Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. K., suinteresuoti asmenys - Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, R. K., K. N., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 593) straipsnio 3 dalimi, pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų pareiškimo priedų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. teismo įsakymą Nr. L2-31723-1012/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. N. išieškotojo (duomenys neskelbtini) OU naudai. Vykdant vykdomuosius dokumentus antstolis 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-179-27944 dėl skolos išieškojimo. Minėtas patvarkymas kaip savo pareiškime nurodė antstolis, buvo išsiųstas skolininko darbovietei registruotos buveinės adresu ir elektroninio įmonės pašto adresu. 2020 m. spalio 7 d. antstolis priėmė dar vieną patvarkymą Nr. S-20-179-32465 pateikti informaciją apie antstolio nurodymo nevykdymo priežastis, kuris taip pat buvo išsiųstas skolininko darbovietei, registruotos buveinės adresu ir elektroninio įmonės pašto adresu. Pateiktame pareiškime antstolis jokių duomenų apie minėtų patvarkymų įteikimą nenurodė, iš pateikto priedo matyti, jog kažkokių dokumentų, galimai skirtų skolininko darbovietei, įteikti nepavyko.

Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Taigi, juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą. Atitinkamai juridiniam asmeniui kyla pareiga įrodyti, kad jo buveinės adresu siųsta korespondencija jam nebuvo įteikta tinkamai (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą. Aprašo 6 punkte nustatyta, vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas.

Tačiau pažymėtina, jog skolininko darbovietės vadovas nepriskirtinas prie vykdymo proceso dalyvių, nes jis nėra išieškotojas ar skolininkas, o už antstolio reikalaujamų duomenų apie skolininko darbo užmokestį nepateikimą atsako asmeniškai. (CPK 585 straipsnio 3 dalis, 593 straipsnis, 604 straipsnis, 633 straipsnis, 734 straipsnis) Tai reiškia, kad teismo procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami, laikantis CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-440-357/2019, 56 punktas).

Nagrinėjamu atveju antstolis nurodo, jog jo priimti patvarkymai buvo siųsti elektroniniu paštu ir buveinės adresu, tačiau antstolis asmeniškai įmonės vadovo neinformavo apie vykdymo procesą bei apie priimtus konkrečius vykdymo proceso dokumentus. Pagal CPK 123 straipsnio nuostatas, antstolis turėjo pareigą naudotis ir kitomis proceso įstatyme numatytomis dokumentų įteikimo galimybėmis, t. y. juridinio asmens vadovui įteikti procesinius dokumentus viešame registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Be to, pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo ir nepatenka į Aprašo 5 punkte nurodytų asmenų sąrašą, kuriems antstolis dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jai procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis galėtų būti įteikiami tik esant rašytiniam jos prašymui ir nurodžius elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja gauti procesinius dokumentus (aprašo 6 punktas). Šiuo atveju taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)ar darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė būtų pateikusi antstoliui prašymą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšio priemonėmis, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad siųsti antstolio procesiniai dokumentai elektroniniu paštu būtų laikomi kaip tinkamai įteikti. Pažymėtina, jog baudos skyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą negali būti formalaus pobūdžio, nes procesinių dokumentų siuntimas (siunčiant tik elektroniniu paštu ( - ) ar tik įmonės buveinės registruotu adresu) gali būti laikomas formaliu informavimo būdu, tačiau ne tokiu, kuriuo remiantis būtų galima neabejotinai daryti išvadą, jog skolininkui ir jo vadovui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus ar realiai įgyvendinti šiuos antstolės reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstyta konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju tiek civilinėje byloje, tik vykdomosios bylos pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. K. buvo tinkamai informuota apie antstolio patvarkymus Nr. S-20-179-27944 bei Nr. S-20-179-32465 ir turėjo objektyvią galimybę įvykdyti minėtus patvarkymus.

Pažymėtina, kad bauda turi būti skiriama tik tada, jei toks patvarkymo nevykdymas trukdo antstoliui tinkamai vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju nenustačius suinteresuoto asmens R. K. neteisėtų veiksmų dėl antstolio patvarkymų Nr. S-20-179-27944 bei Nr. S-20-179-32465 nevykdymo, darytina išvada, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių antstolio nustatytų įpareigojimų neįvykdymo faktą kaip pagrindą R. K. procesinei atsakomybei kilti (CPK 645 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.