- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-793-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02530-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti antstolio A. S. žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/19/00122, pradėtą vykdyti pagal 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MV7-130, išduotą dėl 35 729,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U., ir atidėti vykdymo veiksmus iki 2020 m. birželio 19 d. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinės darbuotojos padėjėja su garbaus amžiaus senoliais, dėl šalyje paskelbto karantino yra rizikos grupėje, laikosi saviizoliacijos bute, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris pardavinėjamas iš varžytynių), kito būsto neturi, neturi galimybės koronaviruso epidemijos laikotarpiu išsikelti gyventi kitur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjos A. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu būtų išreiškusi prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl darė išvadą, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą antstoliui stabdyti paskelbtas varžytynes ir nutraukti išieškojimą, nėra.
3.2. Nurodė, kad byloje nėra nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o išieškojimo iš pareiškėjos turto sustabdymas, neturint tam akivaizdaus teisinio pagrindo, pažeistų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Teigė, kad aplinkybės, jog šalyje yra paskelbtas karantinas ir kad pareiškėja yra rizikos grupėje, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinės darbuotojos padėjėja su garbaus amžiaus senoliais, laikosi saviizoliacijos bute, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris pardavinėjamas iš varžytynių), kito būsto neturi, neturi galimybės koronaviruso epidemijos laikotarpiu išsikelti gyventi kitur, kad antstolis tęsia varžytynes, pačios savaime nereiškia, jog dėl to turėtų būti iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui stabdomi visi priverstinio išieškojimo veiksmai. Konstatavo, jog pareiškėja nepateikė pakankamai argumentų, kurie leistų įsitikinti, kad iš tiesų egzistuoja išimtinės aplinkybės stabdyti išieškojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti antstolio A. S. žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/19/00122, pradėtą vykdyti pagal 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MV7-130, išduotą dėl 35 729,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U., iki 2020 m. birželio 19 d. ir atidėti vykdymo veiksmus iki 2020 m. birželio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju susidarė išimtinės aplinkybės, kurios leidžia stabdyti vykdomąją bylą. Teigia, jog 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 (ir pakeitimais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, šalies teritorijoje paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas. Mano, kad tokios nurodytos išimtinės epidemijos aplinkybės negalėjo būti numatytos, išskirtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas turėtų atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kad šalyje yra paskelbtas karantinas, kad apeliantė yra rizikos grupėje, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinės darbuotojos padėjėja su garbaus amžiaus senoliais, laikosi saviizoliacijos bute, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris pardavinėjamas iš varžytynių), kito būsto neturi, neturi galimybės koronaviruso epidemijos laikotarpiu išsikelti gyventi kitur, kad antstolis tęsia varžytynes.
5.2. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į humaniškumo, žmogiškumo ir teisingumo principus, dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir sustabdymo iki 2020 m. birželio 19 d. nebūtų iš esmės pažeista vykdymo šalių interesų pusiausvyra.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta stabdyti vykdomąją bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta teismo teisė stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/00122, pradėtą vykdyti pagal 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MV7-130, išduotą dėl 35 729,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U.. 2020 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1e-29565 nuo 2020 m. balandžio 6 d. 10 val. 13 min. 24 sek. antstolis A. S. paskelbė skolininkei A. U. nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto, t. y. buto, bendras plotas 64,97 kv. m, su 5,90 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 804/2477 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalies pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš antrųjų varžytynių. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų (www.evaržytinės.lt) taip pat nustatyta, jog minėto pareiškėjai priklausančio turto pardavimas iš varžytynių (varžytynių Nr. 187009) 2020 m. gegužės 6 d. 10.13 val. paskelbtas neįvykusiu. Akcentuotina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjai priklausantis turtas būtų pardavinėjamas kitokiu nei varžytynių būdu.
11. Atskiruoju skundu pareiškėja iš esmės prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. sustabdyti pareiškėjai nuosavybes teise priklausančio turto realizavimą iš varžytynių. Šiuos savo argumentus pareiškėja grindžia šalyje susiklosčiusiomis išimtinėmis epidemijos aplinkybėmis bei tuo, kad pareiškėja yra rizikos grupėje, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinės darbuotojos padėjėja su garbaus amžiaus senoliais, laikosi saviizoliacijos bute, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris pardavinėjamas iš varžytynių), kito būsto neturi, neturi galimybės koronaviruso epidemijos laikotarpiu išsikelti gyventi kitur, kad antstolis tęsia varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei atskirojo skundo dalykas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei privalomojo, nei fakultatyviojo vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog ieškovė prašė stabdyti vykdymo veiksmus, t. y. stabdyti turto realizavimą iš varžytynių iki 2020 m. birželio 19 d. Akcentuotina, jog viešojoje erdvėje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai priklausančio turto pardavimas iš varžytynių (varžytynių Nr. 187009) 2020 m. gegužės 6 d. 10.13 val. paskelbtas neįvykusiu, o duomenų, jog pareiškėjai priklausantis turtas būtų pardavinėjamas kitokiu nei varžytynių būdu, byloje nėra. Civilinio proceso įstatymas numato, jog varžytynės baigiamos po trisdešimties dienų – iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų (CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, jog net antstoliui paskelbus antrąsias pakartotines varžytynes (CPK 722 straipsnio 4 dalis), jos baigtųsi tik po trisdešimties dienų nuo varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momento, t. y. jau po pareiškėjos nurodomo termino, iki kurio yra prašoma stabdyti vykdymo veiksmus. Patikrinus viešojoje erdvėje esančius duomenis (www.evarzytynės.lt), nenustatyta, kad būtų paskelbtos antrosios pakartotinės pareiškėjos turto varžytynės, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą stabdyti vykdymo veiksmus.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
14. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas (CPK 668 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.