Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 30, 33 dalis subendrinta 900 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

A. T. vadovaujama UAB „F.“ (toliau – Bendrovė), vykdanti atliekų tvarkymo veiklą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 24 d., 10.00 val. laikė aliuminio atliekas (atliekos kodas 17 04 02) (5 vnt. didmaišių) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išmontavimo zonoje Nr. 3 nesilaikant Taršos leidimo Nr. TL-V.7-20/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytų zonų. Be to, pavojingos atliekos buvo laikomos talpose, kurios yra paženklintos pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis, tačiau nebuvo sukonstruotos ir pagamintos taip, kad jose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. Pavojingų atliekų konteineriai neturėjo dangčių, kuriuos galima būtų saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 87 ir 87¹ dalių reikalavimus. Taip pat, nustatyta, kad Bendrovė pagal pateiktus atliekų tvarkymo apskaitos už 2017 m. suvestinės duomenis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 29 d. viršijo juodųjų metalų (atliekos kodas 19 12 02), nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. geležies ir plieno (atliekos kodas 17 04 05), nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. sudedamųjų dalių, išimtų iš nebenaudojamos įrangos, nenurodytų 16 02 15 (atliekos kodas 16 02 16) vienu metu leidžiamus laikyti atliekų kiekius, nustatytus Taršos leidimo Nr. TL-V.7-20/2015 specialiojo leidimo dalyje „Atliekų apdorojimas“ (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti ir laikymas), tuo A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Taršos leidimo Nr. TL-V.7-20/2015 specialiojo leidimo dalies „Atliekų apdorojimas“ (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas reikalavimus. A. T. veiksmai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip nusižengimai, numatyti ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 ir 33 dalyse.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu A. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi už nusižengimus neskirti administracinės nuobaudos arba skirti įspėjimą, arba mažesnę baudą nei sankcijose numatyta minimali bauda.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovės buvęs direktorius L. Š. buvo pripažintas padaręs panašius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 20 dalyje, 21 dalyje, 86 straipsnyje, 51² straipsnio 6 dalyje. Pažeidimai įmonėje kartojasi. Dabartinis įmonės generalinis direktorius yra L. Š.. Be to, A. T. buvo pripažintas kaltu dėl net trijų nusižengimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. T. už visus jam inkriminuojamus nusižengimus buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą skirta 900 Eur dydžio bauda, už ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatytą nusižengimą skirta 120 Eur dydžio bauda, už ANK 247 straipsnio 33 dalyje numatytą nusižengimą skirta 140 Eur dydžio bauda. Skirtos baudos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrintos (galutinę nuobaudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį už iš padarytų nusižengimų), A. T. paskirta 900 Eur dydžio bauda. Visų A. T. inkriminuojamų nusižengimų sankcijos numato vienintelę nuobaudos rūšį – baudą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. nuobaudą, įvertino padarytų nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, aplinkybę, jog A. T. pripažino padaręs nusižengimus, paaiškino jų padarymo priežastis ir nuoširdžiai gailisi, pašalino padarytus nusižengimus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, anksčiau baustas už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Kaip matyti, visos aplinkybės, nurodomos A. T. apeliaciniame skunde, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo – tiek dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, A. T. asmenybė. Nors skunde pažymima, kad A. T. administracine tvarka nėra baustas, iš informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog tokia aplinkybė nėra teisinga – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu A. T. nubaustas už vairavimą išgėrus, teismas šioje byloje jam skyrė baudą bei dvejus metus atėmė teisę vairuoti (administracinė byla Nr. A2.6.-12242-276/2016), taigi nusižengimai šioje byloje padaryti ankstesnės nuobaudos vykdymo metu. Kadangi skirdamas minimalaus dydžio baudą teismas įvertino A. T. skunde nurodomas aplinkybes, dar kartą jų vertinti ir mažinti paskirtą minimalią baudą šiuo atveju nėra. Su apeliaciniu skundu A. T. pateikė pažymą apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį (81 b. l.), pagal kurią jo mėnesinis atlyginimas neviršija 50 Eur per mėnesį ir nesiekia minimalios mėnesinės algos. Jokių kitų duomenų apie jo ar jo šeimos finansinę padėtį, turimą kilnojamą, nekilnojamą turtą teismui pateikta nebuvo. Akivaizdu, jog gaudamas tokį darbo užmokestį A. T. negalėtų išlaikyti savęs bei savo šeimos, teismo vertinimu pateikti duomenys apie gaunamas pajamas vis dėlto nėra tikslūs ir nėra pagrindas nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. T. tokio prašymo nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, be to, teismui buvo pateikta tik pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį, kiti duomenys dėl A. T. finansinės padėties, nurodyti ANK 675 straipsnio 3 dalyje, pateikti nebuvo. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, taigi tokio pobūdžio prašymą, su jį pagrindžiančiais dokumentais, A. T. turės galimybę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.