Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-08-20 · Administracinė byla Nr. eAS-868-520/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-20
Bylos Nr.
eAS-868-520/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01372-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-868-520/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01372-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2; Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu.

Teismas nurodė, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, bei apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui 2025 m. birželio 18 d. paduotu skundu (pareiškimu) prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada gavo šį ginčijamą aktą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pareiškėjui 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie skunde (pareiškime) ginčijamą Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560, kadangi būtent jis 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje skundas (pareiškimas) dėl Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. rašto Nr. R8-560 teismui pateiktas tik 2025 m. birželio 18 d., sprendė, jog pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, ir dėl to atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės, bei priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad, spręsdamas dėl termino skundui paduoti, teismas padarė neteisingą išvadą, nes jis (pareiškėjas) pirmą pareiškimą dėl Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. rašto Nr. R8-560 panaikinimo teismui padavė 2025 m. vasario 19 d. (žr. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Pareiškėjo teigimu, skundo (pareiškimo) terminas yra nepraleistas ir tik dėl teismo (teisėjo) veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) situacija.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas iš esmės neadekvačiai, nesąžiningai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, deklaratyviai iškraipė faktus, t. y. teismas neįvertino aplinkybės, kad Liteko sistemoje esantys duomenys yra apie parengiamojoje stadijoje esančias bylas. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ankstesnių išaiškinimų, nes sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą yra priimami priešingi teismų sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-602-575/2024; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia (be kita ko) apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas su ginčijamu Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. R8-560 ir jo turinio svarbiausiais elementais galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. vasario 19 d., kai padavė skundą Regionų administraciniam teismui dėl Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. rašto Nr. R8-560 panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025, todėl atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, kreipęsis į Regionų administracinį teismą 2025 m. birželio 18 d., akivaizdžiai praleido terminą skundui (pareiškimui) paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino skundui (pareiškimui) paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad praleistas terminas skundui (pareiškimui) paduoti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 19 d. prašyme nurodytų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 19 d. prašyme nurodytų prašymų priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė