Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Ieškovė nepagrindė įrodymais, jog dukros išlaikymui kas mėnesį išleidžianti po 1000 Lt.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas augina dar vieną mažametį vaiką, todėl visi jo vaikai turi teisę gauti vienodą išlaikymą, tenkinant bent minimalius jų poreikius.

3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pakitusias pajamas. Nuo 2012 metų jis gauna pašalpą ne 1200 Lt, o 700 Lt, todėl jo su sutuoktine pajamos sudaro 1564 Lt, tuo tarpu ieškovės šeimos vieno mėnesio pajamos – 3000 Lt.

4. Nepagrįstas teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 7200 Lt įsiskolinimą už 36 mėnesius. Ieškovė nereikalavo išlaikymo. Iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas nežinojo, kokio dydžio išlaikymą turi mokėti ir už kokį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Apeliantas minėtą sumą pripažįsta nepagrįsta ir sutinka mokėti dukrai 200 Lt išlaikymą.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 str. CK 3.198 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nustatydamas mergaitės poreikius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji sprendimo priėmimo metu buvo 14 metų amžiaus, į mergaitės motinos pateiktą išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį mergaitės poreikiams per mėnesį išleidžiama apie 1000 Lt, į ieškovės bei atsakovo naujai sukurtų šeimų pajamas, išlaikytinių skaičių.

Atsakovas nesutinka teikti vaikui vienodą su ieškove išlaikymą nurodydamas, kad jo šeimos pajamos mažesnės už ieškovės. Kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimo priėmimo metu ieškovės šeimos pajamos per mėnesį sudarė apie 3000 Lt. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog jo šeimos pajamos mažesnės. Teismui pateikta pašalpos apskaičiavimo lentelė patvirtina, kad iki 2012-04-30 atsakovui mokama pašalpa sudarė 1281,84 Lt, tuo tarpu nuo 2012-05-01 iki 2012-05-31 ji sudarė 197,77 Lt, nuo 2012-05-05 iki 2012-05-31 – 649,28 Lt. Teismui pateikta atsakovo sutuoktinės T. P. 2012-02-04 išduota pažyma patvirtina, kad jos pajamos per penkių mėnesių laikotarpį svyravo nuo 181,82 Lt iki 400 Lt. Kita vertus, sprendimo priėmimo metu atsakovas turėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 62-68), jo vardu registruotą transporto priemonę (b.l. 64), tuo tarpu ieškovė be gaunamų pajamų kito turto neturėjo. Atsižvelgtina ir į tai, kad dukros poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina tik ieškovė. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamu atveju mergaitė gyvena su motina, todėl jai ir tenka didžioji išlaidų našta. Pastebėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo metu abi šalys turėjo dar po išlaikomą nepilnametį vaiką, o ieškovė laukėsi dar vieno kūdikio. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikant nepilnametę jų dukrą.

Ieškovės tvirtinimu, dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį ji išleidžianti po 1000 Lt. Atsakovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad ši aplinkybė nepagrįsta įrodymais.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).

Teismas pripažino pagrįsta 1000 Lt išlaikymo sumą, kuri yra didesnė negu minimali (800 Lt) mėnesinė alga. Kolegija su tokia pozicija sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš ieškovės jokių duomenų apie tai, kiek ji vidutiniškai išleidžianti vaiko poreikiams, o rėmėsi vien ieškovės paskaičiavimu. Nėra byloje duomenų apie kokius nors individualius specifinius vaiko poreikius, jo sveikatos problemas, sąlygojančias papildomas išlaidas jų tenkinimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu nukrypti nuo orientacinio išlaikymo dydžio nebūtų pakankamo pagrindo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Sprendimo priėmimo metu atsakovas buvo tėvystės atostogose. Tuo tarpu jo sutuoktinės pajamos per penkių mėnesių laikotarpį svyravo nuo 181,82 Lt iki 400 Lt per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra 33 metų amžiaus. Duomenų, jog jis negali dirbti dėl sveikatos problemų ar siekė įsidarbinti byloje nepateikta. Taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti ir gauti papildomas pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaikų bei jo poreikiai. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, tėvų gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į teismų formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju minimalius vaiko poreikius atitinkančia išlaikymo suma pripažintina po 400 Lt iš abiejų tėvų. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteisus mažesnį nei 400 Lt išlaikymą, pagrindinė dukros išlaikymo našta būtų perkelta ieškovei, kas neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.

Atsižvelgiant į aptartą, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio keistinas, priteisiant iš atsakovo kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis (CPK 330 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, viso 7200 Lt sumą.

Atsakovo tvirtinimu, įsiskolinimas priteistas nepagrįstai, nes teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo išlaikymas nebuvo priteistas, ieškovė nereikalavo alimentų vaiko išlaikymui. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog prieš 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos buvo pareiškusi atsakovui reikalavimą pradėti mokėti išlaikymą konkrečia forma ir konkrečiu dydžiu. Jo tvirtinimu, išlaikymą jis dukrai teikdavo maždaug po 150 Lt (b.l.49).

Išlaikymas yra priteisiamas vaikui, o vaiko turtą su juo gyvenantis tėvas ar motina tvarko tik uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.) ir tik vaiko interesais (CK 3.86 str.). Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, ieškovė išlaikymo dukrai nereikalavo, nes atsakovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Tačiau minėtos aplinkybės nepaneigia atsakovo pareigos, pasikeitus aplinkybėms, t.y. jam atlikus laisvės atėmimo bausmę, prisidėti prie dukros išlaikymo (CK 3.192 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų prisidėjęs prie dukros išlaikymo, nors nuo 2006-05-17 jis buvo įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2011-05-01 buvo tėvystės atostogose.

CK 3.194 str. 1 d. numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymą teismas gali priteisti ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Be to, išlaikymas priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsakovui neprisidėjus prie dukros išlaikymo, teismas pagrįtai priteisė iš atsakovo 7200 Lt įsiskolinimo sumą. Teismas pagrįstai ieškovės prašomą įsiskolinimo sumą sumažino, nes įsiskolinimą skaičiavo ne po 500 Lt kaip prašė ieškovė, o po 200 Lt už 36 mėnesių laikotarpį. Šią sumą priteisdamas teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais jos patirtų išlaidų dukters išlaikymui.

Atsižvelgiant į aptartą, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra pagrindo (CPK 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė du turtinius reikalavimus – dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą turėtų įmokėti 180 Lt žyminį mokestį, už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą 216 Lt. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 80 proc., o dėl įsiskolinimo priteisimo patenkintas 40 proc., todėl atitinkamai išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą suma sudarytų (144 Lt +86,4 Lt=230,4 Lt). Atsižvelgiant į atsakovo elgesį procese, į jo turtinę padėtį, valstybei iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio suma sumažina pusiau (CPK 96 str. 1, 7 d.). Todėl valstybei iš atsakovo priteistina suma mažintina iki 115 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Priteisto iš atsakovo M. P. išlaikymo dukrai P. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį sumažinti iki 400 (keturių šimtų) Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-01-19, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistos iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą sumos dydį sumažinti iki 115 Lt.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.