- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-639-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03129-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Loreta Miltenytė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- V. V., A. V.
- Ieškovas
- I. V., E. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-378-892/2025 pagal ieškovų I. V. ir E. A. ieškinį atsakovams V. V. ir A. V. dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. V. ir E. A. 2024 m. gruodžio 5 d. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus V. V. ir A. V. jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančią gyvatvorę (tujų medelius), besiribojančią su ieškovų I. V. ir E. A. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), formuoti iki 3 metrų aukščio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuris iš rytinės pusės ribojasi su atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Atsakovų sklypo dalis, besiribojanti su ieškovų sklypu yra apželdinta gyvatvore (tujų medeliais). Tujos, augančios palei ieškovų sklypo ribą, yra nuo 4,33 metrų iki 5,12 metrų aukščio, tam tikrų tujų aukštis siekia beveik 7 metrus, tujos yra auginamos itin tankiai.
3. Atsakovai pažeidė ieškovų teises, neišlaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodytų atstumų ir aukščių augindami tujas ties rytine ieškovų sklypo riba. Aiškino, jog sklype esančios tujos dienos metu meta šešėlį ant ieškovų sklypo, dėl to jame esantys augalai ir jų vaisiai neturi jokių galimybių augti. Teigė, kad šešėlis užima itin platų ieškovų sklypo ruožą.
4. Nurodė, kad ieškovų sklypo buvusių savininkų 1998 m. sausio 6 d. sutikime, raštu sudarytame su atsakovų sklypo savininkais dėl besiribojančiuose sklypuose augančios gyvatvorės aukščio neribojimo ir sodinimo ant sklypo ribos minimas įgaliojimas niekada nebuvo sudarytas. Teigė, jo g atsakovų pateiktas įgaliojimas yra suklastotas, nes atsakovai ieškovams 2020 m. gruodžio 21 d. siuntė laišką, kuriuo ieškovams buvo siūloma pasirašyti sutikimą, kurio turinys yra identiškas 1998 m. sausio 6 d. sutikimui.
Šalies argumentai
5. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad turi ieškovų sklypo ankstesnių savininkų 1998 m. sausio 6 d. duotą sutikimą, kuris leido atsakovams auginti gyvatvorę ir kitus augalus, neribojant jų aukščio ir atstumo nuo sklypo ribos. Aiškino, kad ieškovų sklypas nesiriboja su atsakovų sklypu, tarp šių dviejų sklypų yra valstybinės žemės ruožas, kurio plotis yra 1 metras.
6. Paaiškino, jog atsakovų tujos auga rytinėje ieškovų sklypo dalyje, todėl šešėlis gali kristi tik ant siauros rytinėje pusėje esančios ieškovų sklypo dalies ir tik trumpą laiką ryte, likusią dalį dienos augalai yra apšviesti saulės. Teigė, jog tujos buvo pasodintos 2002 metais, todėl ieškovų prieštaringi teiginiai, kad jos auga sklype ilgiau nei 10 metų, buvo pasodinti iki 2010 metų neatitinka tikrovės. Tvirtino, jog tujų sodinimo metu ieškovų minimos teisės normos negaliojo, todėl jos pasodintos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
7. Pažymėjo, kad Valstybinės augalininkystės tarnyba 2024 m. birželio 21 d. patikrinimo akte pastabų, rekomendacijų ar privalomų nurodymų atsakovams nepateikė, todėl sprendė kad tujos grėsmės aplinkinių augalų sveikatingumui nesukelia. Teigė, jog L. Č. raštas „Dėl šilauogių auginimo“ neturi adresato ir jo paskirtis nėra aiški, nevertina ieškovų auginamų šilauogių ir atsakovo tujų, pateikia bendrą informaciją apie kai kuriuos šilauogių auginimo ypatumus, derėjimą įtakojančius faktorius ir nelaikytinas išvada, jame nėra minima daugelis kitų šilauogių auginimui ir derėjimui svarbių faktorių. Teigė, jog ekspertų nuomone tujų gyvatvorės šaknynas niekaip negali pasiekti kaimyninio sklypo šilauogių, nes sklypai yra skirtingame aukštyje, todėl ieškovų kaltinimai, kad jų šilauogės blogai auga ir dera dėl atsakovų tujų nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovus V. V. ir A. V. jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią gyvatvorę (tujų medelius), besiribojančią su ieškovų I. V. ir E. A. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formuoti iki 3 metrų aukščio. Priteisė ieškovei I. V. lygiomis dalimis iš atsakovų 9 804,96 bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis - 79,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
9. Teismas sprendė, kad tujos buvo pasodintos atsakovų nurodytu laiku, tai yra 2002 metais, tačiau atsakovai neįrodė, kad turėjo teisę valdyti ir naudotis žemės sklypu 2002 m. rudenį. Ieškovai iš esmės įrodinėjo, kad atsakovai neprižiūri pasodintų tujų taip, kad jų aukštis atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus. Laikė, jog faktas, kad tujos buvo pasodintos 2002 metais ir dėl jų pasodinimo buvo sklypo savininkai pretenzijų, neatleidžia atsakovų nuo pareigos jas prižiūrėti taip, kad aukštis neviršytų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
10. Nustatė, kad atsakovų auginamos tujos auga arčiau nei 3 metrai nuo ieškovų žemės sklypo ribos, daugumos jų aukštis yra virš 4 metrų, dalies – virš 5 metrų. Sprendė, kad atsakovų žemės sklype auginamos tujos neatitinka Taisyklėse nustatytų reikalavimų, nes jos auginamos arčiau nei 3 metrai nuo ieškovų žemės sklypo ribos, o dalies tujų aukštis viršija 3 metrus.
11. Sprendė, kad atsakovai neįrodė, kad 1998 m. sausio 16 d. R. A. davė sutikimą kaimyniniame sklype auginti gyvatvorę ir kitus augalus neribojant jų aukščio ir atstumo nuo sklypo ribos, nes teismo posėdyje liudytoja R. A. aiškiai nurodė, kad dėl tujų sodinimo nieko nežino, nepamena, kad būtų davusi kokį nors įgaliojimą, sutikimą tėvas gal ir davė. Liudytojas V. A. parodė, kad sutikime parašyta, kad veikia pagal sklypo savininko įgaliojimą, kuris buvo žodinis.
12. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovai neturėjo žemės sklypo savininkės R. A. notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo valdyti žemės sklypą, sudaryti jo suvaržymo sandorius, o žemės sklypo savininkės bendro pobūdžio pasakymas „viską tvarkyk ir nesuk man galvos“, jei toks ir buvo, tokios teisės nesukuria. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar į bylą pateiktas 1998 m. sausio 16 d. sutikimas buvo surašytas jame nurodytu metu, tačiau atsakovams neįrodžius buvusios žemės sklypo savininkės R. A. valios 1998 m. sausio 16 d. duoti sutikimą auginti gyvatvorę ir kitus augalus neribojant jų aukščio ir atstumo nuo sklypo ribos, jo surašymo laiką teismas laikė neturinčiu teisinės reikšmės.
13. Konstatavo, kad ieškovų pateikti įrodymai pakankamai patvirtino ieškovų nurodytą aplinkybę, kad dėl atsakovų auginamų tujų jų teisės yra pažeistos, nes jų sklype esantys augalai dėl tujų gyvatvorės metamo šešėlio skursta. Liudytojo A. S. parodymus bei 2024 m. gruodžio 4 d. Draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ rašte Nr. 24-5 nurodytus veiksnius, įtakojančius šilauogių augimą, laikė bendro pobūdžio ir neturinčius reikšmės.
14. Sprendė, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus tujas ties žemės sklypo riba, besiribojančia su jų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, formuoti iki 3 metrų aukščio, atitinka proporcingumo principą. Atsakovas nepateikė pakankamai įtikinamų įrodymų, kad tujų patrumpinimas iki 3 metrų aukščio sąlygotų jų visišką sunykimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovai (toliau - ir apeliantai) prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovų negatorinį ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimo išlaidas. Taip pat prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Nurodė, kad teismas vienpusiškai vertino šalių pateiktus įrodymus, ieškovų įrodymus teismas vertino kaip absoliučiai teisingus, o apeliantų – kaip abejotinus ar neteisingus, kai kuriuos išvis atsisakė net priimti, o kai kurias aplinkybes iškraipė.
17. Nurodė, kad ieškovai 2013 metais įsigydami žemės sklypą iš ankstesnių sklypo savininkų, matė, kad rytinėje žemės sklypo pusėje gretutiniame žemės sklype pasodintos tujos ir jų aukštis tuo metu jau galėjo būti apie 3 metrus. Tokiu būdu, ieškovai įgydami nuosavybės teises pagal pirkimo-pardavimo sandorį į žemės sklypą perėmė ir visas sąlygas, tame tarpe ir tujų pasodinimą. Aiškino, jog vėliau (daugiau nei po 10 metų) kelti kokius nors reikalavimus atsakovams nėra teisinio pagrindo, nes ieškovai, pirkdami sklypą, sutiko su esama padėtimi, tame tarpe ir su tujų aukščiu ir jų pasodinimo atstumu. Sprendė, kad prieš sodindami šilauoges, ieškovai turėjo elgtis protingai, apdairiai ir sąžiningai, vengti neprotingų laiko ir finansinių sąnaudų bei pasirinkti tinkamiausią vietą joms auginti.
18. Pažymėjo, jog ar tujos buvo pasodintos 2002 metais, ar kaip tvirtina ieškovai 2009-2010 metais, nėra aktualu, nes privačioje žemėje ir privačiose valdose iki Taisyklių naujos redakcijos priėmimo – 2016 m. rugpjūčio 24 d. šių Taisyklių reikalavimai atsakovams negaliojo, nes jie buvo privačios valdos savininkai ir teisės aktai atgaline tvarka negalioja. Apeliantai pradėjo žemės sklypą įsisavinti, prie savo žemės sklypo ribos pasodino tujas 2 m atstumu nuo gretutinio žemės sklypo ribos (nes tarp žemės sklypų tuo metu buvo 2 m pločio valstybinės žemės ruožas), todėl atstumas buvo išlaikytas, tujos buvo pasodintos 2 m atstumu nuo gretutinio sklypo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas netinkamai įvertino rašytinį V. A. sutikimą dėl tujų pasodinimo prie jo sklypo ribos. Sutikimą dėl tujų sodinimo parašė ir pasirašė V. A.. R. A. patvirtino, kad tėvui buvo suteikta teisė veikti savo nuožiūra (diskrecija), tvarkant visus klausimus, susijusius su žemės sklypo valdymu. Aiškino, jog V. A. duotas sutikimas privalomas naujam savininkui, kadangi jokie teisės aktai nenustato reikalavimo, jog pasikeitus savininkui, turi būti gautas naujas sutikimas.
20. Ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų apie jų teisių pažeidimus, o liudytojos L. Č. parodymai vertintini kritiškai, nes jos teigimu į ieškovų sklypą buvo atvykusi žiemos metu, matė šilauogių pumpurus, nors tuo metu viskas buvo apsnigta. Apeliantų tujos auga rytinėje pusėje nuo ieškovų šilauogių, todėl šešėlis gali kristi tik ant ieškovų sklypo rytinės pusės siauros dalies, ir tik trumpą laiką ryte, todėl neturi jokios įtakos šilauogių augimui. Be to, remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis nedidelis trumpalaikis šešėlis krentantis ant šilauogių net padidina jų derlingumą.
21. Teigė, kad liudytojas A. S. ir jo sutuoktinė liudytoja E. S. pateikė išvadas, paneigiančias L. Č. parodymus, jog tujos turi įtaką šilauogių auginimui.
22. Tvirtino, jog teismas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nes 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų teiktus paaiškinimus ir įrodymus, kaip atsikirtimus į ieškovų ir liudytojos L. Č. tvirtinimus. Ieškovai nepateikė objektyvių įrodomąją reikšmę turinčių įrodymų, patvirtinančių jų teisių pažeidimą, priešingai jie pažeidė apeliantų teises ir teisėtus interesus, savavališkai nupjovė tujų lajas, liko tik stiebai, naikino tujas panaudojant chemines medžiagas, todėl tujos išvis gali žūti, o dalis tujų jau nudžiūvo.
23. Teismo ieškovei I. V. priteistos bylinėjimosi išlaidos prieštarauja teisės aktuose nustatytiems maksimaliems dydžiams ir kasacinio teismo išaiškinimams.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodė, kad nei ieškovai, nei bet kurie ankstesni ieškovų sklypo savininkai notarine forma patvirtinto sutikimo apeliantams dėl tujų auginimo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nebuvo išdavę. 1998 m. sausio 6 d. V. A. išduotas sutikimas yra negaliojantis ir byloje juo negali būti remiamasi įrodinėjant aplinkybę, esą ankstesnieji ieškovų sklypo savininkai išdavė tinkamos formos sutikimą apeliantams, kurio pagrindu apeliantų sklype galėtų būti auginama gyvatvorė ir kiti augalai, neribojant jų aukščio ir atstumo nuo ieškovų sklypo ribos.
26. Teigė, kad teisės aktų, reglamentuojančių tujų priežiūrą bei minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo, įsigaliojimo momentas nėra aktualus, kadangi apeliantams tenka nuolatinio pobūdžio pareiga prižiūrėti tujas taip, kad jų aukštis neviršytų teisės aktuose nustatytų maksimalių rodiklių.
27. Pažymėjo, jog ieškovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype esantis šilauogynas buvo įrengtas profesionaliai. Liudytojos L. Č., lankiusios ginčo vietoje, apklausos turinys neabejotinai patvirtina, jog šiuo atveju būtent nuo apeliantų pasodintų tujų krentantis šešėlis šiuo atveju trukdo šilauogių derliaus gausumui.
28. Liudytojas A. S. nesilankė atsakovų sklype ir jo parodymais apie apeliantų tujas ir ieškovų šilauogių krūmus remtis nebuvo jokio faktinio pagrindo.
29. Teismas, ieškovei I. V. priteisdamas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų rekomendacinių dydžių
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
31. Apeliantai apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
32. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų
33. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
34. Apeliantai su apeliaciniu skundu teikė naujus rašytinius įrodymus – nuotraukas su aprašymais. Nurodė, kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, ribojo apeliantų atsikirtimus į liudytojos L. Č. parodymus, todėl buvo nešališkas.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neįrodė CPK 314 straipsnyje numatytų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų 2025 m. kovo 10 d. rašytinių paaiškinimais, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog teikiami paaiškinimai ir įrodymai iš esmės nesusiję su ginčo esme, tai yra ieškovės teisėmis dėl apeliantų auginamų tujų. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su apeliantų sklype augančiomis tujomis, jų aukščiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų pateiktus rašytinius paaiškinimus su įrodymais, taip pat nėra teisinio pagrindo priimti juos apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų.
Dėl skundžiamo sprendimo
36. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovų reikalavimus, padarė klaidingas, nepagrįstas įrodymais išvadas. Ieškovai, įgydami nuosavybės teises pagal pirkimo – pardavimo sandorį į žemės sklypą perėmė ir visas sąlygas, tame tarpe ir tujų pasodinimą, t. y. ne tik teises, bet ir pareigas. Ieškovai, pirkdami sklypą sutiko su esama padėtimi, tame tarpe ir tujų aukščiu ir jų pasodinimo atstumu. Su tokiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
38. Byloje iš esmės kilo ginčas apeliantams priklausančiame žemės sklype pasodintų tujų reikšmės ieškovų nuosavybės teisės pažeidimams. Byloje nustatyta ir neginčijamos faktinės aplinkybės, atsakovų sklype esančios tujos yra pasodintos arčiau nei 3 metrai nuo ieškovų sklypo ribos, tujų aukštis yra apie 4 – 5 metrus.
39. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, juo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Taisyklės nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (Taisyklių 1–2 punktai). Šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje numatyta, kad reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų (Taisyklių 2 punktas). Remiantis taisyklių 5.11 punktu medžiai ir krūmai veisiami taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Priede nurodyta, kad medžių ir krūmų rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 metrai arba formuojami aukštesnis kaip 3 metrų, leistinas mažiausias atstumas iki kaimyninio sklypo ribos iš kitų nei šiaurinė pusė yra 3 metrai.
41. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tikslus tujų pasodinimo laikas, atsižvelgiant į šalių nurodomus jų pasodinimo metus, esminės reikšmės, sprendžiant, ar apeliantai, tujas augindami ir prižiūrėdami nepažeidžia teisės aktuose įtvirtintų aukščio reikalavimų, neturi.
42. Nors apeliantai ir teigia, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Taisyklės, nes tujų sodinimo laikotarpiu jos negaliojo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl teisės akto taikymo taip pat turi būti atsižvelgiama į juo reguliuojamų santykių pobūdį. Gyvatvorės priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, sklypo savininkas turi šių reikalavimų laikytis. Pripažintina, jog faktas, kad tujos buvo pasodintos 2002 metais, neatleidžia apeliantų nuo pareigos jas prižiūrėti taip, kad aukštis neviršytų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
43. Byloje esantis 2024 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Geo Planum“ parengtas vietovėje augančių želdinių vietos ir aukščio planas M 1:5004 patvirtina, kad tujos, augančios ties ieškovų sklypo riba, yra nuo 4,33 metrų iki 5,12 metrų aukščio. Apeliantai neginčija byloje esančių nustatytų tujų aukščio. Atsižvelgiant į nustatytų Taisyklių reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai, augindami tujų gyvatvorę, nesilaikė Taisyklėse numatytų aukščio reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė ieškovų teises.
44. Nors apeliantai teigia, kad perkant sklypą, tujas ieškovai matė, kokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos tujos buvo pasodintos ir koks jų aukštis, todėl negali reikšti pretenzijų, tai neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis.). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Pripažintina, kad neturi reikšmės, kada ieškovai kreipėsi dėl teisės pažeidimo gynimo, nes ieškovams nedavus apeliantams sutikimo tujas auginti aukščiau nei įstatyme numatytam aukščiui, apeliantai nuolat pažeidžia ieškovų teises ir šis pažeidimas nėra likviduotas.
45. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai įvertino rašytinį V. A. sutikimą dėl tujų pasodinimo prie jo sklypo ribos. Sutikimą dėl tujų sodinimo parašė ir pasirašė V. A.. R. A. patvirtino, kad tėvui buvo suteikta teisė veikti savo nuožiūra (diskrecija), tvarkant visus klausimus, susijusius su žemės sklypo valdymu. V. A. duotas sutikimas privalomas naujam savininkui, kadangi jokie teisės aktai nenustato reikalavimo, jog pasikeitus savininkui, turi būti gautas naujas sutikimas.
46. 2025 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad sutikime parašyta, kad veikia pagal sklypo savininko įgaliojimą, kuris buvo žodinis. Dukra mokėsi Kaune, sakė „tėvuk čia man viską tvarkyk ir nesuk man galvos“. Taigi, liudytojo V. A. parodymai patvirtina, kad jis neturėjo žemės sklypo savininkės R. A. notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo valdyti žemės sklypą, sudaryti jo suvaržymo sandorius (CK 1.74 straipsnio), o žemės sklypo savininko bendro pobūdžio pasakymas „viską tvarkyk ir nesuk man galvos“, tokios teisės nesukuria. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, 1998 m. sausio 6 d. V. A. išduotas sutikimas yra negaliojantis ir byloje juo negali būti remiamasi įrodinėjant aplinkybę, esą ankstesnieji ieškovų sklypo savininkai išdavė tinkamos formos sutikimą apeliantams, kurio pagrindu apeliantų sklype galėtų būti auginama gyvatvorė ir kiti augalai, neribojant jų aukščio ir atstumo nuo ieškovų sklypo ribos.
47. Teisėjų kolegija įvertinusi tujų amžių, pasodinimo aplinkybes sprendžia, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti apeliantus tujas ties žemės sklypo riba, besiribojančia su ieškovų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu formuoti iki 3 m aukščio, atitinka proporcingumo principą.
48. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų apie jų teisių pažeidimus, atsakovų tujos auga rytinėje pusėje nuo ieškovų šilauogių, todėl šešėlis gali kristi tik ant ieškovų sklypo rytinės pusės siauros dalies, todėl neturi jokios įtakos šilauogių augimui.
49. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus regioninio skyriaus 2024 m. birželio 21 d. patikrinimo akte Nr. PAT-413111 nurodoma, jog šalia auginamų šilauogių auga kaimyno auginamos tujos. Jos meta šešėlį ant auginamų šilauogių ir sulaiko vėją, todėl susidaro palankesnės sąlygos vystytis ligoms. Ieškovų pateiktuose 2024 m. birželio 5 d., rugpjūčio 20 d., rugsėjo 10 d. vaizdo įrašuose matyti, kad šilauogės auga netoli tujų, dalis yra sveikų, dalis yra sunykusių. Liudytoja L. Č., kuri dirba šilauogių auginimo srityje nurodė, kad ieškovų sodelis įrengtas kaip turi būti, įrengtas laistymas, parinktos atsparios veislės, gal dėl to kai kurie krūmai auga, bet matosi, kad jie silpsta nuo tujų, kuri netgi ne gyvatvorė, o labiau siena.
50. Liudytojas A. S. yra miškininkas, jis šilauogių neapžiūrėjo, tik nurodė, kad šilauogių augimui gali įtakoti daugybę faktorių, reiktų ilgą laiką stebėti. 2024 m. gruodžio 4 d. Draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ rašte Nr. 24-5 nurodyti veiksniai, įtakojantys šilauogių augimą, yra bendro pobūdžio ir nurodoma, kad iš ryto tujos meta šešėlį tik kelias valandas, todėl tai įtakos šilauogių auginimui neturi. Tinkamai pasodintas ir prižiūrimas augalas gali puikiai derėti ir prie dalinio užpavėsinimo. Taigi, tiek liudytojo A. S. parodymai, tiek 2024 m. gruodžio 4 d. Draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ raštas nepaneigė liudytojos L. Č. parodymų, jog tujos turi įtaką šilauogių auginimui, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias nuotraukas, vaizdo įrašus, liudytojų parodymus pagrįstai sprendė, kad dėl atsakovų auginamų tujų ieškovų teisės yra pažeistos, nes jų sklype esantys augalai dėl tujų gyvatvorės metamo šešėlio skursta.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 42-43, 46 punktus, sprendžia, kad esamos atsakovų gyvatvorės aukštis turi būti ribojamas šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių augančių gyvatvorių aukštį (CK 4.98 straipsnis).
52. Teisėjų kolegija nevertina apeliantų apeliacinio skundo argumentų dėl jiems padarytos žalos, nes tai nėra susiję su nagrinėjama byla. Kitų apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
54. Pirmosios instancijos teismas tenkinęs ieškinio reikalavimus, priteisė iš atsakovų 9 804,96 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nesutinka su priteistų 9 394,96 Eur advokato bylinėjimosi išlaidų dydžiu bei teigia, kad jos prieštarauja teisės aktuose nustatytiems maksimaliems dydžiams.
55. Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 9 394,96 Eur, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei apmokėjimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės patirtos išlaidos nėra detalizuotos pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, tačiau iš pačios bylos matyti, jog ieškovų atstovas teikė prašymus, buvo keičiamas ieškinio reikalavimas, vyko 6 teismo posėdžiai, todėl nėra abejonių, kad bent jau paminėtuose įvykiuose ieškovams buvo suteiktos teisinės paslaugos.
56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau - Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
57. Kaip jau nurodyta nutarties 55 punkte, ieškovų atstovas nagrinėjamoje byloje teikė eilę teisinių paslaugų (teikė daugiau nei 4 prašymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė 8 valandos), todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą ir jos aplinkybes, pirmosios instancijos teisme spręsto klausimo sudėtingumą, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių nei rekomenduojama, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė, todėl sprendžia esant pagrindui patikslinti ieškovės I. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodant 7 410,00 Eur sumą, iš kurios atstovavimo išlaidas sudaro 7 000,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Apeliantai apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį.
59. Ieškovė I. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą už atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidų dydį, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos.
60. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas (jo materialusis pagrindas) atmestinas, skundžiamas sprendimas patikslintinas priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės I. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, tikslinant iš atsakovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteistinas bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 7 410,00 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai dešimt eurų 00 ct).
Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 202,20 Eur (du tūkstančiai du šimtai du eurai 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.