Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus P. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto P. Z. skundas dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo P. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį, paskirta 500 Lt bauda, panaikinimo netenkintas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vyriausioji specialistė 2013 m. gegužės 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. balandžio 29 d. 13.12 val. atlikdama patikrinimą nustatė, kad ant pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengta UAB „duomenys neskelbtini,“ išorinė reklama, o P. Z., būdamas UAB „duomenys neskelbtini,“ direktoriumi, neužtikrino, kad be leidimo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nebūtų įrengiama ir eksponuojama išorinė reklama. Tuo jis pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T2-422 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Klaipėdos mieste taisyklių (toliau Taisyklės) 21.1 ir 31 punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracine tvarka nubaustas P. Z. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, įrodymų vertinimo, kitų, jo manymu, padarytų pažeidimų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog P. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje.

ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T2-422 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Klaipėdos mieste taisyklių 21.1 punkte, dėl kurio pažeidimo P. Z. nubaustas, įtvirtintas draudimas įrengti, klijuoti, eksploatuoti išorinę reklamą negavus leidimo. Pagal 21.1 punktą draudžiama įrengti, klijuoti, eksploatuoti išorinę reklamą negavus leidimo. Pagal 31 punktą išorinę reklamą galima įrengti tik turint savivaldybės administracijos, kuri vadovaujasi Išorinės reklamos įrengimo Klaipėdos mieste taisyklėmis, išduotą leidimą.

P. Z. kaltė padarius ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5–6), fotonuotraukose (b. l. 9) užfiksuotais duomenimis, iš dalies paties apelianto paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu P. Z. pripažino aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku buvo pakabinęs iškabą „Gėrimai“. Tačiau, pasak apelianto, tai tik iškaba, o ne reklama, be to, UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvė yra UAB „duomenys neskelbtini“ privačioje teritorijoje, todėl savivaldybės leidimo nereikėjo. Prieš dabartinį užrašą „Gėrimai“ buvo sena iškaba, kurią nukabino, o prieš uždėdamas naują suderino su savininke UAB „duomenys neskelbtini“.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ iškaba „Gėrimai“ atitiko išorinės reklamos požymius, o jos turinys – reklamos esmę. Antra, nors apeliantas teigia, kad UAB „duomenys neskelbtini“ yra privačioje teritorijoje ir tai nėra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, todėl gauti savivaldybės leidimą nereikėjo, tačiau išorinės reklamos, esančios viso miesto teritorijoje, suderinimas ir leidimo gavimas dėl tokio pobūdžio reklamos su Klaipėdos miesto savivaldybe yra privalomas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, jog Taisyklių 31 punktas numato, kad išorinę reklamą galima įrengti visoje savivaldybės teritorijoje, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir tik turint savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Minėtame punkte nėra išskiriamos įmonės, jų rūšys, turinčios savo teritorijas ar tų įmonių teritorijų nuomotojai ir pan., kadangi savivaldybės teritorija laikytina administraciniu vienetu, priklausančiu Lietuvos Respublikos valstybei.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada, kad P. Z. būdamas įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi bei atsakingu už įmonės veiklą ir jos skleidžiamą informaciją, nepriklausomai nuo to, ar UAB „duomenys neskelbtini“ nuomojasi patalpas iš kitos įmonės, turėjo kreiptis į Klaipėdos savivaldybės administraciją dėl išorinės reklamos leidimo suderinimo, nes P. Z. įmonės veikla tiesiogiai susijusi su pakabinta reklama (gėrimų pardavimu) ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai. P. Z. padaryta veika neabejotinai atitinka ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Priešingai apelianto tvirtinimui, iš 2013 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad P. Z. nurodė, jog protokolą-perspėjimą dėl parduotuvės iškabos gavo, nurodė, kad leidimo įsigijimą pradeda vykdyti.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.