Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – VĮ Registrų centras Vilniaus filialo (toliau ir – institucija), – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-10-21 institucijos įgaliotoji pareigūnė Juliana Adamonis surašė J. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-300-2019, kuriame nurodė, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai protokole kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. paaiškino, kad savo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Įmonė dirba nuo 2004 metų, dėl didelio darbo krūvio pirmą kartą per visą įmonės veiklos laiką dėl neapsižiūrėjimo laiku nepateikė ataskaitų rinkinio. Prašė skirti įspėjimą.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir J. M. kaltę, be jos pačios prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. (2 b. l.)

Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktore nuo 2004-06-17 yra registruota J. M.. Juridinio asmens vardu veikia vadovas. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 diena, o pabaiga – gruodžio 31 diena. Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus pateikti 2019-10-16. (3-5 b. l.)

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad Registrų centrui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateikti duomenys, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų pakanka konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, tai yra, J. M. yra šio nusižengimo subjektas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje nustatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įstatymo 58 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi vykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Įstatymo 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, kas reiškia, jog bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 metus turėjo būti paruoštas ir patvirtintas per keturis mėnesius nuo 2018-12-31, tai yra, iki 2019-04-30, ir per 30 dienų pateiktas Juridinių asmenų registrui. Iš bylos medžiagos duomenų ir J. M. paaiškinimo akivaizdu, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nesilaikė įstatyminio reglamentavimo ir minėto bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė laiku, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir yra baustina.

J. M. atsakomybę lengvina, kad ji dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat – kad pažeidimą jau ištaisė (ANK 35 straipsnio 2 dalis), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

J. M. prašė jai skirti įspėjimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

Skirdamas administracinę nuobaudą J. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą bei pobūdį (finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas už vienerius metus), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pavėluotai pateikiant reikiamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti J. M. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta atitinkamo įstatymo sankcijoje. J. M. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Tai atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas nustatė ir kitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimas jau ištaisytas, finansinė atskaitomybė registro tvarkytojui pateikta (5 b. l.). Sunkių pasekmių padarytas nusižengimas nesukėlė. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. M. neteista, nėra bausta administracinėmis nuobaudomis. Tai sudaro pagrindą dabartinį pažeidimą vertinti kaip vienkartinį ir atsitiktinį. J. M. ištekėjusi, dirba. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis gali būti įgyvendinta J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje švelniausioji – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.