- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-458-175-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- V. U.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-175/2011
Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01150-2010-8
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam V. U.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-09-28 apie 11.10 val. viešoje vietoje, t.y. specialiai įrengtoje praktinio vairavimo mokymo aikštelėje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje mieste, garsiai rėkdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje įžūliais veiksmais – panaudodamas fizinį smurtą V. U. atžvilgiu, t.y. šaudamas jam vieną kartą į krūtinės sritį iš 380-to (9 mm) kalibro penkiašūvio lygiavamzdžio revolverio „ME 38 Compact G“ Nr. (duomenys neskelbtini) 380-to kalibro šoviniu, užtaisytu gumine grankulke, sužalojo nukentėjusįjį V. U., padarydamas jam vieną odos nubrozdinimą krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas aplinkiniams dar kartą panaudoti turimą ginklą, trukdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojų darbą bei sukeldamas įvykio vietoje buvusių žmonių išgąstį, sumaištį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti G. L. argumentavo tuo, kad nėra jokio pagrindo laikyti, jog kaltinamojo G. L. tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos sutrikdymą, ar kad jo veiksmais buvo nutrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojų darbas, kad nukentėjusysis ir liudytojai patys provokavo konfliktą.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo 2011-04-15 Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. bei neatlyginamai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; patenkinti nukentėjusiojo pareikštą 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo G. L. priteisti 35 Lt 36 ct už nukentėjusiojo gydymą; kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti; daiktinį įrodymą - revolverį „ME 38 Compact G" Nr.011936 ir dvi tūteles, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuoti.
Anot apeliantės, teismo išvados, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šio savo sprendimo neargumentavo, įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai. Prokurorė tvirtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. L. įžūlius smurtinius veiksmus prieš vairavimo instruktorių V. U. įvykdė mokymo aikštelėje, priklausančioje (duomenys neskelbtini) autobusų parkui, esančioje mieste. Ši aikštelė buvo išnuomota vairavimo mokymui UAB „(duomenys neskelbtini)". Vairavimo aikštelė laikytina vieša vieta. Konflikto tarp G. L. ir nukentėjusiojo V. U. priežastis buvo tai, kad šis teisėtai reikalavo G. L., kad šis išvažiuotų iš aikštelės. G. L. viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, panaudojo šaunamąjį ginklą prieš darbo vietoje esantį ir savo pareigas atliekantį nukentėjusįjį. Taip buvo išreikštas kitų asmenų paniekinimas, kuris turėjo viešąjį pobūdį. G. L. veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: sutrikdytas vairavimo mokymas, kiti vairavimo instruktoriai- S. A., J. Š., V. K., R. J., mokinys V. Ž., G. L. pradėjus šaudyti, patyrė ne tik nepatogumus, bet ir neigiamus išgyvenimus bei stresą. Tą aplinkybę, kad būtent G. L. pradėjo konfliktą ir sužalojo nukentėjusįjį, patvirtino liudytojai S. A., J. Š., V. K., V. Ž.. Šie liudytojai apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad kaltinamojo G. L. buvo paprašyta, kad šis paliktų vairavimo aikštelę ir netrukdytų jiems dirbti ir tik po to, kai G. L. neklausė teisėtai savo darbo vietose buvusių instruktorių, šis išsitraukęs ginklą ir šovęs tiesiai į nukentėjusįjį V. U. ir tik po šio šūvio, bandydamas sulaikyti šovusį asmenį, kai šis bandė išvažiuoti, V. K. užgriuvo ant automobilio, ko pasėkoje buvo nulaužti G. L. automobilio valytuvai. Kaltinamasis G. L. ne tik necenzūriniais žodžiais plūdo vairavimo aikštelėje, t.y. darbo vietoje buvusius instruktorius, bet ir viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, panaudojo šaunamąjį ginklą. Tokie veiksmai, kaip šaunamojo ginklo panaudojimas, vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma dorovės normų, jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes jie ne tik sukėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus ir stresą, bet ir sužadino aplinkinių tai mačiusių asmenų dėmesį, emocijas: kilo sąmyšis, sujudimas, nutrūko darbas. Toks minėtų neteisėtų veiksmų vertinimas atitinka ir teisminę praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-652/2007, „Teismų praktika" Nr. 28, p. 216).
Teismas, prokurorės įsitikinimu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir remdamasis kaltinamojo G. L. ir jo draugės liudytojos G. E. parodymais, padarė klaidingą išvadą, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad kaltinamojo G. L. tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos sutrikdymą ar kad jo veiksmais buvo nutrauktas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės darbuotojų darbas. Teismas patikėjo liudytojos G. E. parodymais apie tai, kad ją ir G. L. buvo bandoma ištraukti iš automobilio, buvo bandoma ištraukti automobilio užvedimo raktelius, peiliu prapjauti automobilio padangas, o bandant išvažiuoti buvo nulaužti automobilio valytuvai. Nukentėjusiojo ir liudytojų veiksmus teismas įvertino kaip puolimą ir padarė išvadą, kad susidariusi situacija buvo grėsminga ir kaltinamasis G. L. turėjo pakankamą pagrindą neteisėtus nukentėjusiojo V. U., liudytojų S. A., J. Š., V. K. veiksmus vertinti kaip pavojingą kėsinimąsi į jo ir G. E. sveikatą, o panaudoto gynybai šaunamojo ginklo sukeltos pasekmės - nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nelaikytinos būtinosios ginties ribų peržengimu. Prokurorė teigia, kad iš teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad nebuvo Baudžiamajame kodekse numatyto pavojingo kėsinimosi, suteikiančio teisę į būtinąją gintį. Nei kaltinamojo G. L., nei jo draugės G. E. sveikatai, gyvybei pavojus negrėsė- nei nukentėjusysis nei liudytojai nedemonstravo ginklų, nepuolė naudoti smurto. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pasirinktas G. L. gynybos būdas neatitiko nei kėsinimosi pobūdžio, nei pavojingumo. Sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas jam nepradėjus ir nesirengus atlikti jokių kėsinimosi veiksmų. Pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, kaltinamajam buvo paaiškinta, kad aikštelėje važinėti negalima, kad ši aikštelė yra vairavimo mokyklos UAB „(duomenys neskelbtini)", nei liudytojai, nei nukentėjusysis neturėjo jokio ginklo, o kaltinamasis pats nepaklusęs išvykti dėl nepagrįsto savo įtarumo padarė žalos nukentėjusiajam V. U., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo G. L. veiksmų visuma, intensyvumas ir kryptingumas rodo, kad ne nukentėjusysis ir liudytojai norėjo jį pulti, o būtent jis pats savo tyčiniais veiksmais norėjo sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis G. L. ir neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką, tačiau vien tas faktas, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas, nepaisant neišvengiamai įvyksiančių padarinių- visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo- apsprendžia tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose. Akivaizdu, kad kaltinamasis G. L. įvykius visiškai nepagrįstai vertino kaip jo ir jo draugės užpuolimą, parodydamas, kad buvo grasinama peiliu nors, kaip matyti iš teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių, nebuvo nustatyta, kad konflikto metu buvo naudojamas peilis, nei nukentėjusiojo elgesys, nei konkreti situacija tokiam vertinimui nedavė jokio realaus pagrindo, todėl jo veika laikytina tyčiniu nusikaltimu, o ne būtinąja gintimi. Tokių aplinkybių, kurios liudytų buvus būtinosios ginties situaciją, byloje nenustatyta. Apeliantės įsitikinimu, G. L. padaryti veiksmai pilnai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams: buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajam V. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino G. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymių.
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, reikia analizuoti ir priežastis, dėl kurių tarp asmenų kyla konfliktas, kokie motyvai paskatina panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo. Asmuo viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (LAT nutartis 2K-242/2009).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktas viešoje vietoje tarp G. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktorių kilo dėl to, kad G. L. mokė vairuoti G. E. praktinio vairavimo mokymo aikštelėje, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek išteisintasis G. L., tiek liudytoja G. E., tiek liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktoriai patvirtino, kad draudžiančių ženklų įvažiuoti į aikštelę nebuvo. Rytais aikštelė būdavo atrakinama ir kad būtų patogiau, nesitrukdytų darbas, ji būdavo paliekama nerakinta. G. L. ir G. E. paaiškino, kad 2010-09-27 buvo atvykę į vairavimo mokymo aikštelę, esančią mieste, ir čia buvusio instruktoriaus teiravosi, ar galima atvažiuoti į aikštelę pasimokyti vairuoti. Jiems buvo pasakyta, kad galima. Todėl G. L. ir G. E. 2010-09-28 atvyko į nurodytą praktinio vairavimo mokymo aikštelę, kurioje dar buvo ir kitų automobilių, ir G. L. pradėjo mokyti G. E. vairuoti. Iš to seka, kad G. L. buvo įsitikinęs, kad vairavimo aikštelėje mokytis vairuoti be kažkokių specialių leidimų buvo galima.
Iš G. L. ir G. E. parodymų matyti, kad besivažinėjant prie jų automobilio „Audi A4“ priėjo vienas asmuo (liudytojų parodymais nustatyta, kad S. A.) ir pareikalavo, kad jie išvažiuotų iš aikštelės. Tačiau G. L. nesutiko išvažiuoti ir taip žodis po žodžio tarp G. L. ir S. A. kilo konfliktas. Tada prie jų priėjo ir kiti instruktoriai, tame tarpe ir nukentėjusysis. Iš G. L. buvo reikalaujama išvažiuoti iš aikštelės. G. L., liudytojų G. E., S. A., J. Š. parodymai patvirtina, kad G. L. bandė paaiškinti, kad jiems leista važinėti aikštelėje. Tačiau instruktoriai vis tiek reikalavo, kad G. L. ir G. E. pasišalintų. Kad necenzūrinius žodžius vartojo abi konfliktuojančios pusės be G. L. ir G. E. patvirtino ir pats nukentėjusysis V. U.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. U. ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktoriai konflikto metu taip pat nebuvo pasyvūs, nes atitinkamai emocingai ir aktyviai reagavo į G. L. veiksmus, kartu provokuodami jį tolimesniems netinkamiems veiksmams. Kaip jau minėta, svarbus nusikalstamos veikos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skiriamasis požymis yra veikos motyvas ir tikslas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. L. veiksmai nors ir buvo atliekami viešoje vietoje, nebuvo nukreipti visuomenei demonstruoti nepagarbą ar siekti pažeisti viešąją tvarką. Konfliktas tarp G. L. ir nukentėjusiojo V. U. bei kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktorių kilo dėl to, kad G. L. būdamas įsitikinęs, kad gali mokytis vairuoti automobilių aikštelėje, iš jos neišvažiavo. Šiuo atveju abi konflikte dalyvavusios pusės pasirinko neteisėtą konflikto sprendimo būdą. Nors konfliktas vyko viešoje vietoje, tačiau jis visgi buvo asmeninio pobūdžio.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. L. veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: sutrikdytas vairavimo mokymas, kiti vairavimo instruktoriai – S. A., J. Š., V. K., R. J., mokinys V. Ž. patyrė ne tik nepatogumus, bet ir neigiamus išgyvenimus, stresą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais prokurorės teiginiais. Vairavimo instruktoriai S. A., V. K., J. Š. patys dalyvavo žodiniame konflikte su G. L.. Liudytoja R. J. parodė, kad paties konflikto negirdėjo, tik vėliau išgirdo šūvį. Jos mokinys nieko nematė. Liudytojas V. Ž. nenurodė, kad dėl G. L. veiksmų būtų patyręs kokių nepatogumų, stresą. Jis paaiškino, kad tiesiog pamatė konfliktuojančius asmenis ir nuėjo pažiūrėti. Kitas vairavimo mokymo aikštelėje buvęs mokinys R. V. parodė, kad mokėsi vairuoti, paties konflikto nei matė, nei girdėjo. Tik po to atėjęs instruktorius pasakė, kad jį pašovė. Įvertinus tai, kad vairavimo instruktoriai V. U., S. A., J. Š., V. K. patys tiesiogiai dalyvavo konflikte, o kiti vairavimo aikštelėje buvo asmenys arba konflikto išvis nematė ir jo negirdėjo, arba dėl to nepasijuto nepatogiai, daroma išvada, kad visuomenės rimtis ir tvarka dėl G. L. veiksmų realiai nebuvo sutrikdyta.
Liudytojų S. A., J. Š., V. K., parodymus, kad G. L. šovė į V. U. būdamas automobilyje, paneigia G. L. ir G. E. parodymai. G. L. ir G. E. aiškino, kad G. L. iššovė būdamas išlipęs iš automobilio. Teismas tiki G. L. ir G. E. parodymais, nes juos iš dalies patvirtina ir pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis V. U. aiškino, kad G. L. šovė iškart išlipęs iš automobilio. Tuo tarpu liudytojas V. Ž., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat aiškino, kad šaudymas prasidėjo kaltinamajam išlipus iš automobilio. Šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti liudytojų A., J. Š., V. K., parodymus, kad G. L. šovė į V. U. būdamas automobilyje, t.y., kai joks pavojus jam negrėsė.
Iš G. L., G. E. ir V. K. (instruktoriaus) parodymų matyti, kad G. L., priešingai nei teigia prokurorė apeliaciniame skunde, visgi galėjo jausti grėsmę, pavojų. G. L. buvo vienas (G. E. sėdėjo prie mašinos vairo), tuo tarpu kitoje konfliktuojančių asmenų pusėje buvo net keturi asmenys, t.y. nukentėjusysis V. U., S. A., J. Š., V. K.. Taigi, jie turėjo kiekybinę persvarą. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktoriai buvo aktyvūs konflikto dalyviai, pasirinkę susidariusią situaciją spręsti nepriimtinu būdu, įrodo ir ta aplinkybė, jog V. K. nulaužė G. L. automobilio „Audi A4“ valytuvus. Be to, liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis matyt iš išgąsčio visus šovinius iššaudė. Kadangi instruktoriai buvo aktyvūs konflikto dalyviai, be to, jie visi buvo suėję prie G. L. automobilio, turėjo kiekybinę persvarą, teisėjų kolegija mano, kad G. L. susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai galvoti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, todėl apylinkės teismo išvada, kad G. L., nežymiai sužalodamas V. U., veikė būtinosios ginties situacijoje yra pagrįsta.
Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad G. L. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai G. L. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.