Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1340-896/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2A-1340-896/2023
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01424-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas
I. T.
Ieškovas
M. B.
Advokatai
Alvydas Buta
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1340-896/2023Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01424-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. 3.3.1.18.3 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui I. T. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovo I. T. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai L. K. T., po 475 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymui išieškomą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo dukrai L. K. T. 17 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesius nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Priteistų nepilnametei dukrai išlaikyti lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant kartu, nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K. T., atsakovas tėvystę pripažįsta, tačiau prie dukters išlaikymo ilgą laiką visiškai neprisideda. Pasak ieškovės, šiuo metu vidutiniškai patiriamos dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį, skaičiuojant metų vidurkį ir atsižvelgiant į vaiko specialius poreikius yra tokios: maistas namuose – 250 Eur, pietūs mokykloje – 70 Eur, vaiko specialūs poreikiai – 100 Eur, kišenpinigiai – 60 Eur, drabužiai – 100 Eur, avalynė – 82 Eur, būsto išlaikymas (elektra, šildymas, vanduo) – 80 Eur, higienos prekės – 40 Eur, vitaminai, maisto papildai, stomatologo, oftalmologo paslaugos) – 40 Eur, mobilusis telefonas ir internetas – 10 Eur, pramogos išvykos – 50 Eur, kirpykla – 20 Eur, įvairios rinkliavos mokyklos reikmėms, gimtadieniai – 50 Eur, lavinamieji žaidimai, knygos, mokyklos reikmenys, laisvalaikio priemonės (dviratis, paspirtukas, kompiuteris) – 100 Eur, viso 1 050 Eur. Ieškovė gauna dukrai mokamus vaiko pinigus 100 Eur, todėl iš bendros vaiko poreikių sumos atėmus mokamus vaiko pinigus, laikytina, kad nepilnamečio vaiko poreikius sudaro 950 Eur, t. y., po 475 Eur iš kiekvieno tėvo. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso du butai, tačiau nuomos mokesčio negauna, nes atliekama buto renovacija ir už renovaciją sumoka nuomininkai, o jos pajamos per mėnesį sudaro 1 448 Eur. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pasak ieškovės, didesnius vaiko poreikius lemia ir jos liga, dukra serga įgimta genetine liga – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (liga pasireiškia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimais).

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo dukrai L. K. T. po 475 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymui išieškomą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisė 17 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesius nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Priteistų nepilnametei dukrai išlaikyti lėšų tvarkytoja teismas paskyrė ieškovę bei iš atsakovo priteisė 760 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei bei 513 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas nustatė, kad vaiko gimimo liudijimas patvirtina, jog atsakovas I. T. yra L. K. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl turi pareigą ją išlaikyti. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra būtina, visiškai adekvati ir protinga. Teismas pažymėjo, kad šalys 2015 metais bendru sutarimu išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur ieškovė su dukra liko gyventi, o atsakovas palikęs šeimą po kurio laiko grįžo į Lietuvą. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovė neturi prisiimti didesnės vaiko išlaikymo naštos ir abu tėvai turėtų vaikui išlaikymą teikti lygiomis dalimis po 475 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia didesnius dukters poreikius dėl įgimtos genetinės ligos.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į specialiuosius vaiko poreikius, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

6. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tai patvirtina ir iš SODROS teismo išreikalauti pažyma, apie tai, kad atsakovas vykdo individualią veiklą.

7. Teismas išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisė nuo 2022 m. lapkričio 9 d. Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas atsakovo nebuvo teikiamas nuo 2019 metų ir atsakovas to nepaneigė jokiais įrodymais, teismas priteisė negauto išlaikymo įsiskolinimą iki kreipimosi į teismą už trejus metus, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. lapkričio 8 d.) po 475 Eur, viso 17 100 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas I. T. (toliau – ir apeliantas, atsakovas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas atsižvelgė tik į nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau neįvertino atsakovo turtinės padėties ir tos aplinkybės, kad atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus. Apelianto teigimu, jis bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, nes su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, teismas turėjo būti aktyvus ir gauti duomenis apie atsakovo šeimos sudėtį. Pasak atsakovo, jis nuo 2016 m. vasario 2 d. vykdo individualią veiklą, o nuo 2018 m. sausio 10 d. verčiasi naujų pastatų statyba, jo pajamos 2022 metais buvo tik 3 500 Eur. Dėl to, atsakovo vertinimu, teismo priteistas išlaikymo dydis yra neadekvatus vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai.

8.2. Teismas sprendime rėmėsi klaidingais ieškovės teiginiais, neva tai jis paliko šeimą, grįžo į Lietuvą ir dukra visiškai nesirūpino. Atsakovo teigimu, ieškovė susirado kitą vyrą, neleido dukters parsivežti į Lietuvą ir su ja bendrauti. Nutrūkus šalių santykiams atsakovas paliko ieškovei kartu įgytą turtą (du butus, esančius (duomenys neskelbtini)) ir taip prisidėjo prie dukters išlaikymo. Dėl to teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius.

Atsiliepimas

8.3. Atsakovas nurodė, kad gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jo apmokama antrinės teisinės pagalbos dalis yra 100 procentų. Dėl to, atsakovo teigimu, jis neturi galimybės atlyginti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas ir sumokėti žyminį mokestį valstybei.

9. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė M. B., atstovaujama advokato Alvydo Butos, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas turėjo rinkti duomenis apie jo turtinę padėtį, nes byloje buvo duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, t. y., duomenys, kad neturi nekilnojamojo turto, verčiasi individualia veikla.

9.2. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad prie nepilnametės dukters išlaikymo jis prisidėjo palikdamas ieškovei du butus. Pasak ieškovės, minėti buvo įgyti 2018 m. vasario 26 d., t. y., jau po to, kai šalys nustojo kartu gyventi ir jie yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovės teigimu, taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ji paliko šeimą ir neleido atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovės įsitikinimu, dėl įgimtos dukters ligos ir jai reikalingos specialios priežiūros, atsakovas ir paliko šeimą bei grįžo į Lietuvą.

Atsiliepimas

9.4. Atsakovo pateikti nauji įrodymai neturėtų būti priimti. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors teismo procesinius dokumentus gavo, į teismo posėdį neatvyko. Be to, nors atsakovas teigia, kad nesuprato nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, tačiau gavęs nepalankų teismo sprendimą per 3 dienas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Tai, ieškovės teigimu, rodo atsakovo nesąžiningumą.

9.5. Pasak ieškovės, atsakovo pateikti įrodymai apie jo gaunamas pajamas, taip pat rodo jo nesąžiningumą. Iš atsakovo pateiktų naujų įrodymų matyti, kad 2022 m. jo pajamos buvo 3 500 Eur, nuo kurių jis dar turėjo sumokėti 1 069 Eur mokesčių, tokiu būdu jo pajamos per mėnesį buvo apie 202 Eur. Tačiau atsakovas sutinka mokėti šalių nepilnametei dukrai po 100 Eur per mėnesį. Ši aplinkybė, ieškovės vertinimu, rodo, kad atsakovas slepia pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: gimimo įrašų kopijas, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos kopiją ir pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus kopiją.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su pateiktais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų pasisakiusi atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą bei remdamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priima atsakovo pridėtus rašytinius įrodymus ir juos vertintina tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, išspręsti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra L. K. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas (ieškinio priedai). Ieškovė kartu su nepilnamete šalių dukra L. K. T. nuo 2015 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 475 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistą išlaikymo sumą iki 100 Eur per mėnesį. Taigi atsakovas iš esmės neginčija šalių nepilnametės dukters poreikių, tačiau teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia dukrai per mėnesį skirti 475 Eur.

Dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio

16. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

17. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta praktika). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra pagrįsta, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, vykdo individualią veiklą, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, neišreikalavo iš valstybės institucijų duomenų apie tai, kad atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus ir priteisė neproporcingą jo turtinei padėčiai išlaikymo dydį.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam šeimos bylose turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma, bylos nagrinėjime jis nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra teismo iniciatyva išreikalautas 2022 m. gruodžio 1 d. išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo 2016 m. vasario 2 d. vykdo individualią veiklą, o teismo išreikalautame 2023 m. kovo 14 d. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo sudėtingą turtinę padėtį, tik su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie tai, kad augina dar tris nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus. Iš atsakovo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad 2022 metais jo pajamos sudarė 3 500 Eur, o nuo šios sumos mokėtinų mokesčių suma buvo 1 069,50 Eur (122,50 Eur pajamų mokestis + 335,60 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų suma + 611,40 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma). Taigi atsakovo pajamos 2022 metais buvo 2 430,50 Eur arba 203 Eur per mėnesį, daugiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos šeimos pajamos 5 asmenų šeimai yra neįtikinamos. Dėl to spręstina, kad atsakovas, pateikdamas įrodymus apie savo pajamas, yra nesąžiningas ir galimai slepia savo tikrąsias pajamas. Be to, teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo turtinės padėties ir gaunamų pajamų, įvertintina ir tai, kad atsakovas yra sveikas, jaunas vyras, kaip pats nurodo, dirbantis statybų srityje (naujų pastatų statyba), kuri, kolegijos vertinimu, yra gerai apmokama. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neturi galimybės pasigerinti savo finansinę padėtį gaudamas didesnes pajamas.

22. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, iš bylos duomenų nustatyta, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 1 448 Eur. Nustatyta ir tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji, gyvendama Jungtinėje Karalystėje, vien buto nuomai sumoka 800 svarų, daugiau išlaikytinių ieškovė neturi. Kaip galima spręsti iš kartu su ieškiniu pateikto Kembridžo universiteto ligoninės išrašo, ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu.

23. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas galimai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, sprendžiant dėl tėvų turtinės padėties, be kita ko, turi būti įvertinamas ir tėvų turimas išlaikytinių skaičius. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovas be šalių nepilnametės dukters L. K. T. išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus. Dėl to priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai neturi pabloginti kitų atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų padėties. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išlaiko tik vieną šalių nepilnametę dukrą, gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, sudaro pagrindą nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo.

24. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, pažymi, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pagal 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 633 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. turėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur. Byloje neginčijama aplinkybė, kad šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, nes jai nustatyta genetinė liga – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukters specialiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai 100 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių individualių aplinkybių kontekste iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 367 Eur (316,50 Eur + 50 Eur (atsakovui tenkanti išlaidų dukters specialiesiems poreikiams dalis, CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

26. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

27. Apelianto teigimu, nutrūkus šalių santykiams, jis prie dukters išlaikymo prisidėjo palikdamas ieškovei bendrai įgytą turtą – du butus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai už 36 mėnesių laikotarpių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais.

28. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo nustatė, kad butus, esančius (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise (ieškinio priedai). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šalys minėtą turtą įgijo bendrąja daline nuosavybės teise. Kitaip tariant, byloje neįrodyta, kad minėto nekilnojamo turto dalis taip pat priklausė atsakovui ir tarp šalių buvo susitarimas, jog išlaikymas dukrai bus teikiamas atsakovui atsisakant šio turto dalies (CPK 178 straipsnis). Juolab, kad ieškovė byloje teigė, jog vėliausiai 2016 m. pradžioje atsakovas paliko šeimą ir grįžo gyventi į Lietuvą, o ieškovė su dukra liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina atsakovo su apeliaciniu skundu pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas individualią veiklą vykdo nuo 2016 m. vasario 2 d.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje neįrodė, jog prisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad išlaikymo išieškojimas priteistinas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t y., iki 2022 m. lapkričio 8 d. (CK 3.200 straipsnis). Tačiau, kaip minėta, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju nustatant priteistiną išlaikymo dydį teisėjų kolegija laiko, kad tikslinga atsižvelgti į tuo metu buvusį minimaliosios mėnesinės algos dydį. Minimali mėnesio alga 2019 m. buvo 555 Eur (atskaičius mokesčius 395 Eur), 2020 m. – 607 Eur (atskaičius mokesčius 447 Eur), 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius 468 Eur), 2022 m. – 730 Eur (atskaičius mokesčius 533,65 Eur). Dėl to teisėjų kolegija priteistiną išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja prie pusės atitinkamu laikotarpiu buvusios minimalios algos pridėdama po 50 Eur specialiems šalių nepilnametės dukters poreikiams ir viso priteisia 10 353 Eur išlaikymo įsiskolinimą ((395 Eur/2 + 50 Eur )× 2 mėn., (447 Eur/2 + 50 Eur) × 12 mėn., (468 Eur/2 + 50 Eur) × 12 mėn., (533,65 Eur /2 + 50 Eur) × 10 mėn. CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau atsakovui pateikus duomenis apie išlaikomus dar tris nepilnamečius vaikus, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistą išlaikymo sumą nuo 475 Eur iki 367 Eur mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat atitinkamai sumažinant priteistiną išlaikymo įsiskolinimą nuo 17 100 Eur iki 10 353 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Apeliantas prašo nepriteisti iš jo 760 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 513 Eur žyminio mokesčio valstybei, nes tai jam yra nepakeliama našta.

33. Kaip jau minėta, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, gera valia teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai nesutiko, todėl proporcingai teismo patenkintų ieškovės reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė byloje buvo pareiškusi du materialinius reikalavimus: priteisti iš atsakovo po 475 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės ir priteisti 17 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės pirmasis reikalavimas tenkintas 77,26 procentais (367 × 100/475), o antrasis – 60,54 procentais (10 353 × 100/17100), taigi, ieškovės ieškinys tenkintas 68,90 procentais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 523,64 Eur (760 Eur × 68,90 procentų) atstovavimo išlaidų.

35. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio dėl pareikšto reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies ir sumažinus mokėtiną išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį nuo 475 Eur iki 367 Eur, o išlaikymo įsiskolinimą sumažinus nuo 17 100 Eur iki 10 353 Eur žyminis mokestis sudaro 332,03 Eur (367 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir (10 353 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad tik 2023 m. liepos 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. ATS-2023-18710 atsakovui buvo garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. spalio 19 d. pateikti dokumentai DOK-25786). Vadinasi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. spalio 19 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kad atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 230 Eur advokato užmokestis (DOK-25786).

37. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

38. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas priteistą išlaikymo sumą sumažino nuo 475 Eur iki 367 Eur, dėl to laikytina, jog šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 22,74 procentais (367 Eur x 100 procentų/475 Eur), o atsakovo reikalavimas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo atmestas, vadinasi, viso atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 11,37 procentais ((22,74 procentai + 0 procentų)/2), o atmestas 88,63 procentais. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 310,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (350 Eur x 88,63 procentai, CPK 93, 98 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra atleistas tik nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau nuo bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato pagalbą neatleistas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies buvo tenkintas dėl to, jog tik apeliacinės instancijos teismui jis pateikė papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį, dėl to būtų neteisinga ir nesąžininga iš ieškovės priteisti valstybei dalį atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai L. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 9 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymui išieškomą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai L. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 353 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesius nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Priteistų nepilnametei dukrai L. K. T. išlaikyti lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę M. B..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 523,64 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus šešiasdešimt keturis centus) ieškovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovavimo išlaidų ir 332,03 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus tris centus) žyminio mokesčio valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. “

Priteisti ieškovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 310,20 Eur (tris šimtus dešimt eurų dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaLaima KriaučiūnaitėRasa Urbanavičiūtė