Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo S. B. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nubausta už tai, kad 2013 m. liepos 17 d., apie 12 val., kelio Vilnius-Panevėžys (dešinė pusė) 57,61 km, Ukmergės r. sav., vairuodama automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama automagistralės pirma eismo juosta, persirikiuodama į automagistralės antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vengdamas susidūrimo staiga stabdė, keitė važiavimo kryptį, dėl ko vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos apgadino, taip pat buvo apgadintas automobilis Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 106, 109, 231 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti motyvuotas, jame turi būti pasisakyta dėl visų bylos reikšmingų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, tačiau šiuo atveju teismas apsiribojo tik paties eismo įvykio fakto konstatavimu ir visiškai netyrė jos kaltės ATPK 130 straipsnio prasme bei šį straipsnį pritaikė tik formaliai. Visi teismo motyvai, susiję su ATPK 127 str. 2 d. numatytu pažeidimu, nėra jokių teismo išvadų ir motyvų, kodėl paskirta nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. Iš abstraktaus teismo argumentavimo neaišku, kaip pasireiškė jos tyčia pagal ATPK 130 str. 1 d. Vien eismo įvykio sukėlimas nereiškia, kad ji suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, žinojo savo, kaip eismo dalyvio pareigas, bet nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais, pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, ir nori taip elgtis. Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas bei siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino. Kaltės turinys nustatomas vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes, įvertintina ir tai, ar asmuo turėjo motyvą ir tikslą pasišalinti iš įvykio vietos, kas paprastai būna siekis išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Šiuo atveju bylos duomenys parodo, kad ji sąžiningai galėjo klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesuvokti, jog dėl jos veiksmų persirikiuojant galėjo būti pažeisti kito eismo dalyvio interesai. Vertinant jos veiksmus įvykio metu ir iš karto po jo, pažymėtina, kad ji nuosekliai teigė nesukėlusi jokio eismo įvykio, persirikiavusi į antrą automagistralės juostą, ji išvažiavo į lėtėjimo juostą ir buvo stabtelėjusi tik apsisukimo zonoje, tačiau stabtelėjo ne dėl to, kad suvokė sukėlusi eismo įvykį, o norėdama praleisti kitas transporto priemones, iš automobilio nebuvo išlipusi ir su kito automobilio vairuotoju nebendravo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas A. G., nukentėjusysis M. L., taip pat policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Svarbu ir tai, kad ji po eismo įvykio nesislapstė, bendravo su policijos pareigūnais, davė rašytinius paaiškinimus, neneigė tuo metu buvusi toje automagistralės vietoje, ir važiavusi jai priklausančiu automobiliu Honda Civic. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, dėl tokio eismo įvykio kilimo mechanizmo ji taip pat galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Be to, buvo diena, intensyvus eismas, todėl eismo įvykį galėjo matyti daug žmonių, jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas parodo, kad jai nebuvo jokio tikslo šalintis iš eismo įvykio vietos.

Vertindamas įrodymus, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiojo M. L. ir liudytojo A. G. parodymai teismo posėdžio metu sutapo su rašytiniais paaiškinimais ir neprieštaravo kitiems bylos įrodymams, kadangi nukentėjusiojo parodymai prieštarauja jo rašytiniams paaiškinimams, taip pat liudytojo A. G. parodymams. Rašytiniame paaiškinime nukentėjusysis nurodė, jog buvo priėjęs prie sustojusio automobilio, tačiau teismo posėdžio metu šią aplinkybę paneigė ir nurodė, kad išlipęs iš automobilio spėjo įsidėmėti nuvažiuojančio automobilio numerį, pamatyti, kad už vairo sėdi moteris ir šūktelėti nuvažiuojančiam automobiliui. Tuo tarpu liudytojas A. G. paaiškino, kad nukentėjusysis tik žvilgsniu palydėjo nuvažiuojantį automobilį. Byloje esant prieštaravimams, teismas turėjo būti aktyvus ir pašalinti kylančias abejones. Teismas nesiaiškino paties nukentėjusiojo M. L. veiksmų ir netyrė, ar jie negalėjo įtakoti eismo įvykio, nėra užfiksuota, kokiu greičiu važiavo nukentėjusysis, nes dėl greičio viršijimo net ir tinkamai įvykdžius visas KET nustatytas pareigas išvengti eismo įvykio nebūtų pavykę. Byloje esant prieštaravimams, būtina apklausti tarnybinį pranešimą surašiusį pareigūną M. B. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną R. N., tačiau apylinkės teismas šių asmenų neapklausė, juo labiau, kad M. L. nurodė savo rašytinio paaiškinimo pats nerašęs, o tik diktavęs pareigūnams, ką rašyti. Teismas taip pat neapklausė kartu su ja važiavusios B. P., apie kurią tyrimo metu neminėjo, nes buvo policijos pareigūno suklaidinta, kad uošvienė neva negali būti liudytoju.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog S. B. pagrįstai pripažinta kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ši teisės norma yra blanketinė, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, koks konkretus Kelių eismo taisyklių punktas buvo pažeistas. S. B. buvo inkriminuoti KET 106 ir 109 punktų pažeidimai, pagal kuriuos vairuotojai prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Pažeidėja neneigia, kad įvykio dieną minėtoje automagistralės dalyje iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrąją eismo juostą, o iš jos įvažiavo į lėtėjimo juostą norėdama apsisukti. Nors S. B. teigia, jog prieš manevruodama įsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kad ji kitiems eismo dalyviams nesutrukdys, tačiau šie pažeidėjos paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiojo M. L. ir liudytojo A. G. parodymams. Nukentėjusysis tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme nurodė, jog jis važiavo automagistralės antra eismo juosta, kai automobilis, važiavęs pirmąja eismo juosta, staiga prieš jį persirikiavo į antrąją eismo juostą, todėl jis turėjo staiga stabdyti, dėl ko vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir trenkėsi į kelio atitvarus. Šias eismo įvykio kilimo aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G., kuris automagistralėje važiavo kiek atsilikęs nuo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, liudytojo parodymai atitinka jo rašytinius paaiškinimus, byloje nėra nustatyta, kad A. G. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde keliama versija, jog įvykis galėjo kilti dėl pernelyg didelio greičio, kuriuo važiavo M. L., tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent pažeidėjos veiksmai – neapdairiai atliktas persirikiavimo manevras, kai buvo persirikiuota prieš pat kitą automobilį, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl galimo greičio viršijimo nebuvo galima išvengti eismo įvykio net ir tinkamai atlikus visas KET numatytas pareigas, yra nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi pažeidėja bet kokiu atveju pamačiusi antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį privalėjo jį praleisti.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju S. B. inkriminuoti KET 231.1.-231.3. punktų pažeidimai, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2. ir 98. punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai.

Nepaisant to, jog apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apylinkės teismas tinkamai nemotyvavo savo išvados dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog S. B. kaltė dėl pažeidimo padarymo yra įrodyta, abejonių dėl pažeidėjos kaltės nekyla.

Kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltės turinys tokiu atveju nustatomas įvertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgiant į automobiliams ar kitiems objektams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nors šiuo atveju tiesioginio kontakto tarp automobilių nebuvo, tačiau sprendžiant dėl to, ar S. B. suvokė buvusi eismo įvykio dalyvė, svarbu atsižvelgti į jos veiksmus iš karto po eismo įvykio. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad nukentėjusiojo M. L. teisme duoti parodymai skiriasi nuo jo rašytinių paaiškinimų. Iš karto po įvykio nukentėjusysis teigė, jog buvo priėjęs prie eismo įvykį sukėlusio automobilio, klausė jo vairuotojos apie eismo įvykį, tačiau teisme teigė priešingai, jog prie automobilio priėjęs nebuvo, tik iš tolo sušaukė automobilio vairuotojai. Kadangi šioje dalyje nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, todėl remtinasi liudytojo A. G. parodymais. Byloje nenustatyta, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka rašytinius paaiškinimus. Liudytojas A. G. nuosekliai teigė, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis Honda Civic stabtelėjo apsisukimo zonoje, o apsisukęs įvažiavo į priešingą automagistralės eismo juostą ir trumpam sustojo kelkraštyje, būtent tuo metu jis ir įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius. Tokie liudytojo parodymai paneigia S. B. versiją, jog ji buvo stabtelėjusi tik apsisukimo zonoje tam, kad praleistų pravažiuojančias transporto priemones. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo automobilis iš karto už pažeidėjos automobilio sukdamasis aplink savo ašį net kelis kartus atsitrenkė į kelio atitvarus, ir atsižvelgus į tai, kad S. B. apsisukusi stabtelėjo kelkraštyje, darytina išvada, jog ji suprato dalyvavusi eismo įvykyje, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino pažeisdama aukščiau nurodytus KET punktų reikalavimus, kas patvirtina pažeidėją veikus tyčia. Šios išvados nepaneigia tai, kad S. B. kviečiama atvyko į policiją.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl policijos pareigūnų apklausimo liudytojais. Tarnybinį pranešimą surašęs M. B. tiesiogiai eismo įvykio nematė, tik telefonu bendravo su pažeidėja ir išklausė jos paaiškinimus, R. N. taip pat tiesiogiai nematė eismo įvykio, tik priėmė S. B. paaiškinimus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl tiesiogiai eismo įvykio nemačiusių asmenų apklausa yra netikslinga, nes šie asmenys objektyviai negali paliudyti jokių eismo įvykio ar kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl S. B. kaltės. Nors apeliaciniame skunde S. B. nurodo, kad turėtų būti apklausta kartu su ja važiavusi jos uošvienė, tačiau nenurodo, kokias naujas bylai reikšmingas aplinkybes, kurių nenurodė pati pažeidėja, ji galėtų paliudyti, todėl pripažintina, jog S. B. uošvienės apklausa šiuo atveju taip pat būtų netikslinga.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl apylinkės teismo šališkumo. Byloje nenustatyta jokių objektyvų duomenų, patvirtinančių šį apeliacinio skundo teiginį, vien tai, kad pažeidėja nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas pripažinti apylinkės teismą buvus šališku.

Skirdamas administracines nuobaudas apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirtos administracinės nuobaudos atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, pagal nustatytas aplinkybes nėra per griežtos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimą nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.