Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-10-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-8085-812/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
2YT-8085-812/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06979-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Lisaitė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8085-812/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06979-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.;3.5.1.1.;3.2.7.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN UTARTIS2016 m. spalio 24 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei V. Ž. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skolininkas A. J. prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tuo atveju jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skunde nurodo, kad pagal antstolės V. Ž. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, o pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, todėl skolininkui nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Antstolė V. Ž. 2016-09-14 patvarkymu netenkino A. J. skundo dėl antstolio veiksmų ir vykdomąją Nr. (duomenys neskelbtini) su skundu perdavė nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad vykdo skolos išieškojimą iš A. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai, šiuo metu liko neišieškotos tik vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos. Antstolė nurodo, kad CPK 668 str. nuostata taikoma tada, kai antstolis areštuoja skolininkui priklausantį turtą, esantį jo gyvenamojoje vietoje, todėl negali areštuoti piniginių lėšų iki vieno MMA, kurie grynais pinigais yra skolininko namuose. Pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų nefinansuojamų valstybės lėšomis, dydį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolė V. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai. Vykdant išieškojimą nustačius, kad A. J. neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nedirba, vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 11-13). Antstolė, nustačiusi, kad A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2016-06-30 paskaičiavo 122 Eur dydžio vykdymo išlaidas bei priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriame pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 19-20, 24).

Antstolis, atlikdamas procesinius veiksmus, vadovaujasi Civilinio proceso normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą, Antstolių įstatymu ir kitomis teisės normomis. LR antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Siekiant kuo efektyviau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Bausmių vykdymo kodekso 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas teigia, kad antstolė, nurodžiusi išieškoti vykdymo išlaidas iš jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesilaikė CPK 668 str. 1 d. nustatytų išieškojimo apribojimų, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti teise įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems.

CPK 668 str. 1 d. nustato, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (93.6 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis nustatytas CPK 736 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, visų kitų rūšių išieškoms išieškoma 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus ar išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika – 50 procentų. CPK 736 str. 2 d. nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 str. reglamentuojamos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Šiame straipsnyje nurodytas pinigų sumų sąrašas yra baigtinis ir į jį nepatenka iš pareiškėjo artimųjų gaunamos lėšos, todėl į jas išieškojimas gali būti nukreiptas.

Pareiškėjas teigia, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų (b.l. 5). Tačiau, kaip jau buvo minėta, antstolė patvarkymu nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t.y. antstolė 2016-06-30 patvarkymu nepažeidė CPK 736 str., 739 str. reikalavimų. Be to, iš Marijampolės pataisos namų pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-07-07 iki 2016-09-13 pareiškėjas A. J. naudojosi savo turima piniginių lėšų sąskaita, įsigydamas prekes iš parduotuvės, sumokėdamas už kopijas, jokios išskaitos antstolei iš šios sąskaitos nebuvo daromos (b.l. 15-17).

Pareiškėjas taip pat prašė, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad iš pareiškėjo būtų išieškotos lėšos, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad A. J. sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, būtų taikytas areštas, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolė V. Ž. nepažeidė LR CPK, Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, veikė teisėtai pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178-179 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 510, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėja Daina Lisaitė