- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-2734-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35592-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. V. pateikė ieškinį atsakovui R. V., kuriame prašė:
nutraukti tarp ieškovės L. V. ir atsakovo R. V. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę;butą, esatį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui, o ieškovei priteisti 38 500 Eur kompensaciją;1120/156500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui, o ieškovei priteisti 1 821,34 Eur piniginę kompensaciją;ieškovės vardu registruotą transporto priemonę „Mazda 6“ po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei;finansinį įsipareigojimą pagal 2016-03-25 ieškovės su UAB „Swedbank lizingas“, sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT111365 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės prievole iki jos visiško įvykdymo;palikti ieškovei santuokinę pavardę „V.“, atsakovui pavardę palikti jo nuožiūra.
Šalies argumentai
Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2001-09-08, santuokos metu šalys susilaukė sūnaus. Šalių santuoka faktiškai iširo ir bendras gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas yra nelojalus ieškovei, nepalaiko jos (ieškovės), nevykdo savo pareigų ir gyvena atskirą gyvenimą. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas žemina ieškovę, nevertina ieškovės pastangų ko nors gyvenime siekti. Atsakovas didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia prie kompiuterio, atskirai nuo šeimos. Atsakovas linkęs gyventi savarankišką nuo šeimos gyvenimo būdą – šalys netgi už buto išlaikymą moka kaip svetimi asmenys, kiekvienas sumokėdamas ½ komunalinių paslaugų mokesčių dalį. Atsakovo iniciatyva šeimoje nėra finansinio bendrumo, kiekvienas iš sutuoktinių atskirai tvarko savo finansus. Atsakovas nesirūpina buitimi, netvarko aplinkos ir neprižiūri namų. Atsakovas nedalyvauja ir vaiko auklėjimo procese. Atsakovas taiko įbauginimo metodą, šaukia ant vaiko ir kitais būdais siekia sukelti sūnui baimės jausmą, norėdamas, kad vaikas jam paklustų. Ieškinyje, be kita ko, prašė išspręsti ir kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus (išlaikymo priteisimas, turto padalijimas ir pan.).
Ieškovė papildomai prašė atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Nurodė, kad pareikštas ieškinys apmokestinamas 960 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovė sumokėjo 41 Eur dalį žyminio mokesčio. Ieškovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis atskaičius mokesčius) vidutiniškai per mėnesį sudaro 658,37 Eur. Didesnių piniginių santaupų banko sąskaitose ieškovė neturi. Santuokos metu įgytas turtas tarp ieškovės ir jos sutuoktinio nepadalintas, todėl viso žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei būtų didelė finansinė našta. Nepatenkinus prašymo, ieškovei būtų iš esmės užkirstas kelias kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Galimybės bendru sutarimu nutraukti santuoką išnaudotos, nes daugiau nei pusę metų ieškovė mėgino inicijuoti santuokos nutraukimą bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko skirtis taikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 919 Eur žyminio mokesčio dalį.
Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 658,37 Eur. Ieškovė kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo ženklios vertės nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio preliminari rinkos vertė yra 77 000 Eur. Teismas sprendė, jog pakankamų duomenų apie tai, jog ieškovės finansinė būklė tiek sunki, kad negalėtų susimokėti visos žyminio mokesčio sumos, nėra. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. siekia prisiteisti didelės vertės turtą, ieškovė naudojasi advokatų teikiamomis paslaugomis, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro 658,37 Eur, neleidžia daryti išvados, jog ieškovės turtinė padėtis bloga. Asmens turtinė padėtis yra vertinama ne vien tik pagal jo gaunamas pajamas. Nenustatyta, kad ieškovė būtų prašiusi dėl sunkios turtinės padėties suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ir nors ieškovė kartu su atsakovu turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau kreditoriniai įsipareigojimai ir jų vykdymas nėra priežastis pripažinti ieškovės sunkią finansinę padėtį, kadangi jie prisiimti siekiant pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo pačiu prisiimant atsakomybę už iš šių kreditorinių įsipareigojimų kylančias pasekmes.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė L. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 919 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
Nurodė, jog ieškovės situacijoje turėjo būti vertinama ta aplinkybė, kad turimas nekilnojamasis turtas negali užtikrinti piniginių lėšų turėjimo, kadangi nekilnojamasis turtas piniginėmis lėšomis taptų, tik jį realizavus. Todėl iš nekilnojamojo turto turėjimo negalima spręsti ar ieškovė ieškinio padavimo momentui turi pakankamai piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovė pragyvena tik iš darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio ieškovė moka lizingo įmokas, kitus pinigus išleidžia mokėjimui už butą, buičiai, vaiko išlaikymui. Išrašas patvirtina, kad ieškovė jokių santaupų neturi. Teigė, kad kartais tenka kreiptis finansinės pagalbos į tėvus. 919 Eur viršija ieškovės visą mėnesinį darbo užmokestį ir sudaro apie 1,5 ieškovės mėnesinio darbo užmokesčio. Tokios pinigų sumos ieškinio pareiškimo dienai ieškovė sukaupusi neturi. Tačiau turi galimybę jį sukaupti (sutaupyti) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl 919 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo už reiškiamą ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog turi pakankamai piniginių lėšų ieškinio pateikimo momentu sumokėti visą už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą.
Pagal CPK 84 straipsnį, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-33-407/2016). Pažymėtina, jog žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis ieškinio pateikimo dienai yra tokia, kuri leistų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovė ir disponuoja nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dalis žemės sklypo) bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dalis buto), tačiau pastarasis turtas dalintinas šioje santuokos nutraukimo byloje. Be to, ieškovė neprašo turto priteisti natūra, o prašo už turtą priteisti piniginę kompensaciją. Tai reiškia, kad kol santuokos nutraukimo byla nebus išnagrinėta, ieškovė realiai negali disponuoti dalintinu turtu. Ieškovė dirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos – apie 658 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų kitų pajamų šaltinių. Bylos duomenimis, ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“ (iš pateikto bankinių mokėjimų pavedimo išrašo matyti, kad ieškovės mėnesinis įsipareigojimas UAB „Swedbank lizingas“ yra 134,40 Eur). Iš AB „Swedbank“ bankinių mokėjimų išrašo matyti, jog ieškovė 2016-10-14 turėjo 178,02 Eur laisvai disponuojamų lėšų. Kartu su ja gyvena nepilnametis vaikas, ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog turėjo būti vertinama ir ta aplinkybė, jog ieškovei būtina skirti lėšų ir pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis riboja jos galimybes sumokėti visą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, jog nuo ieškinio teismui pateikimo momento (2016-09-29) praėjo daugiau kaip 2 (du) mėnesiai bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), sprendžia, jog yra pagrindas iki teismo sprendimo priėmimo atidėti ieškovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Kitą dalį, t. y. 300 Eur, ieškovė įpareigotina sumokėti per 10 dienų nuo šios nutarties paskelbimo momento. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti ieškinį, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153/2012).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Ieškovės L. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti – nustatyti ieškovei L. V. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties paskelbimo dienos, sumokėti 300 Eur (trijų šimtų eurų) žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.