- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-884-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36371-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukros V. D. gyvenamąją vietą su motina M. K.; priteisti iš atsakovo D. D. nepilnametės dukros V. D. išlaikymui po 637,50 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 12 dienos į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, arba į kitą M. K. nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskiriant M. K.; priteisti iš atsakovo D. D. 17 250 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius.
Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną dukros V. D. gyvenamąją vieta su motina M. K. ir priteisti iš D. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. po 637,50 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, o nuo 2009 m. pabaigos, ieškovei su atsakovu pradėjus gyventi skyrium, dukra ieškovė rūpinais viena, padedama mamos. Su atsakovu vaikas vienas niekada nebendravo, bendravimas visada vyksta ieškovei dalyvaujant. Norint apsaugoti nepilnametės dukros interesus į stabilią aplinką ir asmeninio gyvenimo neliečiamumą, būtina nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Per 2014 metus atsakovas dukros išlaikymui yra skyręs tik 1200 Lt, apie 120 Lt per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio alga. Šalių nepilnametės dukros poreikiai yra didesni nei minimalūs.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, kad ketina nepilnametį vaiką išvežti į užsienio valstybę, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad nepilnametis vaikas ieškinio padavimo momentu gyvena kartu su ieškove, o ieškovė nenurodė kitų priežasčių, dėl ko turėtų būti taikomos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, netenkintinas.
Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaikymas šiuo metu reikalingas nepilnamečiui vaikui. Susipažinęs su ieškovės išdėstytais motyvais, SODRA duomenimis apie atsakovo gaunamas pajamas, teismas sprendė, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį pakeisti – priteisti iš D. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. po 637,50 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti laikiną dukros V. D., gyvenamąją vieta su motina M. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pateiktoje psichologo išvadoje ir rekomendacijose dėl V. D. nurodyta, kad vaikas turi baimę išsiskirti su mama. Esant pas psichologą mergaitė atsisakė leisti mamai palaukti koridoriuje, net ir paliekant pravertas duris. Psichologė konstatavo aukštą išsiskyrimo nerimą. Ši specialisto išvada sudaro pagrindą manyti, kad, nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos ir tėvui paėmus vaiką iš mamos, gali būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės.
2) Negalima sutikti, kad 300 Lt dydžio mėnesinis išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko interesus iki bylos išnagrinėjimo. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, yra pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo dydį iki 637,50 Lt.
3) Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar dėl kitokių priežasčių negalėtų gauti jo ir jo vaiko poreikius atitinkančias pajamas. Tėvo pajamų slėpimas, nenorėjimas dirbti ir užsidirbti negali būti pagrindu mažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Teismas negali didžiosios vaiko išlaikymo naštos perkelti ant ieškovės pečių, taip palengvinant vaiko išlaikymo naštą atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas D. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jis gali patenkinti tik būtinus vaiko poreikius, todėl 637,50 dydžio laikinas išlaikymas pažeis proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Ieškovės teismui pateikti vaiko poreikio paskaičiavimai visiškai neatitinka tikrovės ir realių abiejų tėvų galimybių. Ieškovės ieškinyje pateikiama „Vaiko poreikių per mėnesį lentelė“ yra akivaizdžiai neproporcinga ir nepagrįsta esamais vaiko poreikiais ir atsakovo turtinėmis galimybėmis.
2) Atsakovas tik 2014 m. lapkričio 24 d. sužinojo, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 22 d. neteisėtai išvežė jų nepilnametę dukrą į Airiją, kurioje ji gali būti iki 6 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtino laikiną bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ieškovės ir nepilnametės dukros V. D. jau šiuo metu Lietuvoje nėra. Ieškovė netinkamai įgyvendina savo kaip motinos teises ir pareigas bei jomis piktnaudžiauja, todėl atsakovas nesutinka, kad laikina vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Teismas šeimos bylos gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų bei laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Būtent minėtų laikinųjų apsaugos priemonių t. y. laikino dukros gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, pateiktu teismui ieškiniu prašė ieškovė.
Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaranti sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šia laikinąją apsaugos priemone taip užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas t. y. status quo išsaugojimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mažametė (gim. 2009 m. birželio 23 d.) V. D. gyvena kartu su motina, atsakovas D. D. jau keletą metų gyvena skyrium nuo ieškovės ir mažametės dukters. Teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį atsakovas neprieštaravo, kad V. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. K.. Tarp šalių kyla nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo prašymu nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tačiau vaiko laikinos gyvenamosios vietos klausimas byloje liko neišspręstas.
Kadangi ieškovė ir atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, mažametė M. K. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gyvenimas kartu su ieškove pažeistų vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną dukros V. D., gyvenamąją vieta su motina M. K.. Tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas užtikrintų esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitiktų mažamečio vaiko interesus, apsaugant vaiką nuo bereikalingų, stresą keliančių pokyčių. Be to, tokiu būdu būtų užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad prieštarauja laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove šioje proceso stadijoje, kadangi ieškovė netinkamai įgyvendina savo kaip motinos teises ir pareigas bei jomis piktnaudžiauja, be atsakovo žinios ir sutikimo išsivežė vaiką į užsienį, trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra susiję ne su laikina vaiko gyvenamąja vieta, o su atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos teisėtumas ir vykdymas nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas, o šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra pakankamas pagrindas neišspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Pažymėtina, kad, esant pagrindui, iš šalių neatimama teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Pateiktu atskiruoju skundu ieškovė taip pat prašo padidinti iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 637,50 Lt per mėnesį.
Teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šis kriterijus taikomas ir nustatant laikino išlaikymo dydį, ypač atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu dar nėra galimybės tinkamai įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu. Nors šis kriterijus, kaip minėta, yra orientacinis, nuo jo gali būti nukrypstama tik esant svarbioms aplinkybėms – akivaizdžiai skirtingai tėvų turtinei padėčiai, dėl kurios vienas iš tėvų turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, objektyvioms ir nuo šalies valios nepriklausančioms aplinkybėms, dėl kurių vienas iš tėvų nepajėgia teikti nurodyto dydžio išlaikymo vaikui (sunki sveikatos būklė, didelis išlaikytinių skaičius, ir pan.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 300 Lt laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgė tik į atsakovo gaunamas pajamas, ir jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas neturėtų teikti vaikui pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo bylos nagrinėjimo metu nenustatė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteisto išlaikymo dydžio, nepagrįstai perkėlė didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tai sudaro pagrindą ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, priteisiant iš atsakovo 150 EUR (517,50 Lt) dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį pakeisti.
Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. K. (a/k (duomenys neskelbtini)
Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iš atsakovo D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei dukrai V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.