- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-1115-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36371-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- D. D.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukros V. D. gyvenamąją vietą su motina M. K.; priteisti iš atsakovo D. D. nepilnametės dukros V. D. išlaikymui po 637,50 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 12 dienos į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, arba į kitą M. K. nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskiriant M. K.; priteisti iš atsakovo D. D. 17 250 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį pakeitė – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatė V. D. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. K., taip pat priteisė nepilnametei dukrai V. D. laikiną išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Atsakovas D. D. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. D.; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete V. D.: 1. Tėvas D. D. su nepilnamete dukra V. D. bendrauja dvi darbo dienas per savaitę: antradienį ir ketvirtadienį paimant dukrą iš motinos M. K. gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant dukrą tą pačią dieną iki 20 val. Tėvui D. D. ir motinai M. K. sutinkant darbo dienos gali būti keičiamos į kitas darbo dienas; 2. Tėvas D. D. su nepilnamete dukra V. D. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, vaiką pasiimant iš motinos M. K. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. bei grąžinant vaiką į motinos M. K. gyvenamąją vietą iki 20 val. Atsakovas nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, bei pažeidžia atsakovo kaip tėvo teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra. Taip pat nurodė, kad su dukra nesimatė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – nustatė atsakovo D. D. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete V. D.: 1. Tėvas D. D. su nepilnamete dukra V. D. bendrauja dvi darbo dienas per savaitę: antradienį ir ketvirtadienį paimant dukrą iš motinos M. K. gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžinant dukrą tą pačią dieną iki 20 val. Tėvui D. D. ir motinai M. K. sutinkant darbo dienos gali būti keičiamos į kitas darbo dienas; 2. Tėvas D. D. su nepilnamete dukra V. D. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, vaiką pasiimant iš motinos M. K. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. bei grąžinant vaiką į motinos M. K. gyvenamąją vietą iki 20 val. Teismas pažymėjo, kad CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl atsižvelgęs į atsakovo išdėstytas aplinkybes, kad ieškovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, bei pažeidžia atsakovo kaip tėvo teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra ir į tai, kad abu tėvai turi pareigą dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime, atsakovo prašymą tenkino.
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną D. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: tėvas D. D. turi teisę su dukra V. D. bendrauti Airijoje porinių metų savaičių savaitgaliais; susitikimai negali trukti ilgiau nei 4 valandas per dieną ir ilgiau nei iki 20.00 val.; D. D. prieš dvi savaites iki atvykimo į Airiją privalo suderinti su ieškove M. K. pasimatymų su dukra laiką ir vietą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Ji gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nepilnametis vaikas yra Lietuvoje, o šiuo atveju jis su ieškove atostogauja kitoje valstybėje, kurioje 3-6 mėnesius ir bus laikinoji vaiko gyvenamoji vieta. Paaiškina, kad dar prieš iškeliant bylą teisme, ieškovė planavo savo ir dukros atostogas. 2014 m. lapkričio 10 d. ieškovė įsigijo lėktuvo bilietus į Airiją pas ten gyvenantį savo brolį. 2014 m. lapkričio 22 d. ieškovė su dukra V. D. iš Vilniaus Tarptautinio oro uosto išskrido į Dubliną atostogauti pas Airijoje gyvenantį savo brolį. Pažymi, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB „Dėl Europos Sąjungos Piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“ ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1612/68 „Dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje“ bei kiti Europos sąjungos kompetentingų institucijų priimti norminiai aktai suteikia teisę Lietuvos piliečiui (kaip Europos Sąjungos piliečiui) laisvai judėti, apsigyventi (ir iš dalies dirbti) savo pasirinkimu be jokių suvaržymų kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tokią teisę turi ir kiti piliečio šeimos nariai. Priėmęs skundžiamą nutartį teismas užkirto kelią ieškovei ir dukrai laisvai judėti, ir laisvai pasirinkti vietą kur jos nori atostogauti.
Atsiliepimas
Atsakovas D. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė akivaizdžiai ir grubiai piktnaudžiauja motinos teisėmis bei pažeidžia tėvų teisių ir pareigų lygybės principą prieš vaiką. Ieškovė 2014-11-22 neteisėtai išvežė jų nepilnametę dukrą į Airiją, kurioje ji kaip teigia jos atstovai gali būti iki 6 mėnesių. Atsakovas mano, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra nelogiška, nes pasak pačios ieškovės ji ketina būti Airijoje nuo 3 iki 6 mėn. Tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą ieškovė su nepilnamete dukra jau bus Lietuvoje. Be to, ieškovės siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka yra praktiškai neįgyvendinama kitoje valstybėje. I-os ar apeliacinės instancijos teismas tvirtindamas siūlomą tvarką ne tik išeitų iš savo jurisdikcijos ribų, tačiau pritaikius siūlomą bendravimo tvarką atsakovas ne tik nežinotų kur kreiptis, tačiau nežinotų kokios institucijos užtikrintų Lietuvos teismų nutarties įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Pateiktame atskirajame skunde ieškovė nesutinka su šia nutartimi, nurodo, jog ji yra neįgyvendinama, kadangi ieškovė 3-6 mėnesių laikotarpiui yra išvykusi atostogų į Airiją.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad ji su bylos šalių nepilnamete dukra 3-6 mėnesius atostogaus Airijoje, todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas yra neįmanomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka prioritetiniais laikomus vaiko interesus.
Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d. ).Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečio šalių vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad M. K. 3-6 mėn. atostogos Airijoje su nepilnamete dukra V. D. yra pernelyg ilgos bendrąja atostogų prasme, lyginant su Darbo kodekse įtvirtintų darbuotojams suteikiamų 28 dienų kasmetinių apmokamų atostogų trukme ir tai pagrįstai sąlygoja tėvo D. D. bendravimo teisių suvaržymą su nepilnamete dukra. Tokia teismo pozicija laikytina pateisinamu M. K. judėjimo laisvės ribojimu iki bus galutinai teismo sprendimu nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Kaip teisingai nurodo apeliantė, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB „Dėl Europos Sąjungos Piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“ ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1612/68 „Dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje“ bei kiti Europos sąjungos kompetentingų institucijų priimti norminiai aktai suteikia teisę Lietuvos piliečiui (kaip Europos Sąjungos piliečiui) laisvai judėti, apsigyventi (ir iš dalies dirbti) savo pasirinkimu be jokių suvaržymų kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir tokią teisę turi ir kiti piliečio šeimos nariai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir apeliantės bei jos dukros teisės laisvai judėti pažeidimas, iš esmės yra siejami su ilgalaike bendravimo tvarkos perspektyva, tačiau skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, šia nutartimi laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nustatyta atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Tuo labiau, kad ir pati apeliantė nurodo, kad atostogų išvyko 3-6 mėnesiams. Kadangi teismui nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių jos ir dukros atostogų pabaigą, sutinkama su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė ir jo dukra iš atostogų jau gali būti sugrįžusios. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pritaikytos laikinosios priemonės yra neįgyvendinamos.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo procese apeliantė turi teisę pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu, pateikdama jį pagrindžiančius įrodymus, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti, o ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės pasinaudoti nurodyta tvarka (CPK 148 str., 149 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.