Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-456-628/2014

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00677-2012-8

2014 m. birželio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir J. D., sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei R. L., nuteistųjų gynėjai advokatei T. B., nuteistiesiems J. P., G. P., M. G., M. M., nukentėjusiajam M. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P., G. P., M. M. ir M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

- J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos. Vadovaujantis BK 64¹ str., J. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

- G. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos. Vadovaujantis BK 64¹ str., J. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

- M. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos. Vadovaujantis BK 64¹ str., J. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

- M. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos. Vadovaujantis BK 64¹ str., J. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P.. G. P., M. G. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent:

jie, 2012-06-01, apie 18.00 val., veikdami tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, kartu su M. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, pagrobė nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Antakalnio g. 12, Vilniuje, stovėjusį automobilį „Vaz 2105“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Turėdami tikslą pagrobti svetimą automobilį ir vykdydami bendrą sumanymą jie įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą automobilį. Patekęs į automobilį, J. P. atsisėdo į vairuotojo sėdynę ir bandė užvesti automobilį užvedimo spynelėje buvusiu raktu. Nepavykus užvesti automobilio ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes automobilyje nebuvo akumuliatoriaus, M. G. ir G. P. tempimo lynu prikabino minėtą automobilį prie M. G. vairuojamo automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. P. tempiamas M. G. vairuojamo automobilio „Mazda 323“, nuvairavo automobilį „Vaz 2105“, apie 800 metrų. M. G. nepavykus automobiliu „Mazda 323“, užtempti į kalną pagrobto automobilio, J. P., G. P., M. G. ir M. M. kartu šį automobilį užstūmė į kalną ir paslėpė pavogtą automobilį apleistame garaže. Tokiu būdu pagrobė 3500 litų vertės M. P. priklausantį L. P. vardu registruotą automobilį „Vaz 2105“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais automobilio transporto priemonės registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) bei privalomojo, civilinės atsakomybės draudimo polisu (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas siekiant pasijuokti, jis neturėjo motyvo ar tikslo daryti tyčinį nusikaltimą, tai galėtų būti vertinama kaip neatsakingumas (lengvabūdiškumas), nevertinant galimų pasekmių. Pažymima, kad J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino visiškai, praeityje nebuvo teistas, studijuoja Edukologijos universiteto antrame kurse, dirba AB „B. S.“ krovėju. Apelianto teigimu, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos apriboja jo galimybes atostogų metu (vasarai) išvykti dirbti į užsienį.

Nuteistojo teigimu, jis studijuoja Edukologijos universiteto antrame kure, profesionaliai žaidžia krepšinį, ankščiau nebuvo teistas, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Apeliantas pažymi, kad jo atžvilgiu skirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos užkerta jam kelią vykti į treniruotes, varžybas, kurios vyksta kituose miestuose bei šalyse. Nurodo, kad jo mamai D. P. reikalinga nuolatinė priežiūra, ji daug laiko praleidžia ligoninėse, ją reikia slaugyti naktimis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis yra jauno amžiaus – 20 metų, šiuo metu mokosi vairuoti, ketina mokytis profesinėje mokykloje elektromechanikos specialybės, ankščiau teistas nebuvo, nukentėjusiajam padarytą žalą ji atlygino visiškai. Pažymima, kad M. M. atžvilgiu skirta laisvės apribojimo bausmė užkerta galimybę jam su šeima išvykti atostogauti ar dirbti užsienyje, taip pat jis netenka galimybės vasaros ir rudens metu padėti šeimai atlikti ūkio darbus sode, esančiame už miesto ribų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja advokatė T. B. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

J. P., G. P., M. G. ir M. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų J. P., G. P., M. G. ir M. M. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Tačiau, įvertinus nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšį, bei jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad pastariesiems skirta bausmė yra per griežta, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pagal BK 178 str. 2 d. asmuo, atvirai pagrobęs svetimą turtą arba <...> automobilį, arba <...>, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Įstatymas nenumato sąlygų, kurioms esant teismas parenka vieną iš BK specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Tai išskirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencija.

BK 41 str. 2 d. nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Darytina išvada, kad bausme, kurią J. P. paskyrė pirmosios instancijos teismas, nebūtų užtikrintas teisingumo principas. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kaltininkas padarė apysunkį nusikaltimą, prieš šio nusikaltimo padarymą jis teistas nebuvo, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs veiką.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą bei J. P. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad nuteistasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai atlygino jam padarytą žalą, yra jauno amžiaus, studijuoja Lietuvos Edukologijos universitete antrame kurse, dirba krovėju AB „B. S.“, vasaros laikotarpiu planuoja išvykti dirbti į užsienį. Nors, remiantis byloje pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 78TPK-120/2013, J. P. jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas (b. t. 1, b. l. 182-183). Be to, nuteistasis praeityje administracine tvarka baustas vos du kartus už mažareikšmius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistajam turi būti skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios atlikimas užtikrintų principų, numatytų BK 41 str. įgyvendinimą.

Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentaciją dėl apeliantui G. P. paskirtos bausmės, jos rūšies ir dydžio, darytina pagrįsta išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir asmenybę, yra per griežta.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę – ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, 2005 m. konsultuotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos gydytojo psichiatro.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, matyti, kad G. P. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai atlygino jam padarytą žalą, yra jauno amžiaus, studijuoja Lietuvos Edukologijos universitete antrajame kurse, nors ir nedirba, tačiau Darbo biržoje registruotas, užsiima krepšinio sportu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. P. teismui buvo pateikęs prašymą, kuriuo prašė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. birželio 15 d., leisti jam išvykti į Ukrainą, Odesą, kadangi jis buvo išrinktas atstovauti tarptautiniame krepšinio turnyre (b. t. 2, b. l. 46). Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina asmenį ir turi būti įvertinamos parenkant nuteistajam skirtiną bausmę. Be to, G. P. mamai D. P. yra reikalinga nuolatinė priežiūra, dažnai ją tenka slaugyti naktimis, tačiau nuteistojo tėvas V. P. yra išvykęs į užsienį, dėl ko ši pareiga tenka G. P.. Kartu su apeliaciniu skundu G. P. pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos III teritorinio skyriaus išduotą pažymą dėl D. P. nustatyto specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, gali būti pasiekti G. P. paskiriant švelnesnę nei laisvės apribojimas bausmę, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu jam skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Nuteistasis M. M. pateiktame apeliaciniame skunde, neginčydamas savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per griežta, riboja jo galimybes vasaros ir rudens metu padėti savo tėvams atlikti ūkio darbus, prašydamas paskirti švelnesnę bausmę – baudą.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo M. M. motyvus pastebėtina, kad teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, bei jo asmenybę – ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad M. M. yra jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nors nedirbantis, tačiau yra registruotas Darbo biržoje, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi jo padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai atlygino jam padarytą žalą, kad neabejotinai teigiamai apibūdina kaltininką ir sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti jo atžvilgiu paskyrus švelnesnę BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Pažymėtina ir tai, kad, remiantis M. M. apeliacinio skundo argumentais, jis planuoja vasaros metu išvykti į užsienį užsidirbti, taip pat ketina padėti savo šeimai atlikti ūkio darbus, tuo tarpu laisvės apribojimo paskyrimas, smarkiai apribos tokias jo galimybes, kas, apygardos teismo vertinimu, laikytina pernelyg neproporcinga bausme už nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymą.

Kaip matyti iš M. G. apeliacinio skundo, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis neginčija, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo M. G. motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su tokiu apelianto vertinimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Psichiatrijos ligoninėse, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, M. G. atsiprašė nukentėjusiojo bei visiškai atlygino jam padarytą žalą, kas neabejotinai parodo nuoširdų nuteistojo siekį pasitaisyti. Vertinant M. G. asmenybę, pabrėžtina ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, studijuoja Lietuvos universiteto Istorijos fakulteto antrajame kurse.

Šių aplinkybių visumoje spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltininkui laisvės apribojimo bausmę, nevisiškai tinkamai įvertino teigiamai vertintiną M. G. asmenybę, jo elgesį nusikaltimo darymo metu ir po jo padarymo, M. G. nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto, į nuteistojo jauną amžių bei padaryto nusikaltimo aplinkybes, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. skirta bausmė yra per griežta, o BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę, BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 332 str. nuostatomis, nuteistiesiems J. P., G. P., M. M. ir M. G. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo paskirta gynėja advokatė T. B.. Pagal BPK 51 str. 3 d., jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

2014 m. gegužės 27 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėja advokatė T. B. pateikė teismui 2014 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. (4.22.) TPA-799 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 14.2.3. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 113,32 litų. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad pagal aukščiau minėtą BPK 51 str. 3 d. paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 str., nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra privalomas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų būtų nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems:

Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą J. P. skirti 36 MGL, t. y. 4680 litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 24 MGL, t. y. 3120 Lt (trijų tūkstančių šimto dvidešimt) litų baudą.

G. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., skirti 36 MGL, t. y. 4680 litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 24 MGL, t. y. 3120 Lt (trijų tūkstančių šimto dvidešimt) litų baudą.

M. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., skirti 36 MGL, t. y. 4680 litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 24 MGL, t. y. 3120 Lt (trijų tūkstančių šimto dvidešimt) litų baudą.

M. G. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., skirti 36 MGL, t. y. 4680 litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 24 MGL, t. y. 3120 Lt (trijų tūkstančių šimto dvidešimt) litų baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.