- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- 2-534/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Danske lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Cars Agro Rent“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Danske lizingas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė Sampo banko lizingas“) dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. B2-1592-178/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cars Agro Rent“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Danske lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Cars Agro Rent“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė Lizingo sutartis dėl lengvojo transporto įsigijimo finansavimo (toliau – Lizingo sutartys), tačiau nuo 2006 m. spalio 17 d. atsakovas nebeapmoka sąskaitų ir pradelsta atsakovo skola ieškovui pagal Lizingo sutartis yra 525 251,91 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas, vadovaudamasis Lizingo sutarčių 14.1.3 punktu, nuo 2007 m. kovo 26 d. nutraukė su atsakovu Lizingo sutartis, kadangi atsakovas daugiau kaip 20 dienų vėlavo sumokėti ieškovui mokėtinas sumas pagal Lizingo sutartis ir atsiėmė iš atsakovo Lizingo sutarčių pagrindu valdytą turtą. Taip pat nurodė, kad 2007 m. liepos 20 d. ieškovas ir atsakovas, atstovaujamas UAB „Cars Agro Rent“ turto administratoriaus UAB „Tigesta“ įgalioto asmens S. B. , sudarė skolos suderinimo aktą (toliau – Aktas), kuriuo patvirtintas atsakovo 4 951 763,73 Lt skolos dydis 2007 m. gegužės 31 d., kas patvirtina atsakovo skolos ieškovui faktą, akte nurodyta bendra atsakovo skola ieškovui, įskaitant skolą pagal Lizingo sutartis bei pagal dar dešimt finansinio lizingo sutarčių dėl sunkiojo transporto įsigijimo. Ieškovo duomenimis, atsakovas nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų. Ieškovas nurodė, kad pagal atsakovo 2007 m. gegužės 31 d. balansą, atsakovas turėjo turto už 286 093 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai ieškovui sudaro 525 251,91 Lt, todėl akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai ieškovui viršija visą atsakovo turimą turtą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktu, atsakovas laikytinas nemokia įmone.
Atsakovas UAB „Cars Agro Rent“ su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. birželio 11 d. jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su analogišku pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Šis pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 452 383,28 Lt pagal Lizingo sutartis dėl lengvojo transporto įsigijimo ir 4 330 180,51 Lt pagal lizingo sutartis dėl sunkiojo transporto įsigijimo. Ieškovo pateiktas pareiškimas šioje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo yra grindžiamas 525 251,91 Lt skolos pagal Lizingo sutartis dėl lengvojo transporto įsigijimo, t. y. lyginant su ankstesniu 2007 m. gegužės 11 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas šiuo metu nebenurodo atsakovo įsiskolinimo pagal lizingo sutartis dėl sunkiojo transporto įsigijimo. Atsakovas akcentavo, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis), kuriuo konstatuota, jog neišsprendus ginčo dėl skolos pagrįstumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki. Lyginant 2007 m. gegužės 11 d. ir 2008 m. sausio 28 d. ieškinius, atsakovas laikė, jog tapatūs yra jų dalykai ir pagrindai, tik sumažėjo antrajame ieškinyje nurodyto reikalavimo dydis, o tokiu atveju pareiškimo pagrindas laikomas tapačiu, todėl pareiškimams esant tapatiems, byla turi būti nutraukta. Atsakovo nuomone, ieškovas klaidina teismą, kad šis pareiškimas reiškiamas dėl jokiose civilinėse bylose atsakovo neginčijamų mokėtinų sumų. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ieškovo 2007 m. gegužės 15 d. ieškinys atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-666-56/08 dėl įpareigojimo įvykdyti pinigines prievoles, taigi, ginčas dėl atsakovo skolos ieškovui pagal Lizingo sutartis šiuo metu nėra pasibaigęs ir bus nustatytas tik teismui išnagrinėjus minėtą civilinę bylą Nr. 2-666-56/08. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, negalima vadovautis ieškovo pateikta UAB „Finrosta“ sudaryta revizoriaus ataskaita, kadangi ji yra sudaryta išimtinai pagal ieškovo pageidavimus, be to, ataskaitoje į atsakovo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus yra įtrauktas 4 951 764 Lt atsakovo įsiskolinimas ieškovui, nors šio įsiskolinimo dydis bei pagrįstumas nėra aiškus bei ginčijamas kitose civilinėse bylose. Atsakovo teigimu, 2007 m. liepos 20 d. Skolos suderinimo akto, kaip įrodymo, tikrumas taip pat yra ginčijamas kitose civilinėse bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi bylą nutraukė. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pagal anksčiau paduotą ieškovo ieškinį atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla b. Nr. B2-2132-45/07) Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovui kelti bankroto bylą buvo atsisakyta iš esmės motyvuojant tuo, kad teismuose yra ginčijamas atsakovo finansinių įsipareigojimų ieškovui pagrįstumas, ir šiuo metu šios aplinkybės nėra išnykusios ar pasikeitusios. Teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje ieškovas ieškinį grindė atsakovo įsiskolinimais pagal Lizingo sutartis dėl lengvojo ir sunkiojo transporto, t. y. dvejopo pobūdžio įsiskolinimais, o nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės naujo ieškinio pagrindu nurodo ankstesnio ieškinio dalį, teigdamas, jog dėl tokio įsiskolinimo ginčų nėra. Teismas laikė neabejotinu, kad ginčo šalys ir dalykas nagrinėjamoje byloje bei civ. b. Nr. B2-2132-45/07 yra tapatūs. Reikalavimo pagrindas skiriasi tik tuo, kad ieškovas šiuo atveju apsiriboja lengvojo transporto Lizingo sutartimis – ankstesnio ieškinio dalimi. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-2132-45/07 ieškinio pagrindu buvo tiek įsipareigojimai dėl sunkiojo transporto Lizingo sutarčių, tiek ir įsipareigojimai pagal lengvojo transporto Lizingo sutartis, taigi, ir pastarųjų įsipareigojimų reikšmingumas jau išnagrinėtas. Teismas atkreipė dėmesį, jog, sutinkant su ieškovo pozicija, kad įsiskolinimo pagal lengvojo transporto Lizingo sutartis dydžio pakanka bankroto bylos iškėlimui, tai tokiu atveju jo turėjo pakakti ir ankstesnėje byloje. Teismas sprendė, jog tarp šalių tebevyksta ginčas inter alia ir dėl įsipareigojimų pagal lengvojo transporto Lizingo sutartis, todėl dabartinės faktinės aplinkybės, lyginant su buvusiomis ankstesnės bylos nagrinėjimo metu, yra nepasikeitusios. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas pažymėjo, kad kol išlieka nepasikeitusios faktinės aplinkybės dėl ginčų, buvusios jau anksčiau nagrinėtos bylos metu, ieškinys laikytinas pareikštu tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo nuomone, ieškovo nurodomi bei pateikti papildomi įrodymai gali turėti įtakos tik atsakovo nemokumui nustatyti, o ne ieškinio vertinimui tapatumo prasme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB ,,Danske lizingas“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia atsakovo pradelstais įsipareigojimais pagal finansinio lizingo sutartis dėl lengvojo transporto finansavimo, šios skolos atsakovas jokiose civilinėse bylose neginčija. Civilinė byla Nr. 2-666-232/2008 yra pradėta pagal ieškovo ieškinį prieš atsakovą ir UAB „Metoil“ dėl įpareigojimo įvykdyti pinigines prievoles, tokiu būdu ieškovas siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, minėtoje byloje atsakovas nėra pateikę jokio priešieškinio ieškovui dėl skolos pagal finansinio lizingo sutartis dėl lengvojo transporto finansavimo suteikimo nuginčijimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ieškinį prieš ieškovą finansinio lizingo sutarčių dėl sunkiojo transporto finansavimo pagrindu pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2-6023-294/07) tik po to, kai ieškovas ėmėsi veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Teismas turėjo nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba neiškėlimo, tačiau atsakovo mokumo ar nemokumo klausimo teismas nepagrįstai nesprendė ir nenagrinėjo. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra daugiau kaip pusę metų pradelsusi sumokėti 465 814,18 Lt dydžio mokesčius į valstybės biudžetą kai tuo tarpu pagal 2007 m. gegužės 31 d. balansą, UAB „Cars Agro Rent“ turto turi už 286 093 Lt. Neegzistuoja teisės normų, uždraudžiančių kreditoriui ĮBĮ 4, 5 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į teisimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, vien todėl, kad apeliacinės instancijos teismas vieną kartą panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos tam pačiam skolininkui iškėlimo. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti teismo motyvai nepagrįsti jokiomis teisės normomis. Kadangi skundžiama nutartis yra surašyta be motyvų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ji naikintina, nes konstatuotinas absoliutus jos negaliojimo pagrindas.Teismas neteisėtai apribojo ieškovo teises ir galimybes ginti savo pažeistus interesus, nes tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis įsiteisėtų, pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį ieškovas nebeturėtų galimybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir protingumo bei teisingumo principams. 2007 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-686/2007 nurodė, kad ieškinių nagrinėjimas kitose bylose nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi, tokios įmonės, kurios reikalavimas yra ginčijamas, pareikšti ieškiniai. Šiuo atveju nei civilinės bylos Nr. 2-6023-294/07 nagrinėjimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, nei civilinės bylos Nr. 2-666-232/2008 nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme neturi lemiamos įtakos vertinant atsakovo mokumo būseną. Ieškovas pateikė 2007 m. liepos 20 d. Skolos suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažįsta skolą ieškovui ir kuris nėra pripažintas negaliojančiu, bei išvadą, kurioje konstatuoti atsakovo pradelsti įsipareigojimai valstybei. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nepasikeitus 2007 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytoms aplinkybėms. Teismų, praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad pagal ĮBĮ kreditoriumi laikytinas asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str.), tačiau įstatymas nenustato reikalavimo, kad kreditorius savo reikalavimus pagrįstų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Verslo valdymo centras“ v. UAB „Tobula aplinka“, bylos Nr. 2-177/2007).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Cars Agro Rent“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimui pagrįsti atsakovas nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi sprendė ne materialinės teisės, o proceso teisės klausimą ir sprendimą grindė CPK 293 straipsnio 3 punktu. Šiuo atveju ĮBĮ jokių išimčių nenumato, t. y. bankroto procesui galioja taisyklė, jog esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarčiai), priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla teismo nutartimi nutraukiama. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, atmesdama apelianto teiginį, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ji naikintina, konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tą aplinkybę, jog teismas nutartį grindė bylos nutraukimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 293 str. 3 p.).
CPK pirmojo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ĮBĮ normos nenustato draudimo aplinkybėms pasikeitus vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į bankroto instituto tikslus. Bankroto įstatymo normos, kaip viešosios teisės normos, yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. T. y. svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesiejo skundžiamoje nutartyje išnagrinėto klausimo su minėtomis bankroto instituto ypatybėmis.
Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutraukiant bylą šiuo pagrindu, svarbu nustatyti nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos bylos, kurioje yra įsiteisėjęs sprendimas, ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
Atskirajame skunde neginčijama, kad nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinės bylos Nr. B2-2132-45/2007, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą (nutartį), šalys yra tos pačios.
Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-2132-45/2007, ir šioje byloje ieškovas reikalavo iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl konstatuotina, kad reikalavimai abiejose bylose yra tapatūs.
Ieškinio pagrindas yra faktinis ir teisinis. Teisinį ieškinio pagrindą sudaro konkrečios materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek 2007 m. gegužės 11 d. ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2132-45/2007, tiek nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys grindžiamas tapačiomis teisės normomis (CPK 27 str. 4 d, 29 str., ĮBĮ 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 6 str., t. 1, b. l. 2-9, t. 3, b. l. 131-144).
Faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis teisinis reikalavimas. Faktinis ieškovo pareikštų ieškinių pagrindas yra skirtingas. Civilinėje byloje Nr. B2-2132-45/2007 ieškinys buvo grindžiamas pradelstais atsakovo įsipareigojimais ieškovui pagal lengvojo transporto įsigijimo finansinio lizingo sutartis Nr. 4673/ 4884/ 5123/ 5133/ 5134/ 5135/ 5137/ 5138/ 5139/ 5140 bei pagal sunkiojo transporto įsigijimo finansinio lizingo sutartis Nr. 6062/ 6063/ 6064/ 6065/ 6066/ 6067/ 6068/ 6069/ 6070/ 6071. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas grindžiant jį lizingo sutartimis dėl lengvojo transporto įsigijimo finansavimo, tame tarpe ir civilinėje byloje Nr. B2-2132-45/2007 pareikštame ieškinyje nurodytomis sutartimis Nr. 4673/ 4884/ 5123/ 5133/ 5134/ 5135/ 5137/ 5138/ 5139/ 5140. Tačiau pažymėtina, kad be šių sutarčių ieškovas nagrinėjamu atveju pradelstiems įsipareigojimams pagrįsti pateikė ir kitas finansinio lizingo sutartis (t. 1, b. l. 16-29, 121-267, t. 2, b. l. 1-211), dėl kurių Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartimi pasisakyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ginčai teismuose tarp šalių vyksta finansinio lizingo sutarčių Nr. 6062/ 6063/ 6064/ 6065/ 6066/ 6067/ 6068/ 6069/ 6070/ 6071 pagrindu (t. 3, b. l. 160-168, 176-184, 195-200), taip pat finansinių sutarčių Nr. 4673/ 4884/ 5123/ 5133/ 5134/ 5135/ 5137/ 5138/ 5139/ 5140 pagrindu (t. 3, b. l. 160-168, 176-184). Duomenų, jog kokie nors šalių tarpusavio įsipareigojimai būtų grindžiami kitomis tarp šalių sudarytomis finansinio lizingo sutartimis nagrinėjamoje byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2132-45/2007 nebuvo grindžiamas ir 2007 m. liepos 20 d. skolos suderinimo aktu, be to, nagrinėjamoje byloje yra pateikta 2008 m. finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvada dėl UAB ,,Cars Agro Rent“ ūkinės finansinės veikos tyrimo, galinti turėti įtakos nustatant atsakovo finansinę būklę. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys, pareikštas šioje byloje, nėra tapatus pareikštam Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-2132-45/2007, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.