Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos(duomenys neskelbtini) universiteto, 2 kurso studentas, dirbantis AB "B. s." krovėju, neteistas,

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos (duomenys neskelbtini) universiteto, 2 kurso studentas, nedirbantis, neteistas,

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) universiteto, (duomenys neskelbtini) fakulteto 2 kurso studentas, nedirbantis, neteistas ir

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis neteistas, kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., G. P., M. G. ir M. M. pagrobė svetimą turtą (automobilį). Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2012-06-01, apie 18.00 val., kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, kartu su M. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, pagrobė nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, stovėjusį automobilj „Vaz 2105", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Turėdami tikslą pagrobti svetimą automobilį ir vykdydami bendrą sumanymą kaltinamieji įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą automobilį. Patekus į automobilį J. P. atsisėdo į vairuotojo sėdynę ir bandė užvesti automobilį užvedimo spynelėje buvusiu raktu. Nepavykus užvesti automobilio ne nuo kaltinamųjų valios priklausančių aplinkybių, nes automobilyje nebuvo akumuliatoriaus, M. G. ir G. P. tempimo lynu prikabino minėtą automobilį prie M. G. vairuojamo automobilio „Mazda 323", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. P. tempiamas M. G. vairuojamo automobilio „Mazda 323", nuvairavo automobilį „Vaz 2105", apie 800 metrų. M. G. nepavykus automobiliu „Mazda 323", užtempti į kalną pagrobto automobilio, kaltinamieji J. P., G. P., M. G. ir M. M. kartu šį automobilį užstūmė į kalną ir paslėpė pavogtą automobilį apleistame garaže. Tokiu būdu pagrobė 3500 litų vertės M. P. priklausantį L. P. vardu registruotą automobilį „Vaz 2105", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais automobilio transporto priemonės registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) bei privalomojo, civilinės atsakomybės draudimo polisu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną su kitais kaltinamaisiais susitikę Vasaros gatvėje, planavo nuvažiuoti į parduotuvę. Važiuodami atgal pro automobilių stovėjimo aikštelę, vykdydami savo susitarimą joje sustojo. Visi kartu prikabino automobilį VAZ 23105 prie M. G. automobilio. Už šio automobilio vairo kaltinamasis atsisėdo psichologiškai palaužtas M. P., kuris jam liepė atsisėsti į mašiną. Kadangi automobilis neužsivedė, jis buvo tempiamas, o kaltinamasis tuo metu sėdėjo jame ir vairavo. Vėliau reikėjo užstumti tą automobilį į kalną ir tai jie padarė visi kartu. Taip pat visi kartu automobilį įstūmė į nenaudojamą garažą. Atsakydamas į teismo ir prokurorės klausimus, kaltinamasis patikslino, kad viskas, ką jis anksčiau nurodė byloje, yra tiesa, kad labai gailisi padaręs nusikaltimą, labai stengsis, kad tai gyvenime daugiau nepasikartotų. Padarytą žalą atlygino.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje J. P. patvirtino savo parodymus (b.t.1, b.l. 141-143) duotus ankstesniu metu.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ir paaiškino, kad įvykis buvo prieš 3 metus, birželio 1 d. Vakare Vasaros gatvėje susirinko jis ir jo brolis J., M. G., M. P. ir M. M. ir nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Nežino, kas pasiūlė sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje. Kartu buvo M. G. su mašina, todėl automobilį VAZ prikalbino prie jo automobilio ir nutempė. Pavogtą automobilį pastatė Vasaros gatvės garažuose. Asmeniškai padėjo stumti mašiną į kalną. Atsakydamas į teismo ir prokurorės klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad padarė didelę klaidą, kad jis taip pat buvo įsėdęs į automobilį VAZ, nes yra daugiau patyręs. Asmeniškai užvesti automobilį, nebandė. Pavogtas automobilis buvo tempiamas, prikabinus jį prie M. G. automobilio, o jis važiavo savo mašina. Jo vairuojamame automobilyje buvo arba M. P. arba M. M., dabar neprisimena. Pavogtą automobilį reikėjo stumti, nes jis nepajėgė užvažiuoti į kalną. Po to, pastatė jį į nenaudojamą ir neužrakintą garažą ir išėjo namo. Nežino, kas rado atrakintą garažą, kuriame nebuvo jokių daiktų, todėl ten ir įstūmė automobilį. Buvo sugrįžę prie garažo po 2-3 dienų, tačiau tuo metu mašinos garaže nebebuvo, o žmonės sakė, kad buvo atvažiavusi policija. Kai stūmė mašiną į garažą, žinojo, kad blogai daro. Nukentėjusysis davė melagingus parodymus, nes jo mašina nebuvo apgadinta. Juolab, jis dar teigė, kad jo garažas apvogtas, langas išdaužtas, tačiau jie dėl to nėra kalti. Nukentėjusiajam atlyginta visa žala. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, kaltinamasis akcentavo, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi, viskas buvo planuota tiesiog kaip pokštas, kuris blogai baigėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje G. P. patvirtino savo parodymus (b.t.2, b.l. 15-19).

Kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad vasaros pradžioje į susitikimą su daugais Vasaros gatvėje, atvažiavo savo automobiliu „Mazda 323". Važiuodami per miestą, su draugais, aikštelėje, esančioje A. g., pamatė automobilį VAZ. Kam kilo ta kvaila idėja pavogti automobilį, neprisimena, tačiau jis asmeniškai tam pritarė, o kiti taip pat neprieštaravo. G. turėtu lynu, prikabino tą mašiną prie jo automobilio ir tempė. Planas buvo nutemti jį į garažus ir palikti. Kvaila idėja. Pavogtą automobilį pastatė garaže. Grįžę į garažą po dienos ar dviejų, jo neberado. Tempiant automobilį niekas jų nestabdė ir nieko neklausė. Nesutinka su nukentėjusiojo parodymais, kuriuose nurodyta, kad visa mašina apdaužyta, nes to nėra nustatyta. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nesiekė jokios finansinės naudos, tai buvo kvailas dalykas.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje M. G. patvirtino savo parodymus (b.t.2, b.l. 65-69).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ir teismui paaiškino, kad nusikaltimo padarymo dieną buvo susitikęs su kitais kaltinamaisiais, kartu važiavo į parduotuvę. Jis asmeniškai sėdėjo arba M., arba G. mašinoje, dabar neprisimena. Nežino, koks buvo tikslas paimti tą automobilį ir kam kilo tokia mintis. Nežiūrint į tai, padėjo užstumti automobilį į kalną. Prieš tai, žinodami, kad automobilis neužsiveda, numatė maršrutą, kad būtų mažiau mašinų. Pavogtą automobilį stūmė į garažų bendriją. Tą dieną labai lijo. Stūmė į antrą garažų aukštą, kad paslėptų nuo lietaus. Pakartotinai garažuose buvo po kelių dienų, tačiau pavogto automobilio ten jau nebuvo. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, blogų ketinimų neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje M. M. patvirtino savo parodymus (b.t.2, b.l. 101-107).

Kadangi kaltinamieji savo kaltę prisipažino visiškai, padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str.), jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymo faktą ir kaltinamųjų kaltę teismas pripažįsta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis M. P. teismui paaiškino, kad asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta. Datos tiksliai neprisimena, tačiau vieną vakarą grįždamas namo pastebėjo, kad šalia namų esančioje aikštelėje nėra automobilio. Kilo mintis, gal policija už parkavimą nutempė, todėl paskambino į policiją, kur sužinojo, jog tokių duomenų nėra.Važiavo į Giraitės g. esančią aikštelę, bet ten automobilio taip pat nebuvo, todėl suprato, kad automobilį pavogė. Pasiskelbęs, jog ieško automobilio, per pažįstamus sužinojo, kad kažkas matė tempiant jo automobilį ir nurodė, kad mašina pastatyta Vasaros gatvėje esančiame garaže. Išsikvietė policiją, reikėjo įrodyti, kad automobilis ten yra. Policija gavo leidimą nupjauti spyną. Automobilis buvo aplamdytas, sugadinta važiuoklė, apibraižytas. Vidus sugadintas, bandyta užvesti. Automobilį aikštelėje buvo palikęs be akumuliatoriaus, kadangi buvo gedimas, signalizacijos nebuvo. Prokurorė neteisingai nurodė ieškinio dydį, faktiškai ieškinys yra apie 2800 Lt. Mašina buvo nuvežta į servisą ir surašytas darbų atlikimo aktas. Automobilis prieš vagystę buvo remontuojamas, tiuninguotas, todėl jo vertė yra išaugusi. Raktas užvedimo spynelėjė buvo užstrigęs,automobilio durelės užrakintos. Savaitę prieš įvykį buvo išdaužtas langas. Kaltinamųjų buvo penki, vienas nepilnametis ir tyrėja siūlė su juo susitaikyti ir tuo būdu bus atlyginta žala. Vienas žmogus surinko pinigus ir atlygino žalą. Finansinių pretenzijų neturi. Su vienu kaltinamuoju yra susitaikęs. Tai turėtų būti kitiems pamoka. Per tyrėją kaltinamieji prašė susitaikyti, bet nukentėjusysis nenorėjo veltis į asmeniškumus. Nori, kad žmonės pasimokytų, nes per metus ir mašiną pavogė, ir garažą apvogė (b.t.1, b.l. 64, 65-66,67,76).

Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo teismas taip pat pripažįsta duomenis, užfiksuotus garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame surasto automobilio VAZ 2105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (b.t.1, b.l.28-37 ); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2012-06-28 išvadą Nr.140-(3550)-IS1-4161 apie tai, kad 2012-06-02 automobilio VAZ 2105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas rankos pėdsakas yra paliktas M. G. dešinės rankos delnu (b.t. 1, b.l.41-43);

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamiesiems J. P., G. P., M. G. ir M. M. pareikštą kaltinimą. Kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad J. P., G. P., M. G. ir M. M. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, neneigia kaltės dėl turtinės žalos padarymo ir visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, t.y. į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 76-78, 86-88,), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse negydytas, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, 2005 m. konsultuotas Vilniaus m. psichikos sveikatos gydytojo psichiatro. 2013-05-28 - 2013-09-30 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad J. P. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, savo veiksmų esmę geba suprasti ir juos valdyti.Priverčiamųjų med. priemonių taikymas nereikalingas ( b.t. 1, b.l. 187, 193, 152, 154, 158-159, 182-183).

Teismas, skirdamas bausmę G. P., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, t.y. į tai kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse negydytas, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, 2005 m. konsultuotas Vilniaus m. psichikos sveikatos gydytojo psichiatro. Skirti teismo psichiatrinę ekspertizę G. P. netikslinga ( b.t. 2, b.l. 29, 30, 37,39, 43).

Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, t.y. į tai kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse negydytas, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas ( b.t.2, b.l. 79, 80-81, 86,87,124).

Teismas, skirdamas bausmę M. M., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, t.y. į tai kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse negydytas, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas (b.t. 2, b.l. 116,117,122,123,124).

Padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamuosius chrakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems J. P., G. P., M. G. ir M. M. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti.

Daiktinių įrodymų ir civilinių ieškinių byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti.

Išaiškinti J. P., G. P., M. G. ir M. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo šiuos įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į arešto bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.