Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2025 m. rugpjūčio 3 d. 11.37 val. Utenos r., kelio Utena - Sudeikiai - Alaušai - Dusetos Nr. 4901, 1-ame km, vairavo L. P. individualios įmonės vardu registruotą automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,23 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 432 straipsniais, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš 2025 m. rugpjūčio 3 d. 12.05 val. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajai užfiksuoti tokie fizinės būklės požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; elgsena adekvati; kalba rišli; judesiai koordinuoti; eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali (1 t., b. l. 14). Kaip nurodė kaltinamoji, ji iš vakaro suvartojo vieną butelį vyno, o prieš sėsdama už vairo išgėrė širdies lašų, nesijautė apsvaigusi. Be to, liudytojas G. G. nurodė, kad jokių neblaivumo požymių, važiuodamas kartu su kaltinamąja, nepastebėjo. Peržiūrėjus policijos pareigūnų darytus vaizdo ir garso įrašus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji, įvertinus jos būklę vizualiai, buvo akivaizdžiai apsvaigusi. Pažymėtina ir tai, kad neblaivumo tikrinimo metu kaltinamosios neblaivumas ženkliai mažėjo. Teismo vertinimu, kaltinamoji, iš vakaro vartojusi alkoholį, o prieš sėsdama už vairo išgėrusi širdies lašų, juolab pati būdama (duomenys neskelbtini), nors ir nesijautė apsvaigusi, tačiau suvokė pavojingą veikimą. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamosios veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytą netiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji R. P. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos pusseserės G. K. laidavimą be užstato (2 t., b. l. 41-43). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo prašymą palaikė. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu išreiškė labai kritišką požiūrį į savo poelgį, vertina tai, kaip gyvenimo pamoką, pasižada ateityje nenusikalsti. Nurodo, kad G. K. jai yra kaip sesuo, jų santykiai labai artimi, jos labai dažnai bendrauja, artimesnio žmogaus, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti, ji neturi. Kaltinamosios teigimu, G. K. yra darbšti, sąžininga, siekianti užsibrėžtų tikslų, motyvuota, nors ir jaunesnė už kaltinamąją, tačiau kaltinamoji visuomet įsiklauso į jos patarimus, kaltinamajai svarbi G. K. nuomonė (2 t., b. l. 41-43, 97-99).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos pusseserės G. K. laidavimą. Kaltinamoji R. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos nusikalstamais veiksmais turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Ji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), veikdama netiesiogine tyčia. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 116-117), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 118-119), turi aukštąjį išsilavinimą (2 t., b. l. 46), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120; 2 t., b. l. 47)), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruota (1 t., b. l. 121, 122-123), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 125-126), augina dvi dukras, iš jų – viena nepilnametė (16 m.), kita – pilnametė (18 m.), tačiau dar lanko mokyklą (1 t., b. l. 113-115). Nurodyti duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamoji charakterizuojama tik teigiamai, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas prašė kaltinamosios atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamoji R. P. nėra linkusi pažeidinėti teisės normų reikalavimus ar visuomenėje nusistovėjusias moralės normų. Teismo vertinimu, ji nėra tokia asmenybė, kurią būtų galima pataisyti tik taikant baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas (bausmes). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui išreikšti pasitikėjimą R. P. ir pagrįstai manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad G. K. yra tinkama būti laiduotoja. Ji yra kaltinamosios giminaitė - pusseserė, jas sieja geri, artimi santykiai. G. K. teisiamojo posėdžio metu išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją bei atskleidė savo neigiamą požiūrį į pusseserės netinkamą poelgį. G. K. dirba, užima vadovaujamas pareigas, savo pavaldume turi 70 darbuotojų, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip korektiška, jautri, supratinga, sąžininga, ieškanti kompromisų asmenybė (2 t., b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu teismui paliko ramios, atsakingos, atviros ir komunikabilios asmenybės įspūdį. Ji neteista (2 t., b. l. 37), administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi (2 t., b. l. 36). Teismo vertinimu, ji gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajai. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad G. K. gebėtų įtakoti R. P. elgesį, ją kontroliuoti.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos G. K. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigiamą tiek kaltinamosios R. P., tiek laiduotojos G. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. P.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nesietinas su asmens nubaudimu.

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

Teismo vertinimu, R. P. prieš darydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tačiau taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, ir kokį jos terminą nustatyti, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltinamosios kaltę.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai R. P. įvertina, kad ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, byloje nustatyta, kad 5 metų laikotarpiu nebuvo fiksuota jokių jos Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teismas įvertina ir kaltinamosios teigiamą asmenybę. Be to, spręsdamas dėl specialiosios teisės naudojimosi uždraudimo termino, teismas atkreipia dėmesį ir įvertina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (teismas pakartotinai šių aplinkybių nenurodo, jos nurodytos III šio nuosprendžio skyriuje), į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė veikdama ne tiesiogine tyčia, kas mažina tiek pačios veikos, tiek kaltinamosios asmens pavojingumą. Nors kaltinamajai buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų manevravusi pavojingai ir dėl to sustabdyta policijos pareigūnų, ji sustabdyta planinio reido metu, kitokių neblaivumo požymių, išskyrus alkoholio kvapą iš burnos ir alkotesterio parodymus, kaltinamajai nebuvo nustatyta. Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, o baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, taip pat yra asmens už padarytą nusikalstamą veiką atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi būti teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėta, kad ,,konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-356-851/2018).

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023).

Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamosios asmenį tik teigiamai charakterizuojantys duomenys, jos elgesys viso proceso metu, sudaro pagrindą teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei minimalų numato BK 68 straipsnio 2 dalis, t. y. 10 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. (1 t., b. l. 106-109).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Liudytojas L. P. parodė, kad savo vardu yra įsteigęs L. P. IĮ, kurios veikla - (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė R. P. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Įmonės vardu yra registruotos kelios transporto priemonės, tarp jų ir kaltinamosios vairuotas automobilis (1 t., b. l. 43). R. P. įsakymu yra priskirtas naudotis automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių tvarkų, kaip ji turi naudotis automobiliu, įmonėje nėra. Vadovaujasi bendromis moralės normomis ir svarbiausia Kelių eismo taisyklėmis. Iki 2025 m. rugpjūčio 3 d. sutuoktinė niekada neblaivi nevairavo. Tai, kas atsitiko, jam sukėlė didžiulę nuostabą. Žinantis, kad R. P. 2025 m. rugpjūčio 2 d. vakare įmonės automobiliu išvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Kartu sodyboje su ja nebuvo. Ji namo grįžti turėjo iš sodybos 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie pietus. Žinojo, kad su tėvu G. G. važiuos lankyti kapų. Kai jam paskambino ir pranešė, kad ją policija reido metu patikrino ir jai nustatė neblaivumą virš 2 promilių - jam buvo šokas. Įmonė automobilį įsigijo 2019 m. iš UAB „Sostena“, kiek pamena, už 64 000 Eur. Nors šiuo automobiliu daugiausiai naudojosi R. P., bet jis reikalingas nuolat įmonės veiklai (1 t., b. l. 94-96; 2 t., b. l. 97-99).

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis nuosavybės teise priklauso L. P. individualiai įmonei. Nagrinėjamu atveju R. P. neblaivi vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog automobilio savininkas būtų žinojęs apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju analogiško automobilio vertė, vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, yra 34 830 Eur (1 t., b. l. 44). Prokuroras prašė konfiskuoti dalį automobilio vertės – ne mažesnę, nei 10 000 Eur. Kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti 8 000 Eur vertę pinigais, pateikė analogiškų automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad automobilio vertė rinkoje svyruoja nuo 24 000 Eur iki 26 000 Eur (2 t., b. l. 55-89).

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas pažymi, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamosios turtinę padėtį (dirba (duomenys neskelbtini)), turi dalį nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 134-172), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas. Teismo vertinimu, tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš kaltinamosios valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 12 000 Eur.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas, perduoti saugoti L. P. individualiai įmonei, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. P. individualiai įmonei; kaltinamosios vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas AB „Regitra“.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam L. P. individualiai įmonei, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 10 (dešimt) mėnesių naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (išieškoti) dalį automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą, kurių saugotoju paskirta L. P. individuali įmonė, grąžintini L. P. individualiai įmonei; R. P. vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam L. P. individualiai įmonei, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. P. ir laiduotojai G. K., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltim, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.