoja V. K. parodė, kad apie 18 val., būdama savo namuose, išgirdo šaukiant pagalbos. Išėjusi į lauką pažiūrėti, pamatė nukentėjusiąją, kuri buvo nusilpusi, murzina, sakė, kad yra subadyta, prašė parvežti namo. Sakė, kad atėjo nuo degalinės, kuri nuo liudytojos namų yra maždaug už 1,5-2 km, tarp jų yra kukurūzų laukas, ganyklos. Nukentėjusioji buvo juodai apsirengusi - bliuzele ilgomis rankovėmis, kelnėmis. Ji nukentėjusiajai atnešė vandens ir iškvietė greitąją pagalbą.

2011 m. rugsėjo 15 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. S. policijos pareigūnams pranešė, jog 2011 m. rugsėjo 10 d. apie 11.00 val. jai kartu su pažįstamu V. B. nuvykus į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), į kiemą išėjo V. B. sutuoktinė E. B. ir jai, sėdinčiai automobilyje, vieną kartą kirviu smogė į dešinę šlaunį bei tris kartus dūrė peiliu į tą pačią koją ir vieną kartą į dešinį šoną, po to su V. B. nuvežė į lauką (duomenys neskelbtini) ir išmetė iš automobilio (1 t., b.l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose ir topografiniame žemėlapyje 2011 m. rugsėjo 15 d. užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), V. B. priklausančioje sodyboje (1 t., b.l. 9-12).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2011 m. spalio 24 d. užfiksuota, kad E. B. pateikė kirvį, kuriuo sužalojo V. S. (b.l. 13). 2011 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad kirvis yra mediniu kotu ir metaline galva, kuri yra 12,2 cm pločio, 3,5 cm aukščio ties pentimi, 9 cm aukščio ties ašmenimis (1 t., b.l. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto 2011 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. G 810/11(06) konstatuota, kad V. S. kliniškai nustatytas kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu bei durtinės pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje padaryta aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, V. S. taip pat kliniškai nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame šone, juosmenyje ir abiejuose keliuose padaryta dinamiškai kontaktuojant su kietais bukais žalojančiais paviršiais. Sužalojimų visuma dėl durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 30-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialistas S. J. 2012 m. birželio 7 d. paaiškino, kad V. S. durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje padarytos trimis trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimai dešiniajame šone, juosmenyje ir abiejuose keliuose padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose kirstinės žaizdos V. S. kūno paviršiuje neaprašytos. Sužalojimai dešinės šlaunies srityje turi kanalus (nustatyta chirurgo apžiūros 2011 m. rugsėjo 12 d. metu), todėl vertintinos kaip durtinės-pjautinės žaizdos, padarytos veikiant aštriu duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Odos nubrozdinimai dešiniame šone, juosmenyje ir abiejuose keliuose padaryti dinamiškai kontaktuojant su kietais-bukais žalojančiais paviršiais ir galėjo būti padaryti tiek smogiant, tiek atsitrenkiant (1 t., b.l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, visumoje įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas. Nors E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta prisipažino tik iš dalies – ji parodė, kad kirviu sudavė smūgius V. S. į klubą, šlaunį, teigė daugiau neprisimenanti, tačiau jos kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas objektyviai patvirtintas specialisto išvada, kurioje konstatuota, keliais poveikiais padaryti sužalojimai ir kokie, taip pat kokio sunkumo ir kada. Specialisto išvada ir paaiškinimai patvirtina, kad V. S. vienu trauminiu poveikiu padarytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu, trimis trauminiais poveikiais padarytos durtinės pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje, V. S. buvo sužalota aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte, taigi, šių sužalojimų pobūdis visiškai atitinka nukentėjusiosios V. S. parodymus, jog ji buvo subadyta peiliu. Specialistas patvirtino, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 m. rugsėjo 10 d. apie 11 val. Nukentėjusiosios V. S. parodymai apie įvykio aplinkybes viso bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai nuoseklūs, jos parodytos aplinkybės atitinka ir specialisto išvadoje konstatuotus duomenis. Nors liudytojas V. B. teismui aiškino, kad jis automobilyje peilio neturėjo, šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiosios V. S. parodymai dėl peilio buvimo vietos, o ir pati kaltinamoji teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nurodė, kad automobilio „durelėse rado peilį ir dūrė į koją kelis kartus“ (1 t., b.l. 105-106).

BK 135 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už žmogaus tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji norėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau ji savo pavojingais veiksmais į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – krūtinę - sąmoningai leido tokiam sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamosios pavojingos veikos – į krūtinę peiliu suduoto smūgių ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors kaltinamosios gynėjas prašė nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, teismui nėra jokio pagrindo spręsti, kad E. B. sunkiai sužalojo V. S. staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio ją nukentėjusiosios poelgio. Kaltinamoji nenuosekliai aiškino tokio susijaudinimo priežastis – tai ji teismo posėdyje teigė, kad nukentėjusioji V. S. V. B. automobilyje sėdėjo visiškai nuoga, be jokio rūbo, tai ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. S. buvo iki pusės nurengta, o atliekant įtariamosios parodymų patikrinimą vietoje parodė, kad V. S. sėdėjo tik su liemenėle (1 t., b.l. 53, 62). Be pačios kaltinamosios nenuoseklių parodymų, nėra jokių duomenų apie tai, jog V. S. automobilyje būtų buvusi nuoga – kaip parodė liudytoja V. K., iki jos sodybos atšliaužusi V. S. buvo visiškai apsirengusi – vilkėjo palaidinę ir mūvėjo kelnes. Be to, nors kaltinamoji teigė staiga itin supykusi, kad V. B. į jų namus atsivežė svetimą moterį, iš bylos medžiagos matyti, kad toks V. B. elgesys kaltinamajai nebuvo netikėtas ar netgi neįprastas – jie jau buvo nutraukę santuoką, kaltinamoji gyveno ne savo, o buvusio sutuoktinio namuose, ji pati, atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, gydytojams teigė, kad buvęs vyras „dažnai kitas atsiveda“ (1 t., b.l. 105). Be to, byloje nėra duomenų, kad būtent pačios nukentėjusiosios V. S. elgesys buvo neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltinamąją. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės 2012 m. balandžio 10 d. - gegužės 11 d. akte Nr. 75U-II-43/2012 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. B. galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, veikos perkvalifikavimui į BK 136 straipsnyje numatytąją nėra jokio pagrindo.

Byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. kaltinamoji smurtavo prieš nukentėjusiąją, ją sunkiai sužalojo ir tokiu būdu sukėlė grėsmę V. S. gyvybei. Po sužalojimo E. B. turėjo galimybę suteikti nukentėjusiajai V. S. pagalbą, nes ji kartu su V. B. į laukus prie degalinės „Kvistija“ atvyko automobiliu, kuriuo ir grįžo atgal į namus, taigi, galėjo nugabenti nukentėjusiąją į gydymo įstaigą. Tačiau, kaip patvirtina nukentėjusiosios V. S. parodymai ir jos aprodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys apie vietą, kurioje V. S. buvo palikta, liudytojos V. K. parodymai, kaltinamoji sunkiai sužalotą V. S. tyčia paliko ją tuščiuose aukšta žole, krūmynais apaugusiuose laukuose be pagalbos ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Kaltinamosios versija, jog ji dėl vartotų vaistų nieko neatsimena, vertintina kaip gynybinė ir atmestina kaip visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji vartojo atmintį trikdančius ar slopinančius vaistus – iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės 2012 m. balandžio 10 d. - gegužės 11 d. akto Nr. 75U-II-43/2012 matyti, kad prieš įvykį ji Psichikos sveikatos centre lankėsi 2011 m. vasario 23 d., tačiau joks gydymas jai skirtas nebuvo, medikamentinis gydymas (paroxetinu, diazepamu) E. B. paskirtas tik po nusikaltimo, t.y. 211 m. rugsėjo 23 d. (1 t., b.l. 105). Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad kaltinamoji tuo metu jokių vaistų neturėjo.

Teismas daro išvadą, jog kaltinamoji, peiliu durdama nukentėjusiajai į krūtinę, neabejotinai turėjo suvokti, kad sunkiai sužaloja kitą asmenį. Kaip teisme parodė V. B., sėdynė, ant kurios sėdėjo V. S., buvo kruvina, jis „ją ilgai plovė“, pati kaltinamoji E. B., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė mačiusi kraują ant sėdynės, kur sėdėjo V. S. (1 t., b.l. 59). Todėl kaltinamosios E. B. tyčiniai veiksmai paliekant sunkiai sužalotą V. S. – ištraukimas iš automobilio, numetimas į aukštą žolę, paaiškinimas iš degalinės grįžusiam V. B., kad V. S. išėjo, ir nuvažiavimas iš įvykio vietos kvalifikuotina kaip BK 144 straipsnyje numatytas nusikaltimas, nes ji, sukėlusi pavojų nukentėjusiosios V. S. gyvybei, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę E. B., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimai, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į žmogaus sveikatą, gyvybę), į tai, kad kaltinamoji laikoma teisiama pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebausta (1 t., b.l. 78), VšĮ Prienų pirminės priežiūros centro Psichikos sveikatos centre įskaitoje įrašyta, diagnozė-vidutinio sunkumo depresijos epizodas, F10,1 žalingas alkoholio vartojimas (1 t., b.l. 86); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės 2012 m. balandžio 10 d. - gegužės 11 d. akte Nr. 75U-II-43/2012 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2011 m. rugsėjo 10 d. E. B. psichikos ligos, dėl kurios ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nenustatyta, ji galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu E. B. nustatoma Adaptacijos sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jai priverstinis gydymas nereikalingas. E. B. dėl savo psichinės sveikatos būklės gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu (1 t., b.l. 104-107). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors, remiantis tiek pačios E. B., tiek V. S. ir V. B. parodymais, E. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išgėrusi, nenustatyta, kad būtent girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė (1 t., b.l. 185) į kaltinamosios psichinės ir fizinės sveikatos būklę – dėl jai diagnozuotų susirgimų nustatytas jos darbingumo lygis yra tik 45 procentai (1 t., b.l. 151, 152, 188-191). Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, už BK 144 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirtinas areštas, kurių trukmė mažesnė nei įstatymo numatytas jos dydžio vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, E. B. paskirtos bausmės už sunkų ir nesunkų nusikaltimus subendrintinos apėmimo būdu.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 40) dėl 1297 litų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas VšĮ Prienų ligoninėje. Už gydymą sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamoji E. B. pripažįsta civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padariusi žalą ieškovės turtui, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamosios E. B. priteistina 1297 litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Kirvis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 17), sunaikintinas kaip menkavertis nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį ir nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Kirvį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai priteisti iš E. B. 1297 litų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.