Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Smolskas (Proceso Nr. 1-79-1-00447-2011-7)

2013 m. lapkričio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Olego Šibkovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nuteistosios E. B. gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 144 str. - areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai priteista iš E. B. 1297 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteista pagal BK 135 str. 2 d. už tai, kad 2011-08-10, apie 11.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime savo namų kieme, kilus konfliktui su nukentėjusiąja V. S., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kirviu smogė automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiai V. S. į dešiniąją koją bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką, automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, automobilio salone rastu peiliu tyčia ne mažiau kaip tris kartus dūrė V. S. į dešiniąją koją ir dešinę krūtinės pusę, tokiu būdu dėl kiauryminio - durtinio krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu bei durtinių - pjautinių žaizdų dešinėje šlaunyje sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą.

Be to, ji nuteista pagal BK 144 str. už tai, kad po nukentėjusiajai V. S. 2011-09-10 padaryto sužalojimo turėdama pareigą ir galimybę rūpintis nukentėjusiu asmeniu – V. S., kai po padarytų sužalojimų grėsė pavojus jos gyvybei, nukentėjusiajai nepagelbėjo - skubiai neiškvietė medicinos pagalbos, pati jos nesuteikė ir niekam nepranešė, nukentėjusiąją išmetė iš automobilio ir ją paliko šalikelėje esančioje žolėje, o pati iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji skundu prašo jos padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 136 str., kadangi sunkų sveikatos sutrikdymą ji padarė labai susijaudinusi, o pagal BK 144 str. prašo ją išteisinti. Tačiau sutikti su tokiais apeliaciniame skundo prašymais ir jais pagrindžiančiais motyvais sutikti negalima, kadangi E. B. kaltė pagal BK 135 str. 1 d. ir 144 str. yra pagrįsta nuosekliais nukentėjusiosios V. S., liudytojų V. B. ir V. K. parodymais, kurie patvirtinti rašytine bylos medžiaga.

Iš byloje surinktų įrodymų ir rašytinės bylos medžiagos, kurie yra tinkamai ištirti ir įvertinti apylinkės teismo, matyti, kad vertinti E. B. nusikalstamų veiksmų kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus dėl V. S. itin įžeidžiančio elgesio (pagal BK 136 str.) pagrindo nėra. Nors E. B. nurodė, kad tokio susijaudinimo priežastis buvo tai, jog ji pamatė savo buvusį sutuoktinį, su kuriuo ji gyvena, automobilyje sėdintį su visiškai nuoga V. S.. Tačiau tokie jos parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi tuomet ji teigė, kad V. S. buvo tik iki pusės nurengta, o atliekant įtariamosios parodymų patikrinimą vietoje parodė, kad V. S. sėdėjo tik su liemenėle. Kitų duomenų, pagrindžiančių nuteistosios parodymus, kad V. S. automobilyje su V. B. sėdėjo visiškai nusirengusi, byloje nėra, nes tiek pati nukentėjusioji V. S., tiek kartu su ja automobilyje buvęs V. B. tvirtino, kad V. S. automobilyje sėdėjo apsirengusi. Pažymėtina, kad aplinkybe dėl nuogos V. S. buvimu su jos buvusiu sutuoktiniu automobilyje nuteistoji iš esmės ir grindžia savo staiga kilusį labai didelį susijaudinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks jos buvusio sutuoktinio elgesys, kuomet jis grįžo namo su kita moterimi, neturėjo būti netikėtas pačiai nuteistajam, nes ji pati nurodė, kad su vyru yra išsituokę, tik ji gyveno jo namuose, o toks vyro elgesys buvo jau ne pirmą kartą. Pastarąją aplinkybę ji patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusiems gydytojams teigdama, kad buvęs vyras „dažnai kitas atsiveda“. Be to, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės 2012 m. balandžio 10 d. - gegužės 11 d. akte Nr. 75U-II-43/2012 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. B. galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Remiantis tuo konstatuojama, kad E. B. skundžiamu nuosprendžiu teisingai ir pagrįstai nuteista už sunkų V. S. sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. 1 d. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriais ji teigia, kad sunkiai sužalojo V. S. sveikatą būdama labai susijaudinusi, todėl jos veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 str. 1 d. į 136 str. yra atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai, kad po V. S. suduoto smūgio kirviu ji dėl didelio susijaudinimo atsipeikėjo ir suvokė aplinką tik kitos dienos ryte, todėl kas vyko degalinėje ji neatsimena, vertinama tik kaip nuteistosios bandymas sušvelninti savo atsakomybę. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad E. B. vartojo atmintį trikdančius ar slopinančius vaistus – iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės 2012 m. balandžio 10 d. - gegužės 11 d. akto Nr. 75U-II-43/2012, kuriuo netikėti pagrindo nėra, matyti, kad prieš įvykį nuteistoji Psichikos sveikatos centre lankėsi 2011-02-23, tačiau joks gydymas jai skirtas nebuvo, medikamentinis gydymas (paroxetinu, diazepamu) E. B. paskirtas tik po nusikaltimo, t. y. 2011-09-23. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad E. B. tuo metu jokių vaistų neturėjo.

Iš byloje esančių duomenų taip pat galima teigti, kad E. B. peiliu durdama nukentėjusiajai į krūtinę, neabejotinai turėjo suvokti, kad sunkiai sužaloja kitą asmenį. Be to, liudytojas V. B. parodė, kad sėdynė, kur sėdėjo V. S., buvo kruvina, o pati E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kraują ant sėdynės, kur sėdėjo V. S.. Po sužalojimo E. B. turėjo galimybę suteikti nukentėjusiajai V. S. pagalbą, nes ji kartu su V. B. į laukus prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ atvyko automobiliu, kuriuo ir grįžo atgal į namus, taigi, galėjo nugabenti nukentėjusiąją į gydymo įstaigą. Todėl E. B. tyčiniai veiksmai paliekant sunkiai sužalotą V. S. – ištraukimas iš automobilio, numetimas į aukštą žolę, paaiškinimas iš degalinės grįžusiam V. B., kad V. S. išėjo, ir nuvažiavimas iš įvykio vietos, apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje teisingai kvalifikuoti kaip BK 144 straipsnyje numatytas nusikaltimas, nes ji, sukėlusi pavojų nukentėjusiosios V. S. gyvybei, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.

Remiantis tuo konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu E. B. pagrįstai bei teisingai nuteista ir pagal BK 144 str. Todėl jos skundo motyvai, kad šio nusikaltimo ji nepadarė, nes nebuvo požymių, jog V. S. sužalota, o teismas šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nes neįvertino visų bylose surinktų įrodymų, yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. V. S. automobilyje žalojant peiliu, V. B. to nematė, nes tuo metu jis buvo nuėjęs į degalinę kuro, todėl atmetami nuteistosios skundo motyvai, kad jei ji būtų žalojusi V. S., tuomet V. B. greičiausiai būtų ją gynęs, o to nebuvo. Priešingai nei teigia skunde nuteistoji, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ji yra įrašyta (duomenys neskelbtini) įskaitą su diagnoze - vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tačiau, kaip jau minėta, toks jos psichikos sutrikimas neįtakojo nuteistosios veiksmų įvykio metu, kuomet ji sunkiai sutrikdė V. S. sveikatą ir paliko nukentėjusiąją be pagalbos, kai grėsė pavojus jos gyvybei. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai nurodė, jog ji buvo išgėrusi, kadangi skundžiamame nuosprendyje būtent nurodyta, kad nenustatyta, jog nuteistosios girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, o ši aplinkybė niekaip neįtakojo nuteistajai paskirtų bausmių (subendrintos bausmės) griežtumo.

Skirdamas bausmę E. B. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra sunkus, o kitas nesunkus nusikaltimai, kuriuos ji padarė neteista (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebausta, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tačiau nuteistoji atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, E. B. darbingumo lygis dėl jos psichinės ir fizinės sveikatos būklės yra tik 45 procentai. Todėl įvertinęs tai apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. paskyrė ne per griežtą bausmę, kuri yra net gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat apylinkės teismas paskyrė ne per griežtą bausmę ir už nusikaltimo, numatyto BK 144 str., padarymą, o subendrinęs bausmes paskyrė teisingą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurią švelninti pagrindo ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pagrindo nėra.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo E. B. nuteista pagal BK 135 str. 1 d. ir 144 str. yra teisėtas ir pagrįstai, todėl keisti jį ar naikinti jo dalį, kaip to prašoma nuteistosios apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios E. B. apeliacinį skundą atmesti.