Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-09-12 teisme gautas antstolio A. S. persiųstas pareiškėjo R. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo žemės sklypui, kurio plotas 2,3063 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Peskojų k., Klaipėdos raj., nustatyti naudojimosi sąlygas ir pardavinėti turtinį kompleksą su sąlyga, kad žemės sklypai, esantys Peskojų k., Klaipėdos r. (unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini)) turi teisę naudotis, disponuoti nevaržomai žemės sklypo infrastruktūra. Nurodo, kad antstolis pažeidžia skolininko teises, parduodamas turtinį kompleksą be naudojimosi sąlygų.

Antstolis A. S., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą atsisakė jį tenkinti ir su vykdomąja byla, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad parduotinam iš viešųjų varžytinių pareiškėjo turtui – žemės sklypui, esančiam Peskojų k. , Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. 4400-1615-0178, jau yra nustatyti servitutai (ribojimai), kurie užtikrins, kad kitų žemės sklypų savininkai galės netrukdomai naudotis minėtu žemės sklypu, požeminėmis, antžeminėmis komunikacijoms įrengti ir jomis naudotis, įskaitant ir patekti į sklypą. Mano, kad skolininkas teikia skundą siekdamas vilkinti išieškojimo procesą.

Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolio A. S. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/16/02684, pradėta vykdyti pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015, išduotą dėl 101 357 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo V. L. naudai.

Vykdydamas vykdomąją bylą, antstolis 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, esančius Peskojų k., Klaipėdos r. sav. 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S1b-47280 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nustatyta skolininkui priklausančio turto vertė. 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S1b-65340, atsižvelgiant į teismo ekspertės L. C. 2017 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, pakartotinai nustatyta skolininkui priklausančio turto vertė, kartu nustatant, jog skolininkui priklausantys sklypai (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)), esantys Peskojų k., Klaipėdos r., bus realizuojami kaip vienas turtinis vienetas.

CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jei šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Šiuo atveju skolininko turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į ekspertinės aktą.

Skolininkas skundžia antstolio 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą, nurodydamas, kad antstolis turtinį kompleksą pardavinėja už 135 050 Eur ir kiekvienam skunde nurodytam žemės sklypui, kuris yra turtiniame komplekse, priklauso 2,3063 ha infrastruktūrinis žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini) (teisingiau – priklauso teisė naudotis šiuo sklypu, jame esančia infrastruktūra, siekiant tiek privažiuoti prie pardavinėjamų sklypų, tiek į šiuos sklypus per žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini) tiesti inžinierinius tinklus, komunikacijas). Nurodo, kad antstolis pažeidžia skolininko teises, nenustatęs, kad kiekvienas parduodamas žemės sklypas turi teisę naudotis minėtu žemės sklypu, kuriame yra įrengta infrastruktūra.

Teismas pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto duomenų išrašo matyti, jog sklype, u/n 4400-1615-0178, esančiame Peskojų k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., yra pažymėta daikto pagrindinė naudojimosi paskirtis – kita ir nurodoma, jog žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taip pat šiam sklypui nustatyti servitutai (teisė aptarnauti ir teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str. 2 d.). Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi servitutus ir naudojimosi sklypais sąlygas nustato ne antstolis, o teismas, jei sklypų savininkai (jei jie skirtingi) nepasiekia susitarimo dėl naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisių ir sąlygų jei be šių apribojimų sklypo (pastato) savininkas negali tinkamai naudotis savo turtu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas prašo nustatyti naudojimosi 2,3063 ha žemės sklypu, esančiu Peskojų k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir pardavinėti turtinį kompleksą nedraudžiant naudotis ir disponuoti infrastruktūra. Teismas pažymi, kad minėtame infrastruktūriniame sklype jau yra įregistruoti servitutai - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas ir teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, kas reiškia, kad viešpataujančių daiktų (parduodamų gretimų sklypų) savininkai galės naudotis tarnaujančio (infrastruktūrinio) sklypo infrastruktūra, komunikacijomis, todėl pardavinėjant šiuos sklypus papildomai nustatinėti apribojimų žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini) nereikia, o be to tokius apribojimus ne antstolis kompetentingas nustatyti. Jeigu skolininkas siekia nustatyti kitokią sklypų naudojimo ar disponavimo tvarką, pažymėtina, kad tik sklypų savininkai, o jiems nesutarus – tik teismas, o ne antstolis sprendžia klausimus, susijusius su žemės sklypų naudojimosi tvarkos, servitutų ir kitų apribojimų nustatymu ar pakeitimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolio A. S. veiksmai vykdomojoje byloje priimant skundžiamą patvarkymą ir siekiant realizuoti skolinininko turtą nenustatant žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini) papildomų apribojimų laikytini teisėtais. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 - 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02684 (3 tomai) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.